Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „Vasara-2“ atstovei advokatei Vaidai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Vasara-2“ ieškinį atsakovei O. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės pateiktame 2017 m. liepos 16 d. narių susirinkimo protokole mokesčiai patvirtinti tik bendrijos nariams. Neaišku, kur yra ir kas patvirtino mokesčius ne bendrijos nariams.

Galiojantis Sodininkų bendrijų įstatymas reguliuoja tik bendrijos narių ir bendrijos santykius, bet nereguliuoja santykių su Nemenčinėlės kaimo gyventojais, jei jie to nepageidauja. Šie pageidavimai įforminami pagal CK 6 knygos „Prievolių teisė“ normas, sudarant atskiras asmenines sutartis. Jas sudaryti ir įforminti bendrija atsisako. Per pastarąjį 4 metų laikotarpį atsakovė nepirko iš atsakovės jokių paslaugų ar prekių.

Jau daugelį metų atsakovė, kaip 70 metų invalidė, socialiai remtinas žmogus, už savo valdą nemoka jokio žemės mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai. Bendrija taip pat jau daugelį metų nieko nemoka už sodininkų bendrijos neva valdomą žemę. Kiekvienas savininkas už savo valdomą žemę Valstybinei mokesčių inspekcijai moka asmeniškai.

Nuo 2000 m. birželio mėnesio atsakovė savo lėšomis savo valdoje įsirengė gręžinį, naudoja jo vandenį. Nuosavomis lėšomis sklype taip pat įsirengė visą vandens tiekimo infrastruktūrą. Nuo 2006 m. balandžio 30 d. atsakovė oficialiai (pirmininko raštišku sutikimu) nesinaudoja sodininkų bendrijos „Vasara-2“ vandentiekiu (neturi net jo įvado) bei bendrijos infrastruktūriniu įrenginiu (vandens bokštu) ir visa sodo vandentiekio įranga bei aptarnaujančio personalo paslaugomis.

Atsakovė nuo 2016 m. sausio mėnesio dėl šiukšlių, nuotekų ir atliekų išvežimo (tame tarpe dėl stambaus gabarito atliekų išvežimo) oficialia sutartimi bendradarbiauja su UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Atsakovė jau daugiau nei 3 metus nesinaudoja sodininkų bendrijos „Vasara-2“ šiukšlių surinkimo bei tai prižiūrinčio personalo paslaugomis. Atsakovė nesutinka mokėti už bendrijos narių bendrijoje vykdomas namų statybas, remontus ir jų stambių gabaritų atliekų, statybinių ir kitokių šiukšlių išvežimą (bendrijos nariams priskaičiuota mokėti suma 2700 Eur, o kiekvienam tai beveik po 10 Eur). Žalias atliekas atsakovė kompostuoja savo sklype.

Nuo 2015 m. liepos 31 d. Seimo ir Vyriausybės sprendimais nustatyta, kad visi sodininkų bendrijų keliai ir laisvi plotai priklauso ir valdomi valstybės (per savivaldybes), išskyrus bendrijų išpirktuosius (sodininkų bendrija „Vasara-2“ neturi jokių išpirktų plotų ar kelių). Nuo 1997 metų atsakovė savanoriškai savo lėšomis tvarko (duomenys neskelbtini) gatvės kelio ruožą, esantį prie atsakovės namo valdos. Atsakovė iš bendrijos nėra sulaukusi jokios pagalbos, tvarkant (greideriuojant) kelio ruožą, esanti prie atsakovės valdos. Bendrija išimtinai greideriuoja tik 2 pagrindines gatves.

2018-2019 metais bendrija dalyvavo teisminiuose ginčuose, kurie 2019 metais bendrijai kainavo net 1985 Eur. Už bendrijos teisminius ginčus atsakovė, kuri nėra bendrijos narė, neturi prievolės mokėti. Atsakovei taip pat nesupranta, kodėl ji turi apmokėti bendrijos kažkam suteiktą 115 Eur paramą.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu (toliau – CK), Sodininkų bendrijų įstatymu (toliau – SBĮ) bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (SBĮ 3 straipsnio 1, 3 dalys).

Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016, 21 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 11 punktas; kt.).

SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje (2008 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. X-1795 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d.) buvo nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų; už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šios teisės normos aktualioje redakcijoje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 13 d.) nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

Pagal SBĮ 22 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 13 d.) bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės; asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Toliau plėtodamas teismo praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015; 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016, 25 punktas; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 38 punktas).

Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl šių asmenų pareigų, pažymėjo, kad pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį šioje teisės normoje nurodyti asmenys, įskaitant ir tuos, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 45–46 punktai). Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 14 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad lėšos galėtų būti renkamos būsimiems darbams, tačiau tokia rinkliava taip ir turėtų būti įvardijama, ji turėtų būti renkama iš visų bendraturčių, o vėliau už panaudotas lėšas turėtų būti atsiskaitoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 16 punktas). Įstatyme nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams, kt. Tokiu atveju įmoka turi būti įvardijama kaip būtent konkrečios paskirties avansas, o ne abstrakčiai – kaip mokestis. Tikslus bendraturčių įmokų įvardijimas ir atsiskaitymas už jų panaudojimą reikšmingas visiems bendraturčiams, jų bendrų lėšų, kaip sudėtinės sklypų savininkų bendrosios nuosavybės dalies, panaudojimo kontrolei. Už avansu surinktų lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje. Bendraturtis, manydamas, kad surinktų lėšų rezervas yra pakankamas ir poreikio surinkti didesnę sumą nėra, o jos rinkimas neatitinka įstatyme įtvirtintos paskirties – išlaikyti bendrą turtą, gali teisme ginčyti prievolę toliau mokėti tokios paskirties įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 21 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2003 m. nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir sodo pastatą bei šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „Vasara-2“ teritorijoje. Atsakovė nuo 2015 m. atsisako apmokėti jai pateiktas sąskaitas. Dėl šių aplinkybių nekilo ir ginčas.

Ieškovė skolos paskaičiavimą grindžia šiomis prievolėmis ir sumomis: 12,16 Eur skola susidariusi iki 2014-03-31, 2 Eur infrastruktūros mokestis, 7 Eur pakrantės mokestis, 36,14 Eur keliams ir aplinkai tvarkyti, 75,14 Eur buhalterio ir pirmininko darbo užmokesčiui priklausanti išlaidų dalis, 2,63 Eur - kita su administravimu susijusi išlaidų dalis, 4,28 Eur išlaidos dėl žemės mokesčio likučio paskaičiavimo, 0,46 Eur išlaidos, susijusios su suteikta parama gyventojams, 0,58 Eur išlaidos, susijusios su Vasara-2 skulptūros atnaujinimu. Viso - 140,39 Eur suma. Ieškovė detalizuoja, kad:

- 12,16 Eur skola, susidarė iki 2014 m. kovo 31 d. Ieškovė pažymi, kad atsakovė anksčiau teigė, jo ši suma turėjo būti įskaityta sumokėtu 100 Lt (29 Eur) stojamuoju mokesčiu, tai su 50 Lt (14,48 Eur) sumokėtu tiksliniu mokesčiu elektros tinklų perdavimui, tai su jos permokėtais mokesčiais kaip bendrijos narės, nors neva ji nebuvo bendrijos nare. 2019 m. gruodžio 18 d. atsikirtimuose atsakovė nurodė, kad sutinka sumokėti šią skolą. Tačiau atsakovė ir šios skolos nesumokėjo;

- 2 Eur infrastruktūros ir priežiūros mokestis. Atsakovė nemoka šio mokesčio, nes jis diskriminacinis (priskaičiuotas tik ne bendrijos nariams), ir yra avansinis. Per 4,5 metus šio vienkartinio infrastruktūros ir priežiūros mokesčio atsakovė nesumokėjo, tačiau ieškovė nuolat tvarko kelius, pakrantę ir kitą aplinką ir šios infrastruktūros tvarkymui reikalinga turėtą rezervą;

- 7 Eur mokestis už pakrantės sutvarkymą. Atsakovė atsisako mokėti mokestį už pakrantės sutvarkymą tuo pagrindu, kad planuotas valstybinės žemės išpirkimas iki šiol dar nėra pabaigtas. Šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas. 2016 m. liepos 9 d. visuotiniu sodininkų bendrijos „Vasara-2” narių sprendimu (protokolo 5 p.) buvo nutarta nustatyti 7 Eur mokestį už pakrantės valstybinės žemės išpirkimą iš valstybės, reikalingų dokumentų parengimą, kad pakrantę būtų galima naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti. Kaip ir infrastruktūros ir priežiūros mokestis, mokestis už pakrantės sutvarkymą yra avansinis. Teisės aktai ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika nedraudžia nustatyti avansinio mokesčio, nes ir šiuo atveju valstybinei žemei išpirkti reikalinga atlikti daug veiksmų (išmatuoti žemę, parengti dokumentus, sumokėti išperkamos žemės kainą) ir ieškovė pagrįstai turi turėti rezervą;

