Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje – G. V., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, pareiškėjas, dar palikėjai esant gyvai, tvarkydavo visus reikalus susijusius su palikėjos visu turimu turtu t.y. pareiškėjo iniciatyva buvo atkurtos nuosavybės teisės į mišką, pareiškėjas nuolat rūpinosi mišku (periodiškai organizuodavo miško tvarkymo darbus), taip pat tvarkydavo ir kito palikėjai priklausiusio turto reikalus pvz., buto (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo reikalus. Pareiškėjas po palikėjos mirties, toliau rūpinosi mišku, kaip miško savininkas, t.y. jis 2013 m. vasario mėnesio pabaigoje, kartu su J. V. tvarkė mišką, surinko ir išvežė sausuolius, kuriuos pareiškėjas sunaudojo prakūrom. Be to, pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad miškas priklauso keliems bendrasavininkams norėjo parengti miškotvarkos projektą. Dėl miškotvarkos projekto parengimo jis kreipėsi į miškotvarkos projektų rengėją T. T., su kuriuo 2013 m. kovo 15 d. nuvyko apžiūrėti miško. Po šios apžiūros miškotvarkos projektų rengėjas T. T. pateikė komercinį pasiūlymą dėl miško tvarkymo darbų projekto kainos. Pareiškėjas 2013 m. kovo mėnesį organizavo ir atliko miško tvarkymo darbus t.y. rinko sausuolius, sutvarkė praėjimo keliuką, patraukė nuo keliuko užkritusį sausuolį ir prikritusias šakas. Miško tvarkymo darbai buvo tęsiami ir 2013 m. balandžio mėnesį. Nurodė, kad pareiškėjas po palikėjos mirties valdo, naudoja ir prižiūri mišką kaip savo ir elgiasi su juo kaip miško savininkas iki šiol. Paaiškėjus, kad miškui nepanaikintas turto arešto aktas, pareiškėjas 2016 m. sausio mėnesį kreipėsi į antstolį R. V. dėl arešto turtui panaikinti ir tik po pareiškėjo kreipimosi antstolis priėmė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. V. yra palikėjos L. R. a.k. (duomenys neskelbtini), dukters G. V. sūnus t.y. palikėjos anūkas (b.l. 12-14). Palikėja (duomenys neskelbtini) pareiškėjo naudai surašė testamentą, kuriame patvirtino, kad visą savo turtą, priklausantį jai mirties dieną, palieka pareiškėjui (b.l. 15-16). (duomenys neskelbtini) L. R. mirė. (b.l. 6). Palikėjos vardu mirties momentu buvo registruotas nekilnojamas turtas - 1/3 žemės sklypas (3,87 ha), naudojimo paskirtis - miško ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini) Išmonių k.. Palikėja mišką įgijo 1998 m. balandžio 30 d., atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąją turtą, kuris buvo grąžintas natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkais: L. R. (3,87 ha), R. F. (3,87 ha) ir J. P. (3,87 ha) (b.l. 7-11). Palikėja iki savo mirties buvo išsituokusi, santuoka su G. R. nutraukta (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Ginčo dėl palikimo nėra, įpėdiniai į palikėjos palikimą nepretenduoja, paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta (b.l. 16).

Palikėjai mirties momentu nuosavybės teise priklausė neregistruotini kilnojamieji daiktai: baldai (senovinė komoda, ovalus stalas su kėdėmis), knygos, paveikslai, ikonografijos, senoviniai atvirukai, senovinės nuotraukos, kurie palikėjos mirties momentu buvo pareiškėjo motinos G. V. bute. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties jis 2013 m. vasario 18 d., iš motinos G. V. buto pasiėmė visą palikėjai priklausiusį aukščiau paminėtą kilnojamą turtą, kurį palikėja paliko pareiškėjui.

Pareiškėjas po palikėjos mirties, rūpinosi ne tik palikėjos kilnojamuoju, tačiau ir nekilnojamuoju turtu, t.y. jis 2013 m. vasario mėnesio pabaigoje, kartu su J. V. tvarkė mišką, be to jis dėl miškotvarkos projekto parengimo kreipėsi į miškotvarkos projektų rengėją T. T., su kuriuo 2013 m. kovo 15 d. nuvyko apžiūrėti miško ir kuris pateikė komercinį pasiūlymą dėl Miško tvarkymo darbų projekto kainos (b.l. 20). Pareiškėjas 2013 m. kovo mėnesį organizavo ir atliko miško tvarkymo darbus t.y. rinko sausuolius, sutvarkė praėjimo keliuką, patraukė nuo keliuko užkritusį sausuolį ir prikritusias šakas. Tai, kad pareiškėjas po palikėjos mirties valdo, naudoja ir prižiūri mišką kaip savo ir elgiasi su juo, kaip miško savininkas iki šiol patvirtina ir tai, kad jis 2016 m. sausio mėnesį kreipėsi į antstolį R. V. dėl arešto turtui panaikinti ir tik po pareiškėjo kreipimosi antstolis priėmė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo (b.l. 21-22).

Taigi, teismo vertinimu po palikėjos mirties pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius pareiškėjo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdamas valdyti palikėjos turtą kaip savo.

Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas pradėjo palikėjos turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjos L. R. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas R. V. priėmė palikėjos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo R. V. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė L. R. palikimą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po L. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.