Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-278/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-27
Bylos Nr.: 2A-278/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
Ieškovas: I. K.
Atsakovas: J. P., N. K., R. S., Ardenta
Trečiasis asmuo: "Spaudos kontūrai"

Kategorijos

44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-278/2014Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17; 89 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-3533-619/2012 pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovams J. P., N. K., R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Ardenta“ dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Spaudos kontūrai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Spaudos kontūrai“ naudai 874 295 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis yra UAB „Spaudos kontūrai“ akcininkas ir ieškinį reiškia UAB „Spaudos kontūrai“ interesais. 2000 m. spalio 26 d. įsteigta UAB „Spaudos kontūrai“, užsiimanti poligrafinės produkcijos gamyba ir pardavimu. Šiuo metu 86 procentai įmonės akcijų priklauso atsakovei J. P., po 7 procentus N. K. ir I. K.. Nuo 2003 m. bendrovės vadovu paskirtas R. S.. 2004 m. gruodžio 17 d. buvo įsteigta UAB „Ardenta“. Šios įmonės vadove paskirta J. P., kuriai priklauso 89 procentai įmonės akcijų. UAB „Ardenta“ buvo įsteigta, siekiant perkelti į ją dalį darbų, klientų, konkuruoti su UAB „Spaudos kontūrai“, pasinaudojant turima informacija, patirtimi, kontaktais, patalpomis. UAB „Ardenta“ užsiima skaitmeninės medžiagos spaudai tikrinimu ir normalizacija bei bandominių antspaudų gamyba. Iki įmonės įsteigimo nurodytus darbus vykdė UAB „Spaudos kontūrai“, tačiau, UAB „Ardenta“ pradėjus veiklą, minėtos paslaugos perkamos iš šios įmonės. Be to, dalis UAB „Spaudos kontūrai“ darbuotojų pervilioti į UAB „Ardenta“, dalis dirba abiejose įmonėse, kas nesuderinama su sąžininga konkurencija. UAB „Ardenta“ registruota tose pačiose patalpose kaip UAB „Spaudos kontūrai“, naudojasi jos patalpomis, kitais ištekliais. Tokie veiksmai suteikia nepagrįsto pranašumo UAB „Ardenta“ ir dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų sukelia žalą UAB „Spaudos kontūrai“. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis UAB „Ardenta“ 2008 m. UAB „Spaudos kontūrai“ pardavė paslaugų už 1 444 647 Lt, o 2007 m. – 1 179 900, t. y. daugiau nei pusė jos teikiamų paslaugų buvo suteikta UAB „Spaudos kontūrai“. Ieškovo nuomone, sumos už suteiktas paslaugas neproporcingai didelės, UAB „Spaudos kontūrai“ pelnas mažėja. Atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, todėl bendrovė patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta visiškai. UAB „Ardenta“ veikloje akivaizdžiai naudojama komercinė informacija, nes UAB „Spaudos kontūrai“ pagrindinė akcininkė dirba rinkodaros vadove bei kartu vadovauja UAB „Ardenta“. Atsakovės J. P., N. K. taip pat pažeidė juridinio asmens organui keliamas lojalumo, sąžiningumo pareigas, draudimą pasinaudoti komercine paslaptimi ir veikti trečiojo asmens interesais. Vien iš UAB „Spaudos kontūrai“ suteiktų paslaugų gauta 874 295 Lt pelno, kas sudaro 40,3 porcentus visų UAB „Ardenta“ pajamų. Dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, prieštaraujančių sąžiningai konkurencijai, UAB „Spaudos kontūrai“ patyrė tiesioginius nuostolius, pasireiškiančius negautomis pajamomis. Todėl 874 295 Lt suma pripažintina UAB „Spaudos kontūrai“ nuostoliais. Kadangi atsakovai yra glaudžiai susiję, jie veikė kartu, iš jų žala priteistina solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei J. P. – 1205,65 Lt, atsakovei N. K. – 1204,44 Lt, R. S. – 1473,54 Lt, UAB „Ardenta“ – 6300 Lt, UAB „Spaudos kontūrai“ – 6300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetė atsakovų ir trečiojo asmens prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui. Taip pat priteisė iš ieškovo 59,54 Lt į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas pažymėjo, kad įmonės akcininkas, savarankiškai reikšdamas reikalavimą kitiems įmonės akcininkams, gali įrodinėti, kad dėl kitų akcininkų neteisėtų veiksmų negavo dividendų, kuriuos būtų gavęs, jeigu šie akcininkai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų ir būtų nutarę išsimokėti dividendus. Ieškovas, nuosavybės teise turintis nedidelę dalį UAB „Spaudos kontūrai“ akcijų ir negalintis daryti esminės įtakos sprendimų priėmime įmonėje, ieškinį iš esmės grindė ne negautais dividendais, o įmonės patirtu nuostoliu. Teismas konstatavo, kad nepaisant to, kad ieškinys grindžiamas juridinio asmens patirtu nuostoliu, jis reiškiamas ne juridinio asmens vardu ir ne jo interesais, bet savo vardu ir savo interesais. Todėl sprendė, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Teismo vertinimu, remiantis Konkurencijos įstatymo 16 straipsniu teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo gali ūkio subjektas, kurio teisėti interesai yra pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, t. y. šiuo atveju tai gali padaryti UAB „Spaudos kontūrai“. Pažymėjo, kad ieškovas įrodymų, jog jis yra įgaliotas asmuo, teismui nepateikė, o trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir atsisakė teisės įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais. Teismas, nustatęs, kad ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio atsakovams, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo vertinti atsakovo R. S. veiksmus dėl nesąžiningos konkurencijos. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog jis yra kreditorius ir turi teisę reikšti UAB „Spaudos kontūrai“ vardu netiesioginį ieškinį, todėl jo ieškinį atsakovams atmetė. Teismas atmetė atsakovų bei trečiojo asmens prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes nenustatė tam pagrindų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką apeliantui nepriklauso reikalavimo teisė. Vadovaudamasis ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apeliantas turėjo teisę reikšti ieškinį kaip įmonės akcininkas. Ieškiniu prašoma žalos atlyginimą priteisti ne apeliantui, bet UAB „Spaudos kontūrai“. Teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė nurodyta ABĮ straipsnį bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Ardenta“ gavo pelną iš paslaugų, suteiktų UAB „Spaudos kontūrai“, nors pastaroji įmonė pati galėjo ir turėjo visas galimybes atlikti darbus.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio, nes jo su UAB „Spaudos kontūrai“ nesieja joks materialinis reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009 nepaneigė akcininko teisės reikšti netiesioginį ieškinį.

