- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- TA-533-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02457-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- U. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. A. (U. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. A. (U. A.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas U. A. (U. A.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK, pataisos namai), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jis Pravieniškių PN-AK daugiau nei trejus metus buvo apgyvendintas netinkamose gyvenamosiose patalpose, kuriose nebuvo naikinami kenkėjai (veisėsi blakės, tarakonai), nebuvo dezinfekuojančios kameros minkštajam inventoriui, lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės buvo pasiūtos iš paprastos medžiagos, paviršius nebuvo patvarus. Dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais.
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pataisos namų 1-jame sektoriuje laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo paskirtas gyventi į 4, 5, 12 būrius.
5. Dėl kenkėjų naikinimo ir kontrolės atsakovo atstovas paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo 9 d. pataisos namai yra sudarę sutartį Nr. 76-41 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) ,,Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB ,,Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas jų naikinimas. Nuteistieji, pastebėję gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose kenkėjus, apie juos privalo pranešti savo būrio Resocializacijos specialistui. Pažymėjo, jog tam, kad kenkėjų naikinimas būtų efektyvus, reikia tinkamai paruošti patalpas. Tačiau ne visi nuteistieji palieka dezinfekuojamoje patalpoje savo asmeninius daiktus, kurie dėl to lieka neapdoroti kenkėjų naikinimui skirtomis priemonėmis. Pataisos namai ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad patalpose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų.
6. Dėl dezinfekavimo kameros atsakovo atstovas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 42 punkto reikalavimu, įstaiga nuteistiesiems neišduoda nedezinfekuotos, neišskalbtos (neišvalytos) patalynės: čiužinio, pagalvės, antklodės ir neskalbtų lovos skalbinių, rankšluosčių. Įstaigos išduota patalynė (pagalvė, antklodė ir čiužinys), esant būtinumui, gali būti dezinfekuojama. Dezinfekavimas atliekamas kaitinimo būdu specialioje kameroje. Nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugą, turi kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris su dezinfekavimą atliekančiu asmeniu suderina paslaugos suteikimo laiką ir užtikrina nuteistojo patalynės pristatymą bei atsiėmimą. Pataisos namų direktoriaus 2021 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-112 patvirtintas Patalynės ir drabužių priėmimo, išdavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašas, kuriuo nustatyta laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nuosavos patalynės ir drabužių priėmimo, nuosavos ir įstaigos išduotos patalynės ir drabužių išdavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekavimo tvarka. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. dėl nedezinfekuotos patalynės nesikreipė.
7. Dėl minkšto inventoriaus atsakovo atstovas nurodė, jog pataisos namuose esantys čiužiniai yra pagaminti iš audinio, tinkamo atlikti dezinfekciją garinėse dezinfekcijos kamerose, nepralaidūs skysčiams ir atsparūs paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms, tai patvirtina pridedamos sutartys su tiekėjais, kuriuose nurodytos techninės specifikacijos, atitinkančios keliamus higienos normos HN 134:2015 41 punkto reikalavimus.
Atsiliepimas
8. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo prašymu priteisti neturtinę žalą. Skundą vertino kaip nepagrįstą ir prašė jį atmesti visa apimtimi.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas, apžvelgęs valstybės atsakomybei kilti būtinas sąlygas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnio taikymo apsektu, vertindamas skundo argumentų dėl gyvenamosiose patalpose buvusių parazitų pagrįstumo, vadovavosi higienos normos HN 134:2015 20 punktu bei iš bylos medžiagos nustatė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, kurios pagrindu įstaigos objektuose buvo atliekamas kenkėjų kontrolės paslaugos. Iš UAB „Utenos deratizacijos“ atliktų paslaugų aktų teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pataisos namų patalpose buvo atliekami monitoringo ir kenkėjų naikinimo darbai.
11. Teismas iš pareiškėjo sveikatos knygelės nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl blakių sukandžiojimo. Tačiau taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi ir dėl odos bėrimų, dermatito. Teismas pažymėjo, kad iš esmės byloje faktinių duomenų, patvirtintų gydytojo diagnozės, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų sukandžiotas parazitų, nėra, yra tik aprašyti paties pareiškėjo nusiskundimai. Teismas, vertindamas aplinkybių visumą, susijusią su pareiškėjo teiginiais dėl kenkėjų egzistavimo įkalinimo įstaigos patalpose, taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog skunde pareiškėjas detaliai nenurodė, kokiu konkrečiu metu kamerose buvo kenkėjų, nenurodė duomenų, jog administracija į jo skundus nereagavo ir papildomų parazitų naikinimo procedūrų neorganizavo. Byloje esant duomenų, patvirtinančių nuolatinę patalpų priežiūrą, vykdomus teisės aktų reikalavimus atitinkančius kenkėjų stebėjimus ir naikinimą, teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK tinkamai vykdė higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus ir organizavo kenkėjų monitoringą bei naikinimą.
12. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.
13. Teismas dėl dezinfekavimo kameros ir minkštojo inventoriaus tinkamumo naudoti atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis higienos normos HN 134:2015 42 punktu, įkalinimo įstaiga nuteistiesiems neišduoda nedezinfekuotos, neišskalbtos (neišvalytos) patalynės. Pataisos namų išduodamas minkštas inventorius ir patalynė, esant būtinumui, gali būti dezinfekuojama specialioje kameroje. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi dėl dezinfekavimo paslaugos į administraciją. Nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugą, turi kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris su dezinfekavimą atliekančiu asmeniu suderina paslaugos suteikimo laiką ir užtikrina nuteistojo patalynės pristatymą bei atsiėmimą. Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 76 patvirtina, jog pataisos namai periodiškai perka ir atnaujina minkštąjį inventorių ir patalynę. Byloje esanti paslaugų teikimo sutartis patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pataisos namuose buvo teikiamos minkšto inventoriaus ir patalynės valymo paslaugos. Teismas sprendė, kad pataisos namuose yra užtikrinamas tinkamas inventoriaus atnaujinimas, dezinfekavimas, priežiūra (dezinfekavimas, valymas). Teismas nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
14. Teismas nustatęs, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktų ir higienos reikalavimų, sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių kildinama neturtinė žala. Teismas pažymėjo, kad nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti dėl neturtinės žalos ir priežastinio ryšio. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsakomybė negalima.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti skundą.
