Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-27 · Civilinė byla Nr. e2A-528-730/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-27
Bylos Nr.
e2A-528-730/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės BnP Finance
Atsakovas
P. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-528-730/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02539-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės BnP Finance apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės BnP Finance ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos, kredito mokesčio, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 987,98 Eur negrąžintos kredito dalies, 949,25 Eur kredito mokesčio, 4,28 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog tarp ieškovės ir atsakovo šalių 2017 m. balandžio 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 9v7jxprb (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 000,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 992,60 Eur kredito mokestį iki 2020 m. balandžio 26 d. Suteiktas vartojimo kreditas ir kredito mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei trisdešimt šešiomis įmokomis, mokant po 55,35 Eur, tačiau atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų. Kadangi atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei sutartimi, 2017 m. rugsėjo 11 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, yra skolingas ieškovei 987,98 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 949,25 Eur kredito mokesčio. Taip pat, vadovaujantis sutarties 6.1 punktu, susidarė mokėti 4,28 Eur palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo P. G. 987,98 Eur skolos, 200,00 Eur kredito mokesčio, 4,28 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1 192,26 Eur sumą nuo 2017 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 101,29 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei BnP Finance, kitą ieškinio dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš atsakovo priteistina 987,98 Eur negrąžinto kredito dalis ieškovės naudai. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos, kurias ieškovė įvardija kaip kredito mokestį, laikytinos neprotingai didelėmis, jos artimos skolos sumai. Šiuo atveju palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiamas. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į vartojimo kredito sutarties sudarymo datą, į kredito negrąžinimo trukmę, palūkanų susidarymo laikotarpį ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę mažinti sutartimi nustatytas palūkanas (šiuo atveju vadinamas kredito mokesčiu), todėl apskaičiuotos reikalaujamos palūkanos – kredito mokestis – sumažintos iki 200,00 Eur. Taip pat priteistos 4,28 Eur palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, procesinės palūkanos. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kredito mokesčio priteisimo ir priteisti ieškovei 949,25 Eur kredito mokesčio, visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Aplinkybė, kad sutartis buvo nutraukta šaliai tinkamai nevykdant įsipareigojimų nesulaukus sutarties pasibaigimo termino, neduoda pagrindo mažinti sutartines palūkanas perskaičiuojant ir priteisiant jas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kadangi paskoliniais pinigais šalis naudojasi iki šiol.Atsakovas, pasirašydamas kredito sutartį su ieškove, būdamas atsakingas ir rūpestingas asmuo, suprato, kad pagal sutartį privalės sumokėti susitarto dydžio palūkanas, su jomis sutiko, todėl turi absoliučią pareigą jas sumokėti.Nors tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo ir sumažino sumokėtas bylinėjimosi išlaidas nuo 164,00 Eur iki 101,29 Eur. Nustačius, jog ieškovės reikalavimas turėtų būti tenkinamas, ieškovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ginčas byloje kilo dėl sprendimo dalies, kuria patenkintas iš dalies ieškovės reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas (kredito mokestį), teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2017 m. balandžio 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 9v7jxprb (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovė suteikė atsakovui 1 000,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 949,25 Eur kredito mokestį iki 2020 m. balandžio 26 d. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 11 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl 949,25 Eur kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) priteisimo ir priteisė ieškovei 200,00 Eur palūkanų. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad aplinkybė, kad sutartis buvo nutraukta šaliai tinkamai nevykdant įsipareigojimų nesulaukus sutarties pasibaigimo termino, neduoda pagrindo mažinti sutartines palūkanas perskaičiuojant ir priteisiant jas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kadangi paskoliniais pinigais šalis naudojasi iki šiol. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Taigi, matyti, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pelno palūkanų priteisimo.Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Ieškovės reikalavimas atsakovui dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.Šalių sudarytos Sutarties 1.14 punkte nurodyta, kad mėnesinė įmoka – konkreti pinigų suma, susidedanti iš gražinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos vartojimo kredito mokesčio dalies. Sutarties 1.9 punkte nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kaina arba vartojimo kredito mokestis yra visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius <...> kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punkte nurodoma, kad palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų (52 proc.), nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Sutarties 8.6 punktu, be kita ko, šalys susitarė, jog iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokių yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Kaip matyti iš šalių pasirašytos Sutarties sąlygų, šalys susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos bus skaičiuojamos iki dienos, kada faktiškai atsakovas grąžins ieškovei visą kreditą, kredito sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, tokiu atveju palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos kredito dalies mėnesinės įmokos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo. Nustatyta, kad atsakovui kreditas buvo suteiktas trejiems metams iki 2020 m. balandžio 26 d. (36 mėn.), taigi viso kredito mokesčio galėtų būti reikalaujama tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudotasi visą Sutarties laikotarpį. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-509/2010), nesudaro pagrindo priteisti kredito mokestį už visą vartojimo kredito laikotarpį, kadangi minėtoje kasacinio teismo nutartyje spręstas ginčas kilo tik dėl pareigos mokėti pelno palūkanas po kredito sutarties nutraukimo. Todėl minėtas kasacinio teismo išaiškinimas reikšmingas šioje byloje tik tiek, kiek jis susijęs su pareigos mokėti pelno palūkanas išlikimu po kredito sutarties nutraukimo. Šioje byloje ginčo dėl to, jog atsakovas turi pareigą mokėti pelno palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, nėra. Šiuo konkrečiu atveju Sutartis sudaryta 2017 m. balandžio 26 d., tačiau nutraukta 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešimu (Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 27 d.), todėl vadovaujantis Sutarties 1.17, 6.1 punktais, nustatančiais, jog už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti fiksuotas palūkanas iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti kredito mokesčio sumą už laikotarpį iki 2020 m. balandžio 26 d. (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinoma tiksli kredito grąžinimo data. Kaip minėta anksčiau, šalys susitarė dėl pelno palūkanų mokėjimo tvarkos, palūkanų dydžio (52 procentai). Sutiktina su apeliante, kad atsakovas, būdamas atsakingas ir protingas, suprato, jog turės pareigą sumokėti pelno palūkanas, su tokiomis sąlygomis sutiko, sutartis sudaryta laisva valia, yra galiojanti, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Atsakovui kreditas buvo suteiktas 36 mėnesių laikotarpiui, šiuo konkrečiu atveju sutartis sudaryta 2017 m. balandžio 26 d., kreditas turėjo būti grąžintas 2020 m. balandžio 26 d. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, vadovaujantis Sutarties 8.6 punktu, kuriuo šalys susitarė, jog iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokių yra, o sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, ir esant nustatytam faktui, kad buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, darytina išvada, kad atsakovas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo naudojosi jam sutarties pagrindu paskolintomis lėšomis, todėl privalo mokėti pelno palūkanas.Tačiau, kaip matyti iš šalių pasirašytos sutarties sąlygų, šalys susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos bus skaičiuojamos iki kredito grąžinimo dienos, kredito sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Nustatyta, kad atsakovui kreditas buvo suteiktas iki 2020 m. balandžio 26 d., taigi viso kredito mokesčio apeliantė galėtų reikalauti tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudotasi visą sutarties laikotarpį. Šiuo konkrečiu atveju sutartis nutraukta 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešimu (sutarties nutraukimas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 27 d.), todėl ieškovė nepagrįstai prašo priteisti kredito mokesčio sumą už laikotarpį iki 2020 m. balandžio 26 d. (vartojimo kredito sutarties termino pabaiga), kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinoma tiksli kredito grąžinimo data.Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti kredito mokestį iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2017 m. balandžio 26 d. (vartojimo kredito sudarymo dienos) iki 2017 m. gruodžio 8 d. (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo), nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka atsakovas kredito nepadengė. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nuo sutarties sudarymo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo 244 dienos, vadovaujantis Sutarties 1.17; 8.6 punktais, iš atsakovo iš viso priteistina 351,36 Eur ((1 000 x 52 proc. / 360 = 1,44) x 244 = 351,36 Eur)) palūkanų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį iki pat kredito sutarties termino pasibaigimo neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovas skolos bei kredito mokesčio nesumokėtų ir po sprendimo priėmimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį. Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes ir tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo keistina padidinant iš atsakovo ieškovei priteistą pelno palūkanų sumą iki 351,36 Eur. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria priteista 200,00 Eur palūkanų, dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palūkanų priteisimą, taikymo pakeisti, – priteisti ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovo iš viso 351,36 Eur palūkanų, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 44 Eur žyminis mokestis, 121 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (84 procentai), iš atsakovo priteistina 138,60 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 18 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (20 procentų), iš atsakovo priteistina 3,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą.

Padidinti ieškovei akcinei bendrovei BnP Finance iš atsakovo P. G. priteistas 200,00 Eur palūkanas iki 351,36 Eur.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei BnP Finance iš atsakovo P. G. 138,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei BnP Finance iš atsakovo P. G. 3,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė