- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- 1-1259-1143/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-87835-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- A. U.
- Nukentėjusysis
- V. B.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis (ZOOM programa), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ , gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. U. , vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikta, o būtent: jis 2022 m. liepos 17 d. apie 10.45 val. vairuodamas automobilį Jaguar X-Type, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Širvintos – Šešuoliai – Miegučiai 4 km, Širvintų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127. ir 137 punktų reikalavimus, važiavo nesaugiai ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų asmenų, jų turto saugumui, pasirinkdamas greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, neatsižvelgė į vairuojamo automobilio greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, neapvažiavo iš dešinės priekyje sustojusios ir kairį posūkio signalą rodžiusios transporto priemonės arba nepalaukė, kol šios transporto priemonės vairuotojas atlaisvins eismo juostą, dėl to A. U. vairuojamas automobilis Jaguar X-Type, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į praleisti priešpriešais važiavusios transporto priemonės sustojusio, kairį posūkio signalą rodančio automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Šio susidūrimo metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivės V. B. (jai nustatyta poodinė kraujosruva kairiame kelyje ir dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis) sveikata. Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. U. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 17 d. ryte jis savo automobiliu Jaguar X-Type važiavo į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Važiavo vienas, buvo visiškai blaivus. Į (duomenys neskelbtini) pusę važiavo apie 90 kilometrų per valandą greičiu. Kad priekyje jo važiavo baltos spalvos automobilis jis gerai matė. Važiuodamas matė, kad tas automobilis stabdo ir tikėjosi, kad jis suks į dešinę, nes toje pusėje yra kelias. Kai automobilis Toyota dar nebuvo visiškai sustojęs, tai matė, kad vienas automobilis pravažiavo priešpriešais. Po to automobilis Toyota visiškai sustojo ir tik tada jis pamatė, kad automobilis ruošiasi sukti kairėn. Tai pamatęs jis iš karto stabdė savo automobilį, bet jau buvo per vėlu ir jis priekiu trenkėsi į stovinčio automobilio Toyota galą. Smūgio metu automobilis Toyota buvo nublokštas į kairę beveik už kelio ribų, o jo automobilis dešiniau. Smūgio metu iššovė jo automobilio oro pagalvė ir jis buvo gavęs smūgį per veidą, todėl kurį laiką buvo kiek pasimetęs. Po to išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie automobilio Toyota. Matė, kad iš jo lipo moteris, kuri kiek paėjusi atsisėdo ant žolės. Jai buvo iškviesti medikai. Kol atvyko medikai, jis teiravosi ar jai viskas gerai, klausė, ar nesvaigsta galva. Moteris skundėsi skausmais kojoje. Kiti Toyota automobiliu važiavę asmenys sužalojimais nesiskundė. Kadangi jo automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, eismo įvykio metu atsiradusią tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlygina draudimo bendrovė. Įvykio metu jis buvo blaivus, turi vairuotojo pažymėjimą. Jis neteistas, turi šeimą, yra dirbantis, pilnai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, todėl prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutinka sumokėti 1 000 – 1 500 Eur dydžio užstatą, prašo neatimti teisės vairuoti, nes ši teisė reikalinga vykti į darbą, vežti vaikus į ugdymo įstaigas, kadangi jie gyvena už miesto.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka.
Iš byloje esančio nukentėjusiosios V. B. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2022-07-17 apie 10.45 val., kartu su savo sūnumi A. B. ir jo drauge I. S., jos automobiliu Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į sodybą (duomenys neskelbtini) k. Automobilį vairavo jos sūnus A. B.. Ji sėdėjo galinėje sėdynėje už vairuotojo, buvo prisisegusi saugos diržą. Sūnaus draugė sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Prieš nusukimą į M. kaimą, sūnus sumažino greitį ir sustojo, kad praleistų iš priekio atvažiuojantį automobilį. Išgirdo padangų cypimą, o sūnus spėjo tik pasakyti, kad visi stipriau laikytųsi ir po kelių sekundžių pajuto į automobilio galinę dalį stiprų smūgį. Po smūgio ji išlipo iš automobilio ir pajuto stiprų skausmą kojų keliuose, nuo skausmo nugriuvo ant žolės. Sūnus nedelsiant paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi GMP brigada ją išvežė į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. Ten nustatė kairės kojos kelio sumušimą ir po apžiūros paleido namo. Kitą dieną pradėjo stipriau skaudėti dešinės rankos riešą ir ties ta vieta pradėjo tinti. 2022-07-19 ji savarankiškai kreipėsi į Šeškinės polikliniką, nes ten yra prisirašiusi. Poliklinikoje jai buvo nustatytas dešinės rankos stipinkaulio apatinės dalies lūžis. Buvo taikyta fiksacija, t. y. uždėta langetė, kurią nešiojo mėnesį laiko. Dėl civilinio ieškinio ji apsispręs eigoje ir praneš ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 74-75).