- dėl išlaidų keliams ir aplinkai. Ieškovės atlikti patirtų išlaidų skaičiavimai atitinka buhalterinės apskaitos taisykles, visos sodininkų bendrijos išlaidos pagrįstos pirminiais dokumentais, jie patikrinti bendrijos revizijos komisijos ir patvirtinti, kaip atitinkantys tiesą. Įvairius darbus atlikę darbuotojai turėjo tinkamus verslo liudijimus. Buvo pasirašytos paslaugų teikimo sutartys, numatytas atlygis už darbus, sumokėti mokesčiai;

- dėl administravimo išlaidų dalies. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisako padengti proporcingą dalį sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo išlaidų, t. y. išlaidų, patirtų dėl pirmininko ir buhalterio darbo užmokesčio bei su tuo betarpiškai susijusių išlaidų mokesčių VMI ir Sodrai, telefoniniams pokalbiams patirtų išlaidų, kanceliarinių, pašto, banko išlaidų. Ieškovė pažymi, kad teismai yra konstatavę, jog pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Iš aptariamos įstatymo nuostatos matyti, jog sodininkų bendrijos tikslas įgyvendinti ne tik bendrijos narių, tačiau visų sodininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Teismų vertinimu, tokia įstatymo nuostata reiškia, jog tiek sodininkai, esantys bendrijos nariais, tiek sodininkai, nesantys bendrijos nariais turi vienodos apimties pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kadangi įsteigus bendriją, bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir priežiūrą užtikrina bendrija. Teismai papildomai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys, išstoję iš bendrijos, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Tai, kad kiti, ne sodininkų bendrijos nariai, turi pareigą atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas nurodyta ir Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje. Teismai, įvertinę lingvistinę Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotę, taip pat joje esant terminą „už visas paslaugas“ yra nusprendę, jog aptariama nuostata numato pareigą ne bendrijos nariui apmokėti ir bendrijos mokamą atlyginimą samdomiems darbuotojams. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė nėra bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu. Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia – išimtinai bendrijos nariams. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu sprendžiama, kad atsakovas, nesantis Bendrijos nariu, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. atlyginimas bendrijos pirmininkui ir buhalteriui turėtų būti paskirstytos visiems sodininkams, o ne tik bendrijos nariams (atsakovė pateikia detalų apskaičiavimą);

- dėl 2,63 Eur už žemės mokesčio likučio sumokėjimo. 2014 m. gruodžio 15 d. buvo gautas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ekonomikos ir turto skyriaus vyr. specialistės A. V. laiškas ir 2013 m. gegužės 22 d. priminimą dėl 6761,01 Lt (1958,12 eur) žemės nuomos mokesčio skolos. Sodininkų bendrija „Vasara-2” vieną žemės mokesčio dalį 827,83 eur sumokėjo ir ją įtraukė į 2015 m. rugsėjo 25 d. sąskaita-faktūra Nr. 2014/2 ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. sodininkų bendrijos „Vasara-2” raštas Nr. 2 “Sąskaita už 2014-2015 metų bendrijos suteiktas paslaugas“. Kitą žemės mokesčio dalį – įtraukė į ne bendrijos nariams paskaičiuotinus mokesčius už 2015-2016 m. Kadangi 2012 m. atsakovė buvo dar sodininkų bendrijos narė, tai šių bendrijos išlaidų dalis proporcingai paskirstyta jos turimo žemės sklypo ploto daliai. Paskaičiavimai detalizuoti;

