Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. N. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-2067-962/2015 pagal išieškotojo BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį – filialą BIGBANK AS filialą, prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Išieškotojas BIGBANK AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį – filialą BIGBANK AS filialas, pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkei R. N. priklauso ½ dalis R. N. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Pagal CPK 667 str. vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būtų vykdomas išieškojimas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5157-652/2012 nutarta priteisti iš skolininkės R. N. 2486,56 Eur skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,90 Eur žyminį mokestį kreditoriaus BIGBANK AS, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį – BIGBANK AS filialą naudai. Antstolės D. M. kontoroje nuo 2013 m. sausio 25 d. pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Vykdymo proceso eigoje antstolė 2015 m. lapkričio 19 d. patvarkymu nutarė areštuoti skolininkės R. N. sutuoktinio R. N. darbo užmokesčio, gaunamo UAB „Haltex“ dalį viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 2567,78 Eur bendroje sumoje, pervedant į antstolės D. M. depozitinę sąskaitą, tuo pačiu patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininkės R. N. sutuoktinio R. N. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis nurodytų pajamų priklauso skolininkei R. N. yra nepagrįstos. Skunde teigiama, kad apelianto gaunamas darbo užmokestis turi būti dalijamas į 4 lygias dalis, atsižvelgiant į tai, jog šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjo skolininkės R. N. prievolė pareiškėjui yra asmeninė. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nuo turto lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė turto dalis (CPK 3.123 str. 1 d.). Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Tačiau pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodė tai, kad jo ir skolininkės šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra vaiko tėvų pareiga, todėl lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese ir nesudaro teisinio pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį (CPK 178 str.).

Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.