- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- eI1-5817-422/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00839-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Kalėjimų tarnyba), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad pareiškėjui Marijampolės kalėjime 2023 m. sausio 12 d. buvo paskirtas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine I. K. pasimatymų kambaryje Nr. 5 su nakvyne. Po nakvynės 2023 m. sausio 13 d. pareiškėjas pastebėjo parazitų (nariuotakojų), t. y. patalynės blakių (lot. Cimex lectularius), sukandžiojimus dešinės rankos (plaštakos) dalyje. Iš karto kilo alerginė reakcija, sutino ranka. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės kalėjimo medikus, kurie paskyrė vaistų nuo (duomenys neskelbtini) ir vaistų šiems simptomams lengvinti bei šalinti, taip pat nuo sukelto alerginio kosulio: 2023 m. sausio 19 d. Nr. 102, „(duomenys neskelbtini)“ 0,025 x 3, 10 d.; 2023 m. sausio 30 d. Nr. 2012, „(duomenys neskelbtini)“ 1 x 1 Nr. 10; „(duomenys neskelbtini)“ 1 x 3 Nr. 10.
Nurodė, jog pareiškėjas Marijampolės kalėjimo viršininkui 2023 m. sausio 13 d. pateikė skundą-pretenziją (reg. Nr. NPS-20-324), prašydamas imtis priemonių nuo kenkėjų, kad tokie atvejai nepasikartotų, taip pat paprašė išmokėti 500 Eur patirtos moralinės žalos kompensaciją. Jis 2023 m. vasario 23 d. gavo Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus atsakymą Nr. SN-20-154, kuriame nurodoma, kad nuteistųjų gyvenimo sąlygas nuolat tikrina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento specialistai, kad 2022 m. lapkričio 28 d. ir 2023 m. sausio 30 d. pareiškėjo nurodytose patalpose buvo atliktas nariuotakojų naikinimas. Tačiau atsakymas apie kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo nepateiktas.
Pažymėjo, jog Marijampolės kalėjimas yra sudaręs sutartį su parazitų naikinimo darbus atliekančia įstaiga UAB „Dezinfekcijos paslaugos“. Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad būtinos sanitarinės atsargumo priemonės taip pat turėtų apimti priemones nuo užsikrėtimo graužikais, blusomis, utėlėmis, blakėmis ir kitais kenkėjais. Tvirtino, jog pareiškėjas Marijampolės kalėjimo pasimatymų kambaryje Nr. 5 buvo laikomas neleistinomis sąlygomis, nesilaikant higienos reikalavimų, t. y. buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas, dėl to patyrė neturtinę žalą.
Nurodė, jog Marijampolės kalėjimas, t. y. viešojo administravimo institucija, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Pažymėjo, kad nebuvo užtikrintos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl buvo pažeista jo teisė į tinkamas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims įstatymų garantuojamas gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas.
Tvirtino, jog dėl to, kad buvo kalinamas žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Buvo taikytas medikamentinis gydymas, kuris užsitęsė. Iki šiol yra likusios blakių įkandimo žymės, t. y. pažeistas odos paviršius, pareiškėjas jaučia ilgalaikį nerimą dėl pasekmių sveikatai tiek dėl blakių įkandimų, tiek dėl vartotų vaistų. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyto reglamentavimo, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Pareiškėjo neigiama savijauta, pablogėjusi sveikata ir būtinas sveikatos gydymas, kuris buvo paskirtas įkalinimo įstaigoje, fiziniai nepatogumai buvo tiesiogiai susiję su netinkamomis gyvenimo sąlygomis pasimatymų kambaryje Nr. 5. Pareiškėjas įsitikinęs, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų ir neturtinė žala turi būti atlyginta pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog 2023 m. sausio 12 d. pareiškėjui buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine pasimatymų kambaryje Nr. 5.
Pažymėjo, jog patalpų atitiktis higienos normoms (atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t. t.) yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o šiurkščiai pažeidžiančioms šias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklą, susijusią su asmenų laikymu tokiose patalpose. Pastebėjęs tokius pažeidimus, į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiškėjas. Institucijos, tikrinančios Marijampolės kalėjime patalpų atitiktį teisės aktams, higienos normoms, patikrinimus atlieka gavusios nuteistųjų skundus ar prašymus, tačiau atsakovės atstovė negali pateikti patikrinimų aktų, kadangi nei pats pareiškėjas, nei kiti nuteistieji nesikreipė dėl patalpų neatitikties higienos normoms.
Pažymėjo, jog Marijampolės kalėjimas neturi duomenų, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2023 m. kovo 24 d. į įstaigos administraciją būtų kreipęsi kiti nuteistieji dėl blakių ar kitų parazitų buvimo ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Akcentavo, kad visais ilgalaikių pasimatymų kambariais nuteistieji naudojasi nuolat ir nepertraukiamai, taip pat ir pasimatymų kambariu Nr. 5.
