- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-283-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- UAB „MODELIUKSAS“
- Atsakovas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „MODELIUKSAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10479-779/2011 pagal ieškovo UAB „MODELIUKSAS“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „MODELIUKSAS“ 2011-05-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2011-05-24 patikslino, prašydamas priteisti 2732,49 Lt skolos, 1694,15 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010-12-22 iki 2011-05-25, 0,4 proc. delspinigių nuo 2732,49 Lt, t.y. 10,93 Lt už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2010-12-22, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „MODELIUKSAS“ ir A. P. sudarė 2010-09-21 rangos sutartį. Sutarties objektas – esamų laiptų demontavimas, naujų laiptų pagaminimas ir sumontavimas, esamų durų demontavimas, naujų durų pagaminimas ir sumontavimas (duomenys neskelbtini), grindjuosčių pagaminimas ir pristatymas, yra aptartas sutarties 1.1 – 1.5 p. Sutarties 3.2 p. nustatytas, kad darbai turėjo būti atlikti iki 2010-11-21. Darbų priėmimo - perdavimo aktas buvo pasirašytas 2010-12-16. Užsakovas priėmė darbus, tačiau nors ir pateikė nemažai pastabų darbų perdavimo - priėmimo akte, nepasiūlęs jokio protingo termino ar pasiūlymo ištaisyti jam netinkančius darbus, atlikti darbai laikomi tinkamais ir priimtais. Pradėjus vykdyti sutartimi sulygtus darbus, UAB „MODELIUKSAS“ darbuotojai sulaukė daug pakeitimų iš užsakovo – atsakovo A. P.. Kadangi rangos darbų atlikimo praktikoje užsakovų norai dažnai kinta, o rangovas turi vykdyti kliento pageidavimus, sutarties sąlygas dėl sutarties objekto dažnai būna derinamos darbų eigoje. UAB „MODELIUKSAS“ sumontavo laiptus, atliko visus sutartus ir darbų eigoje užsakovo koreguotus užsakymus, tačiau atsakovas vengė sumokėti visą sutartą sumą, piktnaudžiaudamas tuo, kad darbai, jo manymu, atlikti netinkamai bei ne laiku, nors darbų eiga buvo daug kartų keista ir stabdyta dėl užsakovo asmeninių pageidavimų. Bendra mokėtina darbų suma sudaro 12632,549 Lt, atsakovas sumokėjo 9000 Lt, todėl liko nesumokėta – 3632,49 Lt. Ieškovas, būdamas geranoriškas, bandydamas susitarti su užsakovu derybomis, sutinka su mažesne 2732,49 Lt likusia mokėtina suma. Užsakovas piktybiškai nenori spręsti ginčą taikiai. Sutarties 2.1 p. numatyta atsiskaitymo už pagal sutartį atliktus darbus tvarka - per 3 darbo dienas nuo darbų rezultato priėmimo. Darbai buvo priimti 2010-12-16, PVM sąskaita - faktūra pateikta su 2011-07-17 raštu. 2010-12-16 priimant darbus, atsakovas jam pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą priimti atsisakė, todėl sutarties 4.1 p. numatytus delspinigius - 0,4 proc. nuo 2732,49 Lt, t.y. 10,93 Lt už kiekvieną uždelstą dieną prašoma priteisti nuo 2010-12-22 iki visiško atsiskaitymo (LR CK 6.4 str., 6.38 str., 3.37 str., 6.59 str., 6.154 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.246 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti iš ieškovo UAB „MODELIUKSAS“ atstovo A. P. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbų rezultatą su trūkumais, išvardintais 14-oje pozicijoje, rangovas, praleidęs sutartą terminą, perdavė užsakovui dviem priėmimo - perdavimo aktais. Po to, kai užsakovas priėmimo - perdavimo aktuose nurodė trūkumus bei pareikalavo netesybų, rangovas UAB „MODELIUKSAS“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą. Šioje sąskaitoje rangovas, siekdamas apgaule įgyti jam nepriklausančią pinigų sumą, prie sutarties kainos, kurioje buvo įskaičiuotas PVM, neteisėtai šį mokestį pridėjo dar kartą. Ieškinyje, kuriuo prašoma nepagrįstų sumų, išdėstyti abstraktūs teiginiai, apie neva užsakovo papildomai pageidautus darbus, yra neparemti jokiais dokumentais. Prie ieškinio pridėti užsakovo 2010-10-01, 2010-11-06, 2010-11-11, 2010-11-16, 2010-11-23, 2010-11-26 elektroniniai laiškai, kurie liudija, kad užsakovas visu sutarties vykdymo laikotarpiu ragino UAB „MODELIUKSAS“ kokybiškai ir laiku atlikti sutartus darbus. 2010-10-10 likus 11 dienų iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, rangovas pateikė suderinimui laiptų eskizinį brėžinį, o laiptų projekto, pažeisdamas sutartį, derinimui nepateikė visiškai. Atsakovas nurodė, jog avansiniai mokėjimai pagal 2010-09-21 Rangos sutartį buvo baigti, kai užsakovas sumokėjo rangovui 9000 Lt, todėl reikalauti sekančio mokėjimo rangovas galėjo tik pateikęs PVM sąskaitą - faktūrą, kuri turėjo atitikti įstatymų reikalavimus. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Ieškovas pripažino, kad ieškinyje nurodomoje PVM sąskaitoje – faktūroje MDK Nr. 00449 yra netiksliai paskaičiuotas PVM, nes padidinta ieškovo darbų ir medžiagų vertė. 2010-12-16 PVM sąskaita – faktūra MDK Nr. 00449 neatitinka ūkinės operacijos turinio. Atsakovas teigia, jog, lyginant minėtą sąskaitą su 2010-09-21 Rangos sutartimi bei priėmimo - perdavimo aktais, matyti, kad sąskaitoje - faktūroje įrašyti ne visi darbai, t.y. senos laiptų konstrukcijos demontavimas. Ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas apmokėtų negaliojančią PVM sąskaitą - faktūrą MDK Nr. 00449. 2010-12-18 ir 2011-02-21 pranešimais atsakovas įskaitė nurodytą įsiskolinimo sumą. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios, požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, pakanka apie tokį veiksmą pranešti kitai šaliai. Ieškovui pripažįstant, kad jis turi sumokėti atsakovui delspinigius, reiškia, kad ieškovas pripažįsta savo kaltę dėl prievolės atlikimo termino praleidimo, todėl atsakovui nereikia įrodinėti šios aplinkybės. Dėl ieškinyje nurodytų delspinigių atsakovas pažymėjo, jog negali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, kol nėra galiojančio mokėtino dokumento, t.y. kol ieškovas nepateikė sąskaitos - faktūros, atitinkančios įstatymo reikalavimus, ieškovas neturi reikalavimo teisės ne tik į pagrindinę sumą, bet ir į delspinigius (LR CK 6.131 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-10 priėmė sprendimą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo UAB ,,MODELIUKSAS“ 3025 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. P. naudai; priteisti iš ieškovo UAB ,,MODELIUKSAS“ 11,58 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad 2010-09-21 tarp ieškovo UAB ,,MODELIUKSAS“ (rangovas) ir atsakovo A. P. (užsakovas) buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti darbus, numatytus sutarties 1.1 punkte, o atsakovas – priimti kokybišką darbų rezultatą ir už jį sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (b.l. 8-9). Rangos sutartis sudaryta tarp fizinio asmens – atsakovo ir verslo subjekto – ieškovo, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti rangos