16. Pareiškėjas pažymi, kad jo skundo argumentų dėl parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose ir tai, kad jis buvo sukandžiotas blakių, pagrįstumą patvirtina į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2022 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo aktas ir pareiškėjo kreipimaisi medicinos pagalbos 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir pakartotinai 2022 m. rugsėjo 19 d. Mediko buvo nustatytas ne tik dermatitas, bet ir blakių sukandžiojimo faktas. Gydymas buvo skirtas ne nuo dermatito, o nuo sukandžiojimo. Pareiškėjas taip pat dėsto teisinio reglamentavimo pažeidimus bei argumentus dėl rūkymo patalpų įrengimo ir eksploatavimo. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, dėl ko teismų praktikos tokio pobūdžio bylose kontekste patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, kuri turi būti atlyginta.
Atsiliepimas
17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (nuo 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių PN-AK teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti. Teismas tinkamai vertino aplinkybių visumą, susijusia su pareiškėjo teiginiais dėl kenkėjų egzistavimo įkalinimo įstaigos patalpose. Pareiškėjas detaliai nenurodė, kokiu konkrečiu metu kamerose buvo kenkėjų, kad administracija į jo skundus nereagavo ir papildomų parazitų naikinimo procedūrų neorganizavo. Byloje yra duomenų, patvirtinančių nuolatinę patalpų priežiūrą, vykdomus teisės aktų reikalavimus atitinkančius kenkėjų stebėjimus ir naikinimą. Pagrįsta yra teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK tinkamai vykdė higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus. Atsakovo atstovas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms. Atsakovo atstovo teigimu, teismas materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl nėra sprendimo panaikinimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d., atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, byloje nustatęs, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK organizavo kenkėjų (tarakonų) monitoringą bei naikinimą, pataisos namuose buvo užtikrinamas tinkamas inventoriaus atnaujinimas, dezinfekavimas, priežiūra. Teismas nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl sprendė, kad valstybės atsakomybė priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą negalima.
21. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ginčo laikotarpiu. Pareiškėjo teigimu, blakių buvimą ginčo patalpose patvirtina NVSC aktas, o jo kreipimasis į medikus dėl blakių sukandžiojimo yra užfiksuotas medicininiuose dokumentuose. Vertina, kad turi teisę į neturtinęs žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat mini teisės aktų reikalavimų pažeidimus, įrengiant ir eksploatuojant rūkymo patalpas.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
24. Ginčui yra aktualus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ 20 punktas, kuriame nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo laikotarpiu atsakovo atstovo sudarytą sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, kurios pagrindu įstaigos objektuose buvo atliekamas kenkėjų kontrolės paslaugos, UAB „Utenos deratizacijos“ atliktų paslaugų aktus, iš kurių matyti, kad ginčo laikotarpiu pataisos namų patalpose buvo atliekami monitoringo ir kenkėjų naikinimo darbai, pareiškėjo sveikatos duomenis, kurie patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl blakių sukandžiojimo, tačiau esant ir kitai pareiškėjui nustatytai odos ligai, kas vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo nusiskundimų šiuo aspektu, taip pat nesant duomenų, jog pataisos įstaigos administracija į pareiškėjo skundus nereagavo ir papildomų parazitų naikinimo procedūrų neorganizavo, o pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas yra nustatyta ir jose gyvenantiems asmenims, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
26. Tačiau pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas NVSC 2022 m. liepos 25 d. aktas, kuris buvo surašytas atlikus operatyviąją kontrolę Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 42 pagal pareiškėjo U. A. 2022 m. birelio 18 d. skundą dėl tarakonų ir blakių. Minėtu aktu nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 42 buvo rasta tarakonų ir blakių ir pripažintas HN 134:2015 20 punkto pažeidimas. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovo atstovo kontrolės priemonės dėl parazitų naikinimo nebuvo pakankamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog jis galėjo būti sukandžiotas blakių. Pareiškėjo nusiskundimus dėl sukandžiojimo patvirtina pareiškėjo sveikatos istorijoje 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir pakartotinai 2022 m. rugsėjo 19 d. užfiksuoti nusiskundimai šiuo aspektu, dėl ko jam buvo paskirtas gydymas tepalu. Atitinkamai yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas aptartu aspektu.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018 ir kt.). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
28. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-183-822/2023 ir kt.).
29. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad gyvenamosiose patalpose veisėsi blakės, dėl blakių sukandžiojimo buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, dėl ko jis kreipėsi į gydytoją, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju turėtų būti apsiribojama teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Įvertinusi byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę (nėra duomenų, kad pažeidimas trūko visą ginčo laikotarpį), tai, kad pareiškėjas į NVSC su skundu dėl blakių buvimo ir į medikus dėl blakių sukandžiojimo kreipėsi tik 2022 metais ir tik dėl patalpoje Nr. 42 patalpoje esančių parazitų, į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat atsižvelgusi į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų tarnybos, priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
30. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės dėl rūkymo patalpų įrengimo ir eksploatavimo, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos.
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą ir konstatuojant pareiškėjo teisių pažeidimą (pažeistas HN 134:2015 20 punktas) ir priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo U. A. (U. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui U. A. (U. A.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.