Atkreipė teismo dėmesį, kad pats pareiškėjas patvirtino, jog Marijampolės kalėjimas nuolatos stebi ir prižiūri patalpas, dėl parazitų ne kartą yra atvykusi parazitus naikinanti įmonė. Marijampolės kalėjimas yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri nuolatos prižiūri ir tikrina Marijampolės kalėjimo patalpas ir, esant poreikiui, atlieka parazitų naikinimo darbus. Pataisos įstaiga imasi visų įmanomų priemonių, kad išvengtų parazitų: skalbia, dezinfekuoja nuteistųjų patalynę, minkštąjį inventorių, rūbus, tačiau negali prievarta atimti iš nuteistojo šių daiktų ir paimti į skalbyklą ar dezinfekcijai. Tokius darbus turi atlikti pats nuteistasis, o neprižiūrėdamas savo aplinkos, rūbų ar minkštojo inventoriaus, pats nuteistasis sudaro sąlygas veistis parazitams.
Nurodė, jog pareiškėjas 2023 m. sausio 16 d. kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus ir teigė, kad sukando blakės, skundėsi odos niežėjimu. Šeimos gydytojas skyrė medikamentų. Pareiškėjo teiginiai, jog blakių sukandimai galėjo sukelti tokių išgyvenimų ar neigiamų psichologinių pasekmių, tariamą orumo žeminimą, kuris galėtų būti įvertintas neturtinės žalos priteisimu, yra nepagrįsti. Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologės 2023 m. balandžio 25 d. pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2023 m. kovo 24 d. dėl pablogėjusios psichologinės būsenos, kurią sukėlė pasimatymo metu sukandžiojusios blakės, nebuvo kreipęsis į psichologus. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė, o pataisos įstaigos pateikta psichologės pažyma patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų.
Atsakovės atstovės nuomone, bausmės atlikimo metu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiškėjui bausmės atlikimo metu nebuvo siekiama pabloginti laikymo sąlygas ar kitaip pakenkti jo interesams, todėl nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardyta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, jog įkalinimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, t. y. Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo pasimatymų kambaryje Nr. 5 buvo sukandžiotas blakių.
Byloje nėra ginčo, jog Marijampolės kalėjime 2023 m. sausio 12 d. pareiškėjui buvo paskirtas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine (su nakvyne), kuris vyko pasimatymų kambaryje Nr. 5.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (ginčui aktuali nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojanti redakcija) 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimą reglamentuoja Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-1045 redakcija).
Kalėjimų tarnyba kartu su atsiliepimu pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog ginčo laikotarpiu Marijampolės kalėjimas (Marijampolės pataisos namai) buvo sudaręs sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kurios pagrindu įstaigos objektuose buvo atliekamas kenkėjų kontrolės paslaugos.
UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) akte (toliau – Aktas) Nr. AP-A1/25/10/2022-185-13 nurodoma, kad buvo pastebėti gyvi kenkėjai (tarakonai ir blakės), panaudota dezinsekcinė priemonė „Tetracip“ (600 ml). Akte Nr. AP-A1/28/11/2022-185-14 nurodoma, kad nebuvo pastebėta gyvų kenkėjų, panaudota dezinsekcinė priemonė „Tetracip“ (250 ml), Akte Nr. AP-A1/30/01/2023-185-16 nurodoma, kad pastebėti gyvi kenkėjai – blakės. Taigi, darytina išvada, kad nors 2022 m. lapkričio 28 d. nebebuvo pastebėta gyvų kenkėjų (anksčiau jie buvo pastebėti 2022 m. spalio 25 d.), jų pakartotinai rasta 2023 m. sausio 30 d.
Ši aplinkybė patvirtina, kad pataisos įstaigos kontrolės priemonės ginčui aktualiu laikotarpiu dėl parazitų naikinimo nebuvo pakankamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog jis pasimatymų kambaryje Nr. 5 galėjo būti / buvo sukandžiotas blakių. Pareiškėjo nusiskundimus dėl sukandžiojimo patvirtina jo pateiktos nuotraukos, Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2023 m. sausio 16 d. medicininio pažymėjimo Nr. 102 ir 2023 m. sausio 30 d. medicininio pažymėjimo Nr. 212 kopijos, iš kurių matyti, kad pareiškėjui buvo paskirti vaistai „(duomenys neskelbtini)“ 0,025 x 3, 10 d.; „(duomenys neskelbtini)“ 1 x 1 Nr. 10; „(duomenys neskelbtini)“ 1 x 3 Nr. 10.
Įvertinus šiuos duomenis, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas aptartu aspektu, pareiškėjas dėl to galėjo patirti neigiamų išgyvenimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teismas pabrėžia, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir, atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-183-822/2023).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad gyvenamosiose patalpose (pasimatymų kambaryje Nr. 5) veisėsi blakės, dėl blakių sukandžiojimo pareiškėjas kreipėsi į gydytoją, dėl to buvo skirti vaistai, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju turėtų būti apsiribojama teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą.
Įvertinus byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę (vienkartinio pobūdžio, į bylą nepateikta duomenų, kad sveikatos sutrikimai būtų tęsęsi ilgą laiką ir sveikatos būklei turėję esminių neigiamų pasekmių), atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas dėl ginčui aktualios situacijos į psichologus nesikreipė (Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. RN-20-3234), iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, kad būtent dėl blakių sukandžiojimo pareiškėjui būtų kilę ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Taip pat, atsižvelgęs į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistinas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-533-1188/2023, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-283-789/2023).
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013), nepasisako dėl likusių bylos šalių argumentų.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas (jo atstovės) teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė rašytinių įrodymų su patirtų išlaidų apskaičiavimu, pagrindimu, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepatenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.