darbus, todėl teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis (LR CK 6.672 str. 1 d.). Aplinkybė, kad atsakovas rengė sutarties tekstą, neturi reikšmės vartojimo sutarties kvalifikavimui. Bendra atsakovo ieškovui mokėtina suma pagal 2010-09-21 rangos sutartį yra 12345 Lt, šią sumą sudaro 12000 Lt bendra sutarties kaina pagal rangos sutarties 1.5 punktą ir 345 Lt už grindjuostes. Šalys neginčijo, kad atsakovas, vykdydamas mokėjimo įsipareigojimus pagal rangos sutartį, sumokėjo ieškovui 9000 Lt. Šią aplinkybę patvirtina ir 2010-12-16 PVM sąskaitoje - faktūroje padarytas įrašas (b.l. 17). Ieškovas prašo priteisti likusią 2732,49 Lt sumą, nurodydamas, kad atsakovas nors ir su trūkumais, bet priėmė darbus ir nepasiūlė ieškovui protingo termino tuos trūkumus ištaisyti, todėl atlikti darbai laikomi tinkamai priimtais. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys darbų priėmimo perdavimo aktai patvirtina, kad darbai buvo priimti su trūkumais (CK 6.662 str.; b.l. 14-15; 45). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.). Darbų priėmimo perdavimo aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, abiejų šalių pasirašytame darbų priėmimo perdavimo akte darbų trūkumai buvo konstatuoti, todėl atsakovas turi teisę jais remtis. Kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus – jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis. Be įstatymo nustatytų užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų šalys sutarties 3.3 punktu susitarė, kad jei rangovo darbai atlikti nekokybiškai, užsakovas turi teisę sumažinti kainą tokia suma, kuri reikalinga trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas turėjo pasiūlyti ieškovui terminą trūkumams šalinti, kadangi šiuo atveju atsakovas pasinaudojo alternatyviu pažeistų teisių gynimo būdu – kainos sumažinimu tokia suma, kuri reikalinga trūkumams pašalinti. Atsakovas nurodė, kad dėl darbų trūkumų sutarties kainą sumažino 3000 Lt. Šiai sumai pagrįsti pateikė statybos įmonės UAB ,,MOLESTA“ sąmatą, kurioje nurodyta, kad darbų, susijusių medinių laiptų išardymu, šlifavimu ir įrengimu, kaina sudaro 4704,03 Lt (b.l. 73). Be to, ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje - faktūroje laiptų gaminimas ir montavimas įkainotas 6397 Lt suma, todėl teismas konstatavo, kad atsakovo nurodyti 3000 Lt nuostoliai dėl darbų ištaisymo laikytini pagrįstais. Teismas nustatė, jog atsakovas, atsikirtinėdamas į ieškovo reikalavimą sumokėti likusią sumą už rangos darbus, taip pat nurodė, kad ši suma turi būti mažintina ieškovui priklausančiais sumokėti delspinigiais už sutarties vykdymo termino praleidimą. Sutarties 3.2 punktu ieškovas įsipareigojo paruoštą darbų rezultatą, priėmimo – perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą perduoti atsakovui ne vėliau kaip iki 2010-11-21. Byloje esantys priėmimo perdavimo aktai patvirtina, kad darbų rezultatas buvo perduotas 2010-12-17; atsakovo nurodytos aplinkybės, kad PVM sąskaita - faktūra apmokėjimui buvo pateikta tik 2011-01-20, ieškovas neginčijo. Atsakovas, vadovaujantis rangos sutarties 4.2 punktu, pagrįstai paskaičiavo delspinigius už 58 pradelstas dienas (nuo 2010-11-18 iki 2011-01-19), kurie sudaro 2784 Lt (12000Ltx0,004x58). Teismas konstatavo, kad šalis siejo abipusės teisės ir pareigos. Vien ieškovo prievolė atsakovui mokėti 2784 Lt delspinigius viršija 2732,49 Lt