Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Zakarauskės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 54 parų areštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. L. šiuo nuosprendžiu skirta 54 parų arešto bausmė sumažinta trečdaliu iki 36 parų arešto bausmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais bei patikrinusi skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, padarė tinkamas išvadas dėl L. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai nebendrino paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, kas lėmė neteisingos bausmės paskyrimą.

5. Nagrinėjamu atveju, L. L. yra nuteistas už 2023 m. rugsėjo 13 d. padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat L. L. buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, kuriuo jam skirta galutinės subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams 90 dienų. 2022 m. spalio 27 d. jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs dalies bausmės – 1 metų 1 mėnesio 5 dienų, jam nustatyta lygtinio paleidimo priežiūros pabaiga – 2023 m. gruodžio 2 d. Taigi, nuteistasis L. L. šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu.

6. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Šios nuostatos taikomos ir asmeniui pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuomet lygtinio paleidimo laikotarpiu, nepasibaigus paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminui, asmuo padaro naują nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-495/2022). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog iš BK 64 straipsnio nuostatų akivaizdžiai matyti, kad šio straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-719/2020).

7. Remdamasis aptarta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams, kad esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas ir visiškai nesvarbu, jog lygtinio paleidimo laikas priimant apkaltinamąjį nuosprendį jau buvo pasibaigęs, kaip nurodė apylinkės teismas. Pagrindinis argumentas, kodėl nebuvo subendrinti minėti nuosprendžiai, kaip to imperatyviai reikalauja BK 64 straipsnio nuostatos, nurodyta tai, kad nuteistasis 2023 m. gruodžio 7 d. buvo išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro, kaip atlikęs bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendį. Visgi tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija neatitinka anksčiau aptartos kasacinio teismo praktikos.

8. Kaip jau buvo minėta, naują nusikalstamą veiką, dėl kurios L. L. buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2023 m. rugsėjo 13 d., t. y. neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės ir dar iki pasibaigiant lygtinio paleidimo laikui (lygtinio paleidimo priežiūros pabaiga buvo nustatyta 2023 m. gruodžio 2 d.). Todėl sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo prašymu nuteistajam L. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Teisėjų kolegija šiuo aspektu dar kartą pažymi, kad negalima tokia teisinė situacija, kai net ir neginčijamai nustačius, jog nuteistasis sąmoningai ir piktybiškai ignoravo įstatymo reikalavimus nusikalsdamas ir taip pažeisdamas pagrindinę lygtinio paleidimo sąlygą, jam būtų sudarytos galimybės išvengti paskirtos bausmės vien dėl to, kad teismo sprendimo priėmimo dieną faktiškai buvo pasibaigęs lygtinio paleidimo terminas.

9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Šiuo atveju nustačius, kad nuteistasis paskirtos bausmės tinkamai neatliko ir vien tik formaliais pagrindais (dėl pasibaigusio lygtinio paleidimo termino) nesubendrinus nuosprendžių, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Pažymėtina, kad asmens probacija – tai savotiškas asmens testavimas, tikrinimas, ar jis gali gyventi nenusikalsdamas ir neizoliuotas nuo visuomenės. Atsakingi asmenys privalo nepertraukiamai stebėti, kaip asmeniui sekasi integruotis į visuomenę, dirbti ar mokytis, užsiimti kita socialine veikla. Nagrinėjamu atveju įgyvendinti probacijos sąlygų L. L. nepavyko ir tai yra atitinkamas teisines pasekmes sukeliantis faktas. Be to, ir Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laikomas atlikusiu bausmę tik toks probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, laikėsi intensyvios priežiūros sąlygų, nepadarė šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos terminas, laikomas atlikusiu bausmę. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, L. L. jam taikyto lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, kas probuojamajam (nuteistajam) sukelia teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas) Toks asmuo, kuomet lygtinio paleidimo laikotarpiu, nepasibaigus paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminui, padaro naują nusikalstamą veiką, pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirta bausme, taikant BK 64 straipsnio nuostatas.

10. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra didesnė už skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – 36 parų areštą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis L. L. būdamas pakankamai jauno amžiau jau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju L. L. skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas), nustatant, kad prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 1 mėnesio 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, pridedama dalis, atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės – 25 parų areštas, ir L. L. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Dėl proceso išlaidų

13. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. L., kurias sudaro 93,75 Eur.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam L. L. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. L. niekur nedirba, nėra duomenų apie nuteistojo turimą turtą. Be to, L. L. šiuo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už L. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie didesnės neatliktos bausmės pridedant dalį paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. L. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš L. L. valstybės naudai 93,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).