3. Teismas nesiėmė veiksmų, kad apelianto prašomi išreikalauti dokumentai būtų pateikti teismo nustatytais terminais ir taip užkirto kelią apeliantui patikslinti savo ieškinį iki teismo posėdžio paskyrimo. UAB „Ardenta“ ir UAB „Spaudos kontūrai“ pateikė ne visus dokumentus, kuriuos teismas buvo juos įpareigojęs pateikti. Be to, susipažinęs su dokumentais, kurie buvo pateikti, apeliantas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, tačiau teismas atsisakė šį pareiškimą priimti, motyvuodamas, jog tai gali užvilkinti bylos nagrinėjimą.

4. Teismas iš apelianto atsakovams bei trečiajam asmeniui priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nemotyvuota, neaišku, kaip apskaičiuota priteistina suma. Priteisdamas po 6300 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, teismas turėjo nurodyti, kodėl nukrypsta nuo patvirtintų rekomendacijų. Taip pat pažymėjo, kad visus byloje dalyvavusius asmenis atstovavo tas pats atstovas, dauguma procesinių dokumentų buvo rengiami bendrai nuo visų atsakovų.

Atsiliepimas

Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neįsigilino į bylą ir nesuprato ieškinio esmės. Teismas nustatė, kad ieškinys reiškiamas skirtingais pagrindais: ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu – savo vardu ir interesais, o netiesioginis ieškinys – UAB „Spaudos kontūrai“ vardu ir interesais. Apeliantas klaidingai nurodo, kad ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu reiškimas ieškinys taip pat yra CK 6.68 straipsnyje numatytas netiesioginis ieškinys.

2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas, nebūdamas UAB „Spaudos kontūrai“ kreditoriumi ir neturėdamas netiesioginio ieškinio pareiškimo teisės, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu neįgyja teisės reikšti ieškinio asmenims, nesantiems UAB „Spaudos kontūrai“ vadovais ar valdybos nariais. Apeliaciniame skunde apeliantas pats pripažįsta, jog formaliai gali kreiptis į teismą tik dėl bendrovės vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Bendrosios žalos atlyginimą reglamentuojančios normos nesudaro pagrindo apelaintui kreiptis į teismą.

3. Teismas pagrįstai ieškinį R. S. atžvilgiu atmetė kaip neįrodytą, nenustačius vadovo neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų. Apeliantas neįrodė, kaip sandoriai tarp UAB „Spaudos kontūrai“ ir UAB „Ardenta“ padarė žalą UAB „Spaudos kontūrai“. Byloje pateikti įrodymai, kad šios įmonės niekada nevykdė tapačios veiklos. UAB „Spaudos kontūrai“ turima įranga yra neįmanoma atlikti darbų, kurie yra perkami iš UAB „Ardenta“, todėl šiuos darbus tektų pirkti iš kitų įmonių.

4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo spręsti, ar buvo padaryta žala ir tik tuomet teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius. Teismas pirmiausia kvalifikavo ginčo teisinius santykius bei nustatė, kad apeliantas neturi teisės reikšti ieškinio.

5. Tiek teismui, tiek apeliantui buvo pateikti išsamūs bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, kuriuose detaliai nurodyta, už kokius veiksmus susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ginčija vien formaliais teiginiais. Bendrai pateikti dokumentai negali būti vertinami tik kaip vieno iš atsakovų pateikti dokumentai, paneigiant kitų atsakovų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar įmonės akcininkas, vadovaudamasis ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, įmonės vardu gali pareikšti ieškinį atsakovams.

Dėl akcininko teisės pateikti ieškinį

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad viena iš neturtinių akcininko teisių yra teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys reiškiamas ne apelianto, bet UAB „Spaudos kontūrai“ vardu ir kad apeliantas turi teisę reikšti ieškinį minėtos bendrovės interesais. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apelianto argumentais.

Visų pirma, pažymėtina, jog ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta akcininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, suteikia akcininkui teisę reikalauti atlyginti žalą iš UAB „Spaudos kontūrai“ vadovo, tačiau negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti teisę bendrovės vardu reikalauti atlyginti žalą iš kitų asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant minėtą įstatymo normą, nurodyta, kad joje įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys (angl. shareholder derivative action), t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys prieš trečiuosius asmenis. Nors teisine prigimtimi išvestinis ieškinys gali būti laikomas specialia netiesioginio ieškinio forma, skirta korporatyviniams ginčams spręsti, tačiau tai specialus ieškinys, todėl jo padavimui ir tenkinimui bendrosios CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos taisyklės netaikytinos. Paminėta akcinių bendrovių įstatymo norma siekiama suteikti akcininkui locus standi ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. S. S., bylos Nr. 3K-3-23/2013). Taigi apeliantas turi teisę kreiptis į teismą UAB „Spaudos kontūrai“ vardu kaip jos akcininkas tik šios įmonės vadovo atžvilgiu ir tik dėl to, jog įmonės vadovas neatlieka ar netinkamai atlieka savo pareigas ir tuo įmonei padaryta žalos. Apeliantas gi ieškinį solidariai pareiškė ne tik UAB „Spaudos kontūrai“ vadovui R. S., tačiau ir akcininkams – J. P. ir N. K. bei bendrovei UAB „Ardenta“. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindo neįgyja teisės reikšti ieškinio pastariesiems asmenims, nes jie nėra UAB „Spaudos kontūrai“ vadovai ar valdybos nariai.