atsakovo skolą ieškovui už atliktus darbus, todėl nors bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatytas ieškovo mokėjimo prievolės, kurią sudaro delspinigiai ir atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, dydis, teismas pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, kad ieškovo prievolė atsakovui viršija atsakovo skolos likutį ieškovui už atliktus darbus pagal rangos sutartį. Iš byloje esančių 2010-12-18 ir 2011-01-21 pranešimų teismas nustatė, kad atsakovas A. P. įskaitė ieškovo UAB „MEDELIUKSAS“ skolą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie įskaitymą pranešti kitai šaliai. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti. Teismas nustatė, kad atsakovas įskaitė 5784 Lt skolą ieškovui ir apie tai jam pranešė 2010-12-18 ir 2011-01-21 pranešimais (b.l. 24, 27). Ieškinys teismui paduotas 2011-05-02, t. y. įskaitymas atliktas iki šalių ginčo atsiradimo. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo mokėjimo prievolė pagal 2010-09-21 rangos sutartį pasibaigė. Teismas konstatavo, jog ieškovo argumentas, kad tarp šalių buvo žodiniai susitarimai dėl rangos sutarties pakeitimo, už kuriuos atsakovas įsipareigojo apmokėti, atmestinas kaip neįrodytas. LR CK 6.673 str. numato, kad užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti už darbus ar paslaugas, kurie nenumatyti sutartyje. Ieškovas, atlikdamas darbus, nenumatytus sutartyje, veikė savo rizika. Be to, ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad buvo tartasi dėl darbų trūkumų ištaisymo, o ne dėl papildomų darbų. Teismas nurodė, jog ieškovo argumentas, kad darbai buvo pavėluotai priduoti dėl atsakovo kaltės atmestinas kaip neįrodytas. Byloje esantis laiptų projektas patvirtina, kad ieškovas atsakovui laiptų projektą suderinimui pateikė 2010-11-10 (b.l. 48), t.y. likus 11 dienų iki galutinio sutarties įvykdymo termino. Byloje esančios atsakovo el. laiškų kopijos patvirtina, kad atsakovas 2010-10-01, 2010-11-06, 2010-11-11, 2010-11-16, 2010-11-23 ir 2010-11-26 kreipėsi į ieškovą, ragindamas laiku atlikti darbus. Ieškovas savo nurodytą argumentą apie tai, kad darbai buvo pavėluotai atlikti dėl atsakovo kaltės, grindė tik savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Iš liudytojais apklaustų ieškovo darbuotojų A. M., A. B., V. A. ir buvusio darbuotojo S. S. parodymų teismas nustatė, kad, vykdant darbus, buvo daromi pakeitimai, tačiau teismas sutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad liudytojų parodymai yra bendro pobūdžio, pagal juos negalima suprasti, ar buvo daromi papildomi darbai, ar šalinami atliktų darbų trūkumai (b.l. 67-69). Teismas, įvertinęs, kad A. M., A. B. ir V. A. yra ieškovo darbuotojai, jų parodymus vertino kritiškai. Liudytojas S. S., kuris bylos nagrinėjimo metu nėra susijęs su ieškovu darbo santykiais, nurodė, kad teko perdaryti pakopas ir laiptasijas, kadangi ,,klientui nepatiko dėl stiprumo“. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad buvo atliekami darbai, susiję su trūkumų šalinimu, o ne papildomi sutartyje nenumatyti darbai. Teismas nustatė, jog atsakovas teigė, kad ieškovas pateikė netinkamai išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą MDK Nr. 00449, kadangi joje netiksliai paskaičiuotas PVM mokestis. Šią aplinkybę ieškovas pripažino (b.l. 18-19), tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovas atsakovui būtų pateikęs teisingą PVM sąskaitą - faktūrą. Klaidingos PVM sąskaitos – faktūros išrašymas nepanaikina atsakovo prievolės visiškai apmokėti už faktiškai gautas paslaugas, tačiau mokėjimo prievolės vykdymo terminas prasideda nuo teisingos PVM sąskaitos - faktūros pateikimo dienos (LR CK 6.131 str. 1 d., 6.662 str., 6.672 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „MODELIUKSAS“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškovo UAB „MODELIUKSAS“ patikslintą ieškinį, sumažinti bylinėjimosi išlaidas nuo 3025 iki protingo dydžio, priteisti iš atsakovo A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus byloje grynųjų pinigų priėmimo kvitus ir pridedamą už apeliacinio skundo surašymą kvitą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai neišnagrinėjo ieškovo pateiktų aplinkybių ir įrodymų, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo normas, įtvirtintas LR CPK 176 str., 263 str. Kadangi darbų sąlygos buvo derinamos žodžiu, o norint teikti kokybiškas paslaugas užsakovui, įmonės darbuotojai visada paiso užsakovo nurodymų, todėl tinkamai įrodyti aplinkybes, kad būtent dėl atsakovo veiksmų darbai buvo atliekami ilgiau nei planuota, kadangi užsakovas vis papildydavo savo norus. Teismas nevertino liudytojų parodymų, spręsdamas nurodyto argumento egzistavimą. Teismo išvada, jog liudytojų parodymai yra bendro pobūdžio, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi iš liudytojų parodymų aišku, kad užsakovas daug kartų keitė savo nuomonę ir tai vilkino užsakytų darbų pabaigą. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, vienų liudytojų parodymai neprieštaravo kitų liudytojų parodymams. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas neneigė darbų sustabdymo, sutarties rengimo bei keitimo aplinkybių. Visi teismo posėdyje apklausti liudytojai paaiškino, jog atsakovas užsakė ir papildomus darbus, už kuriuos žadėjo atsiskaityti atskirai, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog sumontuota laiptinė neatitinka atsakovo pateikto projekto, kadangi faktiškai laiptinė yra kitos konstrukcijos ir kitas pakopų skaičius, o atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Apeliantas teigia, jog sutartis buvo pakeista, neinformavus apie šiuos pakeitimus raštu, bei buvo atlikti papildomi darbai, kadangi gaminys neatitiko projekto. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, neapmokėjęs sulygtos kainos, naudojasi gaminiu. Tai įrodo, kad gaminys yra kokybiškas ir tinkamas naudoti. Teismas nepateikė tinkamų motyvų dėl ieškovo sąžiningų veiksmų bei dalinio reiškiamų pretenzijų pripažinimo ir reikalaujamos sumos mažinimo lyginant su sutartimi. Užsakovas, būdamas kvalifikuotu teisininku, pats parengė rangos sutartį, kuri buvo jam naudinga. Teismas neįvertino aplinkybės, jog užsakovas yra kvalifikuotas teisininkas. Darbuotojai, pasitikėdami užsakovu bei norėdami kuo geriau atlikti darbą, vykdė užsakovo nurodymus su visais žodiniais užsakovo pakeitimais ir vykdė papildomus darbus. Tai buvo tinkamai įrodyta liudytojų parodymais. Sprendimu teismas priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 3025 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tokio dydžio suma yra visiškai nepagrįsta ir mažintina, kadangi pats užsakovas yra patyręs advokatas, o jo atstovo teiktų paslaugų įkainojimas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, priteista