- dėl 2014-2015 metais patirtų išlaidų, pavadintų kaip „Parama gyventojams“. Atsakovė prašymą išstoti iš bendrijos narių pateikė 2014 m. liepos 15 d., jos prašymas buvo patvirtintas tik 2015 m. liepos 11 d. vykusio visuotinio sodininkų bendrijos “Vasara-2” susirinkimo metu. Tuo tarpu 2014 m. rugpjūčio 2 d. sodininkų bendrijos “Vasara-2” naujoji išrinkta valdyba susirinko į valdybos posėdį ir valdybos posėdžio protokolo 13 p. nusprendė skirti 400 litų (115,85 Eur) sudegusio namo savininkams aplinkos tvarkymui, nes po įvykusio gaisro sklype Nr. 100, tvyrojo degėsių kvapas ir bendrija sumokėjusi tuos pinigus reikalavo sutvarkyti aplinką, išvežti sudegusius daiktus, realiai pinigai buvo panaudoti aplinkos tvarkymui tiek bendrijos narių, tiek ne bendrijos narių naudai. Ši suma ir buvo įtraukta į 2015 m. rugsėjo 25 d. sąskaita-faktūra Nr. 2014/2 ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. sodininkų bendrijos „Vasara-2” raštas Nr. 2 “Sąskaita už 2014-2015 metų bendrijos suteiktas paslaugas“.

Ieškovė detaliai prievoles ir jų paskaičiavimus nurodo 2020-02-25 ir 2020-08-26 rašytiniuose paaiškinimuose. Teismo nuomone, jų pagrįstumas ir dydis yra pakankamai įrodytas. Kaip matyti, ieškovės nurodytos prievolės atitinka minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pagal kurią atsakovei atsiranda pareiga vykdyti ieškovės nurodytus mokėjimus. Kaip minėta, visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka mokėti 2 Eur infrastruktūros mokesčio, 7 Eur pakrantės mokesčio, 36,14 Eur keliams ir aplinkai tvarkyti, 0,46 Eur išlaidos, susijusios su suteikta parama gyventojams, 0,58 Eur išlaidos, susijusios su Vasara-2 skulptūros atnaujinimu, 4,28 Eur išlaidos dėl žemės mokesčio likučio paskaičiavimo, nors, teismo nuomone, šios prievolės susijusios su bendro naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, infrastruktūros plėtojimu ir gerinimu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad parama skirta gaisro, buvusio bendrijos teritorijoje, padariniams šalinti, tuo pačiu bendram sodininkų teritorijos vaizdui gerinti, todėl protinga ir teisinga yra šią paramą padalinti tarp visų sodininkų (bendrasavininkų). Atitinkamai dėl minimos skulptūros pažymėtina, kad atsakovė neginčija, jog ši skulptūra gana ilgą laiką yra sodininkų bendrijos teritorijoje, nėra sprendimo ją pašalinti, todėl preziumuotina, kad ji sodininkams reikšminga ir jos išlaidymui ar priežiūrai yra būtina skirti lėšas, kurios, kaip matyti, yra gana minimalios (CK 1.5 straipsnis).

Atsakovė nepagrindė įrodymais, kad 12,16 Eur skola, susidariusi iki 2014-03-31, turi būti įskaitoma už kitas jos įvykdytas prievoles, todėl atsakovė turi pareigą mokėti šią skolą.

Dėl 75,14 Eur buhalterio ir pirmininko darbo užmokesčiui priklausančios išlaidų dalies, 2,63 Eur kitų su administravimu susijusių išlaidų. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad bendro naudojimo objektų administravimams, priežiūra ir pan. reikalauja ir žmoniškų išteklių, darbas ir medžiagos (reikmenys) jam atlikti yra paprastai atlygintini, todėl ieškovė turi teisę reikalauti jų apmokėjimo iš sodininkų, tiek esančių, tiek nesančių bendrijos nariais. Atsižvelgdamas į paskaičiuotos sumos dydį už kelis metus ir atliktų darbų mastą, darytina išvada, kad ieškovės nurodoma suma yra protingo ir teisingo dydžio. Be to, teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, todėl nėra prasmės jų atkartoti (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalis).

Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai reikalauja priteisti iš atsakovės 140,93 Eur dydžio skolą.

Konstatavus, kad ieškovo piniginiai reikalavimai pagrįsti, tenkintini reikalavimai tiek dėl materialinių palūkanų (3,47 Eur už 180 d. iki ieškinio padavimo), tiek dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už 140,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo - 2019-08-01 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, priteistina iš atsakovės ieškovei 1 162,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (paskaičiavimai ir įrodymai pateikti teismui 2020-07-20, 2020-09-02), kurios yra protingo dydžio atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą ir apimtį; į valstybės biudžetą - 6,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Dėl karantino įvedimo Lietuvos Respublikoje šis teismo sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei sodininkų bendrijai „Vasara-2“, juridinio asmens kodas 186498211, 140,93 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 93 ct) skolos, 3,47 Eur (tris eurus 47 ct) palūkanų, bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,97 Eur (šešis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.