Pagal CK 6.68 straipsnį teisę reikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu trečiajam asmeniui turi kreditorius. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas yra UAB „Spaudos kontūrai“ kreditorius, todėl asmenims, nesantiems šios įmonės vadovais ar valdybos nariais, negali reikšti netiesioginio ieškinio. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009 neįrodo apelianto teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Kaip jau minėta, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta akcininko teisė negali būti visiškai sutapatinama su netiesioginiu ieškiniu, o tik turi tam tikrų netiesioginiam ieškiniui būdingų bruožų. Minėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, jog ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui ne kaip kreditorius, priverstinai įgyvendinantis skolininko teises, bet kaip akcininkas, buvusiam įmonės vadovui, kuris sudarė įmonei nenaudingus sandorius ir dėl to įmonė patyrė nuostolių. Be to, nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo po to, kai iškelta bankroto byla. Taigi nagrinėjamos ir nurodytos civilinių bylų aplinkybės nėra tapačios, todėl minėta byla nepagrindžia apelianto teisės reikšti netiesioginį ieškinį.

Iš ieškinio bei jo reikalavimų matyti, jog apeliantas žalos atsiradimą, sudarytų sandorių nenaudingumą grindė Konkurencijos įstatymo 16 straipsniu (ankstesnėje įstatymo redakcijoje – 17 str.). Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Dėl neteisėtų veiksmų konkurencijos srityje žala gali būti padaroma ūkio subjektui. Ūkio subjekto akcininkas nėra nei konkurencijos, nei civilinės atsakomybės teisinių santykių dalyvis. Dėl šios priežasties tik pats ūkio subjektas, o ne jo akcininkas gali vertinti, ar dėl jo atlikti neteisėti veiksmai, ar dėl tų neteisėtų veiksmų atsirado žala ir ar dėl atsiradusios žalos tikslinga kreiptis į teismą siekiant apginti juridinio asmens interesus. Akcininkas per visuotinį akcininkų susirinkimą dalyvauja formuojant akcinės bendrovės valdymo organus (ABĮ 20 str. 1 d. 3 p.), tačiau neturi įgaliojimų veikti bendrovės vardu, išskyrus įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais (CK 2.81 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio nuostata, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo turi teisę ne akcininkas, o pati įmonė, t. y. ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Įstatymas nenumato akcininko teisės reikšti reikalavimus įmonės vardu dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas negali būti pagrindas reikalauti žalos atlyginimo dėl atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje R. W. v. UAB „Meicė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-501/2013). Taigi apelianto nurodytas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas nesuteikia teisės jam reikšti ieškinį įmonės, kurios akcininkas jis yra, vardu dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais patirtos žalos atlyginimo, todėl ieškinys ir atsakovo R. S. atžvilgiu negali būti tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neturi UAB „Spaudos kontūrai“ įgaliojimų reikšti reikalavimų šios įmonės vardu kitiems atsakovams. Pažymėtina, kad pati UAB „Spaudos kontūrai“ apskritai neturi jokių pretenzijų ar reikalavimų kitiems atsakovams dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog, pareikšdamas ieškinį, apeliantas neveikė įmonės vardu, jis veikė savo vardu ir savo naudai. Todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad ieškinys, nors ir grindžiamas juridinio asmens patirtu nuostoliu, nepaneigia to, kad jis reiškimas apelianto vardu ir apelianto interesais. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą neturtinę teisę, pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio. Apeliantas, reikšdamas ieškinį, turi materialinį interesą, nes tokiu ieškiniu priteistos sumos UAB „Spaudos kontūrai“ naudai, reikštų finansinę naudą ir apelianto atžvilgiu.