suma yra per didelė (LR CK 6.4 str., 6.37 str., 2 d., 6.38 str., 6.59 str., 6.154 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.256 str., 6.644 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad liudytojų paaiškinimai buvo bendro pobūdžio teiginiai, tačiau paklausti apie konkrečius dalykus, jie nenurodė nei konkrečių datų, nei konkrečių aplinkybių, kuriomis vyko jų liudijami faktai. Užsakovui nebuvo jokio reikalo užsakinėti papildomus darbus, kadangi šalys buvo susitarusios, jog rangovas atliks visus su sutarties objektu susijusius darbus. Dėl darbų stabdymo atsakovas pažymėjo, jog buvo tikrintas jų pagamintų gaminių, kurie buvo pagaminti ieškovo ceche, medienos drėgnumas, iš anksto ieškovo neinformavus, tikrinimo procedūra užtrūko 5 minutes, todėl tai negalėjo užvilkinti ieškovo vykdomus darbus. Apeliaciniame skunde iškreiptos faktinės aplinkybės. Atsakovas teigia, jog buvo keičiama viena laiptasija dėl rangovo kaltės laiptinės griovimo, montavimo darbus bei durų permontavimo darbus vykdė du ieškovo darbuotojai nuo 2010-12-07 iki 2010-12-17. Šio fakto neginčija ieškovas. Ieškovas griovimo/montavimo darbus pradėjo 2010-12-07, t.y. praleidęs darbų užbaigimo terminą, kuris pasibaigė 2010-11-10. 2010-09-21 rangos sutartyje nebuvo nurodytas pakopų skaičius, todėl nebuvo sutarties keitimo reikalingumo ir sutartis nebuvo keičiama. Pakopų skaičius turėjo atsispindėti ieškovo parengtame ir su atsakovu suderintame laiptų projekte. Byloje nustatyti faktai rodo prievolių vykdymo pažeidimų daugetą iš ieškovo pusės, kuris sudaro pagrindą taikyti vartotojo, tinkamai vykdžiusio savo prievoles pagal sutartį, pasirinktą gynybos būdą. Gaminio kokybė ir gaminio tinkamumas naudotis yra skirtingos sąvokos, kurias apeliantas neleistinai sutapatina. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovas pats sumažino gaminio kainą ir tai patvirtina, jog gaminys yra su trūkumais bei tai, jog ieškovas pažeidė sutartį. Į bylą pateikta laiptų defektų taisymo sąmata (b.l. 73) patvirtina, kad trūkumų ištaisymui reikalinga suma sudaro 4704,03 Lt. Ši aplinkybė įrodo, jog ieškovas, sumažinęs gaminio kainą tik 300 Lt, nesilaikė sutarties ir šiurkščiai pažeidė atsakovo teisę į adekvatų atlyginimą. Ieškovas neturi reikalavimo teisės į ginčo sumą, kadangi pažeisdamas sutartį ir įstatymo imperatyvus, nepateikė atsakovui tinkamai įformintos PVM sąskaitos – faktūros, kurioje nėra privalomo rekvizito ir vien dėl to sąskaita yra negaliojanti, o negaliojantis dokumentas negali būti reikalavimo pagrindu. Kadangi defektuoto darbų rezultato, perduoto praleidus nustatytą terminą kaina yra mažesnė nei avansu atsakovo sumokėta suma, atsirado ieškovo įsiskolinimas atsakovui. Atsakovas įskaitė įsiskolinimą 2010-12-18 ir 2011-01-21 pranešimais (b.l. 24, 27). Vienašalių įskaitymo sandorių ieškovas neginčijo pirmosios instancijos teisme, neginčijo ir apeliaciniu skundu. Ginčai, kylantys iš statybos rangos santykių, teismų praktikoje laikomi sudėtingais ginčais. Atsakovas teigia, jog dėl bylos sudėtingumo bei kitų svarbių aplinkybių priteistas advokato atlyginimas nežymiai, bet pagrįstai viršija Lietuvos advokatūrų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų normas. Apelianto nemotyvuotas prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka neatitinka LR CPK reikalavimų (LR CPK 6 str., 7 str., 118 str., 322 str.)
