- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- e2-27573-910/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- S.
- Atsakovas
- L. Ž.
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. IMPERIJA Creditor.lt ieškinį atsakovei L. Ž. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 153,18 Eur skolos, 268,07 Eur delspinigių, 43,44 Eur baudos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2015-06-17. Teismo pranešimu atsakovė informuota, kad per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovės priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2010-12-03 suteikė atsakovei 144,81 Eur (500 Lt) kreditą 28 dienų laikotarpiui. 2011-01-01 atsakovė turėjo grąžinti kreditą ir sumokėti 28,38 Eur (98 Lt) kredito kainą. 2011-01-06 atsakovė atliko 28,67 Eur (99 Lt) įmoką. Atlikus įmoką, atsakovės skola ieškovui liko 153,18 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsakovė pasinaudojo ieškovo suteiktu kreditu, tačiau negrąžino paimto kredito šalių sutartu terminu, todėl darytina išvada, kad atsakovė tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti 153,18 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis, 6.261 straipsnis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 proc. dydžio delspinigių, paskaičiuotų už 175 pradelstas atsiskaityti dienas, kurie sudaro 268,07 Eur (Sutarties 9.1 punktas).
Nagrinėjamu atveju išanalizavus ieškovo pateiktą paskolos sutartį, darytina išvada, kad tai yra tipinė ieškovo vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis. Atsakovė minėtą sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, reglamentuojančių delspinigių dydį. Įstatyme įtvirtintas sutarties laisvės principas, tačiau siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos, jeigu jos yra neprotingai didelės. Remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Teismo vertinimu, šalių teisėtų interesų pusiausvyra būtų išlaikyta delspinigių dydį sumažinus iki 13,40 Eur sumos, taikant įstatyme nustatytą 0,05 proc. dydžio netesybų normą.
Ieškovas, be kita ko, prašo iš atsakovės priteisti 43,44 Eur baudą už įsipareigojimų nevykdymą (Sutarties 9.3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas šalių susitarimu dėl netesybų mokėjimo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovės pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t.y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Tais atvejais, kai kreditorius prašo priteisti dviejų rūšių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Taigi šiuo atveju ieškovui priteisiama 43,44 Eur bauda, kuri apima 13,40 Eur delspinigių sumą. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 196,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 15 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi teismas patenkino 42,31 proc. ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 6,35 Eur (15 Eur x 42,31 proc.) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
patenkinti ieškovo S. IMPERIJA Creditor.lt (juridinio asmens kodas 302458437) ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo S. IMPERIJA Creditor.lt (juridinio asmens kodas 302458437) naudai 153,18 Eur skolos, 43,44 Eur baudos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 196,62 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 62 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6,35 Eur (šešis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.