Dėl CPK 265 straipsnio pažeidimų

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė CPK 265 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus teismo sprendimui ir nepasisakė dėl ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų.

Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat tas teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirstnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008). Nurodytos aplinkybės lemia tai, kad teismas pirmiausia kvalifikuoja šalis siejančius teisinius santykius bei nustato ar ieškovas turi materialinę reikalavimo teisę atsakovams.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009). Todėl teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą tik tuomet, kai išsiaiškina šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Nustatęs, kad konkretus asmuo neturi reikalavimo teisės, teismas neturi teisinio pagrindo vertinti tokį asmenį kaip tinkamą ieškovą, o kartu ir vertinti ieškinio reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kvalifikavo ginčo teisinius santykius, o, nustatęs, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, neturėjo pagrindo nustatinėti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir tirti byloje pateiktus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog jei ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 265 straipsnio nuostatų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Apeliantas nurodo, kad iš ieškovo atsakovams ir trečiajam asmeniui priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos, o teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra nemotyvuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantas, teismas motyvavo, kodėl priteisia iš ieškovo konkrečias sumas atsakovams ir trečiajam asmeniui. Matyti, kad teismas atsižvelgė tiek į išsamias ir detalizuotas sąskaitas, pagrindžiančias bylinėjimosi išlaidas, tiek į bylos sudėtingumą bei vadovavosi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Tai, kad teismas nepateikė detalių priteisiamų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimų, negali būti pagrindas keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas nėra įpareigotas sprendime pateikti kiekvieno sąskaitoje nurodyto advokato veiksmo įvertinimo, tačiau turi įvertinti advokato atliktų darbų visumą.

Kadangi byla truko pusantrų metų, bylos medžiaga yra didelės apimties, nagrinėjami sudėtingi teisiniai santykiai, todėl teisėjų kolegija negali daryti išvados, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, neatitinka Rekomendacijų ar teisingumo protingumo ar sąžiningumo principų, todėl yra paliktinos nepakeistos.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos kitokiam teismo sprendimo vertinimui.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nei procesinės nei materialiosios teisės normų nepažeidė ir bylą išnagrinėjo teisingai, todėl skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidos apeliantui nepriteisiamos. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovui 12 343 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (t. 14, b. l. 131-132). Priėmus apeliantui neigiamą sprendimą, iš jo priteistina nurodyta žyminio mokesčio dalis.

Byloje yra pateikti prašymai priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas: atsakovo UAB „Ardenta“ – 2109,78 Lt (t. 14, b. l. 152-154), atsakovės N. K. – 500 Lt (t. 14, b. l. 156-158), atsakovo R. S. – 500 Lt (t. 14, b. l. 160-162), atsakovės J. P. – 500 Lt (t. 163-165), trečiojo asmens UAB „Spaudos kontūrai“ – 1600 Lt (t. 1, b. l. 166-168). Kadangi atsakovų ir trečiojo asmens vardu buvo parašytas vienas bendras apeliacinis skundas, naujos aplinkybės iš esmės nebuvo analizuotos, todėl vadovaujantis Rekomendacijomis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovo minėtiems asmenims priteistina po 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo I. K. (duomenys neskelbtini) atsakovams J. P. (duomenys neskelbtini), N. K. (duomenys neskelbtini), R. S. (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Ardenta“ (j. a. k. 300074676, adresas: Vakarinė g. 1, Pašilaičių k., Vilniaus r.) bei atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Spaudos kontūrai“ (j. a. k. 125402716, adresas: Vakarinė g. 1, Pašilaičių k., Vilniaus r.) po 500 Lt (penkis šimtus litų) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti,.

Priteisti iš ieškovo I. K. 12 343 Lt (dvylika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

TeisėjaiAlė BukavinienėAudronė Jarackaitė Danguolė Martinavičienė