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nustatęs įskaitymo sąlygas:
1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas;
2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui;
3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.);
4) abu reikalavimai turi galioti ir turi būti vykdytini, bei apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, netaikytinas nagrinėjamu atveju, nes ieškovas pateikė teismui ieškinį 2011-05-02 (b.l. 1), po to, kai buvo informuotas atsakovo 2010-12-18 pranešimu (b.l. 24) ir 2011-01-21 pranešimu (b.l. 27) apie atliktą įskaitymą, kuriuos teismui pateikė ieškovas, tuo patvirtindamas, kad iki civilinės bylos iškėlimo gavo atsakovo pranešimus apie atliktą įskaitymą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas iškėlė atsakovui civilinę bylą, prašydamas priteisti 2732,49 Lt skolos, 1694,15 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010-12-22 iki 2011-05-25, 0,4 proc. delspinigių nuo 2732,49 Lt, t.y. 10,93 Lt už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2010-12-22, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto draudimo dėl įskaitymo, nes nagrinėjama byla buvo iškelta po atsakovo atlikti įskaitymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apie atsakovo atliktą įskaitymą ieškovas buvo informuotas iki civilinės bylos iškėlimo 2010-12-18 pranešimu (b.l. 24) ir 2011-01-21 pranešimu (b.l. 27), kuriuose buvo aiškiai nurodyta, kad 1200 Lt ir 1584 Lt delspinigiai už pavėluotą įvykdyti prievolę bei 3000 Lt, kaip dalis sumos trūkumų šalinimui, buvo įskaičiuoti į rangovui priklausantį atlyginimą, jį sumažinant. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2010-12-18 pranešimu (b.l. 24) ir 2011-01-21 pranešimu (b.l. 27) atlikti pranešimai apie įskaitymą yra pagrįsti ir teisėti dėl atlikto įskaitymo, kurie laikytini tinkamu įskaitymu, sukuriančiu teisines pasekmes, nes šalių reikalavimai - priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti.
Atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, vykdant vartojimo rangos sutartį, ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad 2010-12-18 pranešimas (b.l. 24) ir 2011-01-21 pranešimas (b.l. 27), kuriais buvo pranešta apie įskaitymą, yra neteisėti ir priteisti 2732,49 Lt skolos, 1694,15 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010-12-22 iki 2011-05-25, 0,4 proc. delspinigių nuo 2732,49 Lt, t.y. 10,93 Lt už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2010-12-22, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
Tai, kad ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, vykdančiu komercinę veiklą rangos pagrindu, vartojimo rangos darbų sąlygas derino žodžiu, nesudarydamas rašytinių sutarties pakeitimų, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad rangos vartojimo santykiuose teismas turi remtis tarp šalių sudaryta rašytine sutartimi, nes rangos vartojimo teisiniuose santykiuose negalima paneigti rašytinio sandorio turinio liudytojų parodymais. Tai, kad atsakovas yra kvalifikuotas teisininkas, kuris pats ruošė 2010-09-21 rangos sutartį, nepanaikino atsakovo, kaip juridinio asmens, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, pareigos vykdyti sutartines prievoles tinkamai ir visus vartojimo rangos sutarties pakeitimus įforminti raštu, tuo užsitikrinant savo teisėtų interesų ir teisių realizavimą.
Pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų A. M., A. B., V. A. ir S. S. parodymai yra bendro pobūdžio nuoseklūs parodymai, nesudarantys teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas juos teisingai įvertino, kad pagal juos negalima suprasti, ar buvo daromi papildomi darbai, ar šalinami atliktų darbų trūkumai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad liudytojų A. M., A. B., V. A. parodymus vertina kritiškai, nes jie yra ieškovo darbuotojai. Vertindamas liudytojo S. S., kuris bylos nagrinėjimo metu nėra susijęs su ieškovu darbo santykiais, parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad buvo atliekami darbai dėl trūkumų šalinimo, o ne papildomi sutartyje nenumatyti darbai. Ta aplinkybė, kad tarp liudytojų parodymų nėra prieštaravimų, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes rangos vartojimo teisiniuose santykiuose negalima paneigti rašytinio sandorio turinio liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai (b.l. 67-69) nenurodė konkrečių naujų papildomų darbų, nes, įvertinus jų parodymus, darytina išvada, kad buvo atliekami darbai dėl trūkumų šalinimo, o ne papildomi sutartyje nenumatyti darbai.
Byloje nustatyti faktai įrodė, kad ieškovas pažeidė prievolių vykdymą tinkamai ir tai sudarė pagrindą taikyti atsakovo, kaip vartotojo, tinkamai vykdžiusio savo prievoles pagal sutartį, pasirinktą gynybos būdą, nes į bylą pateikta atsakovo laiptų defektų taisymo sąmata (b.l. 73) patvirtina, kad trūkumų ištaisymui reikalinga suma yra 3887,63 Lt plius 816, 40 Lt PVM mokesčio, kris nebuvo įskaitytas į atsakovo iki bylos iškėlimo atliktą įskaitymą. Aplinkybė, jog ieškovas sumažino gaminio kainą tik 300 Lt, parodo, kad ieškovas pažeidė atsakovo, kaip vartotojo, teisę į adekvatų atlyginimą, nes šalių sudarytos 2010-09-21 rangos sutarties 3.3 punktas numatė, kad atsakovas, kaip užsakovas, turi teisę sumažinti kainą tokia suma, kuri reikalinga trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi šalių sudaryta 2010-09-21 rangos sutartimi ir laiptų defektų taisymo sąmata (b.l. 73), nes jos nėra nuginčytos nustatyta tvarka.
Ta aplinkybė, kad pats atsakovas yra kvalifikuotas teisininkas, neriboja ieškovo, kaip rangovo, teisių daryti rangos sutarties pakeitimus raštu ir atsakovo procesinės teisės vesti bylą per advokatą, nes nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip fizinio asmens, turima teisininko kvalifikacija, nepanaikina jo, kaip rangos vartotojo, teisinio statuso ir nesuteikia ieškovui jokių teisinių privilegijų nesudaryti raštiško susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ir atleisti rangovą nuo tinkamo prievolių vykdymo ar priešingos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Tai, kad ieškinys buvo atmestas, sudarė teisinį pagrindą priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, nes 3025 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 58, 59) suma, susidedanti iš 2500 Lt už teisines paslaugas (procesinių dokumentų parengimas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme) plius 525 Lt PVM mokesčio, atitiko bylos sudėtingumą dėl vartojimo rangos teisinių santykių ir nepažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad apelianto nurodomų Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai pagal 7 p., 8.2 p., 8.16 p., 8.18 p., 9 p. nagrinėjamu atveju sudarė už atsakovo advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme: atstovavimas teismo posėdžiuose 480 Lt (apskaičiuota 4 val. x 120 Lt (0,15 x 800 Lt=120 Lt); už atsiliepimą (b.l. 40-44) į ieškinį 2400 Lt (3 x 800 Lt), t.y. 2880 Lt sumai, kuri iš esmės atitiko pirmosios instancijos teismo priteistą atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų dydį 3025 Lt sumai su įskaitytu PVM mokesčiu, nes ta aplinkybė, kad šalis sudaro atstovavimo sutartį su advokatu, kuris yra PVM mokėtojas, savaime nereiškia, kad galima mažinti bylinėjimosi išlaidas dėl formalių dalykų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išklausant šalis ir jų atstovus, tuo užtikrinant žodiškumo principą procese. Apeliacinės instancijos teisme žodinis apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų paaiškinimas nėra būtinas, nes raštu išdėstytus argumentus teisėjų kolegija turi galimybę įvertinti rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus apeliacijos terminui, draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą, kad žodinis bylos nagrinėjimas didintų šalių bylinėjimosi išlaidas ir tai neatitiktų ekonomiškumo principo (CPK 7 str., 15 str. 322 str., 323 str.).
Teisėjų kolegija pirmiau aptartais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai kvalifikavo bylos dalyvių teisinius santykius ir ieškinį atmetė pagrįstai ir teisėtai. Dėl to teisėjų kolegija, pripažindama apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir ieškinys buvo atmestas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes ieškovui nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi ir lygybės civiliniame procese principų.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo ieškovo, kaip proceso šalies, teisės teikti procesinio pobūdžio prašymus, įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atskleidžiant bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.193 str., 6.130 str. 6.131 str., 6.134 str., 6.678 str.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 42 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti ieškovui jo patirtas (b.l. 106, 107) apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas 1210 Lt sumai, susidedančiai iš 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą plius 210 Lt PVM mokesčio. Šių išlaidų dydis nėra mažinamas, nes iš esmės atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą (LR CPK CPK 80 str. 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „MODELIUKSAS“ 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovo A. P. naudai.