Iš byloje esančio liudytojo A. B. apklausos protokolo matyti, kad 2022-07-17 apie 10.43 val. vairavo savo motinai V. B. priklausantį automobilį TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaime. Kartu važiavo motina V. B. ir jo draugė I. S.. Važiavo apie 80 km/h, greičiu, bet prieš nusukdamas į šalutinį keliuką, kuris veda į sodybą, parodė kairįjį posūkio signalą, prilėtino greitį ir automobilį sustabdė, kad praleistų iš priešpriešos atvažiuojantį automobilį. Po 2-3 sekundžių išgirdo stabdžių cypimą, dar spėjo pasakyti mamai ir draugei, kad stipriau laikytųsi ir pajuto į savo automobilio galinę dalį stiprų smūgį, po kurio jo automobilis tapo nevaldomas ir nučiuožė į priešpriešinę eismo juostą. Išlipęs iš automobilio pamatė kaip mama išlipo iš automobilio ir atsigulė ant žolės, sakydama, kad skauda keliai. Jis nedelsdamas iškvietė greitąją pagalbą. Jam ir draugei GMP pagalbos nereikėjo, o atvykusi GMP brigada jo mamą išvežė į RVUL. Atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 0.00 promilių blaivumą. Apgadintas automobilis TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki tyrimo pabaigos bus saugomas Širvintų r., Matukų k. 2 (b. l. 101-102).
Iš byloje esančio liudytojos I. S. apklausos protokolo, matyti, kad 2022-07-17 apie 10.45 val. kartu su draugu A. B. bei jo mama V. B. iš Širvintų važiavo į jų (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Važiavo automobiliu Toyota Auris, kurį vairavo A. B.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o A. B. mama sėdėjo gale už vairuotojo sėdynės. Visi važiavo prisisegę saugos diržais. Nuo Širvintų važiuojant į (duomenys neskelbtini) pusę, artėjant prie posūkio į (duomenys neskelbtini) kaimą, A. B. po truputį lėtino greitį ir prieš sukdamas kairėn visiškai automobilį sustabdė, nes reikėjo praleisti priešpriešais į mieto pusę važiuojančius automobilius. Jiems tik sustojus, laukiant kol pravažiuos automobilis Volvo, praėjus vos kelioms sekundėms, pasijuto stiprus smūgis į jų automobilio galą. Nuo smūgio automobilis buvo nublokštas į kairę kelio pusę. Pradžioje jie visi vienas į kitą susižvalgė ir lipo iš automobilio. Tik išlipusi iš automobilio V. B. atsigulė ant žolės. Kai I. S. apėjusi aplink automobilį priėjo prie B., tai ji jau gulėjo. Ji gulėjo ant dešiniojo šono ir sakė, kad skauda kojas. Labai greitai prie jų priėjo moteris iš automobilio Volvo, kurį jie praleidinėjo. Ar ji buvo vairuotoja, ar keleivė ji nežino. Ji teiravosi, ar jiems viskas gerai, pasikloti ant žolės padavė dekutį. Dar laukiant medikų I. S. apsižvalgė, kas buvo nutikę. Matė ant kelio stovintį automobilį Jaguar, kurio visas priekis buvo sudaužytas. Tas automobilis ir trenkėsi į jų automobilio galą. Ar jame buvo žmonių, pradžioje ji neatkreipė dėmesio. Tik vėliau girdėjo, kaip to automobilio vairuotojas kažkam sakė, kad matė tik automobilį Volvo, o jų nepamatė. Vairuotojas buvo priėjęs ir prie jų, visų atsiprašė. Pirma į įvykio vietą atvažiavo medikai, o vėliau policijos pareigūnai. P. V. B. duomenų prašė jau joms būnant greitosios pagalbos automobilyje. Greitosios pagalbos automobiliu jos buvo nuvežtos į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ji važiavo kaip lydintis asmuo. Ligoninės priimamajame skyriuje buvo pasiūlyta pasitikrinti ir jai, bet jokių rimtesnių sužalojimų nustatyta nebuvo, joks gydymas nebuvo paskirtas. Po apžiūros į namus buvo išleista ir V. B.. Jai buvo nustatyti kojų sumušimai. Dar tą patį vakarą grįžusi į sodybą V. B. pajuto skausmus dešinėje rankoje ir, kiek žino, kažkurią dieną pas medikus ji kreipėsi pakartotinai ir jai buvo diagnozuotas rankos riešo lūžis. Ji asmeniškai automobilio Jaguar vairuotojui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio neteiks (b. l. 104-105).
Iš byloje esančio eismo įvykio vieta apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, nubraižyta schema, apžiūrėti automobiliai Toyota Auris ir Jaguar X-Type ( b. l. 7-18).
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2456/2022 (01) matyti, kad išvadoje užfiksuota, kad V. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame kelyje ir dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis. Sužalojimai, nustatyti V. B., visumoje, dėl stipinkaulio ylinės ataugos lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 89-90).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. U. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles – važiavo nesaugiai ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų asmenų, jų turto saugumui, pasirinkdamas greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vairuojamo automobilio greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, neapvažiavo iš dešinės priekyje sustojusios ir kairį posūkio signalą rodžiusios transporto priemonės arba nepalaukė, kol šios transporto priemonės vairuotojas atlaisvins eismo juostą, dėl to A. U. vairuojamas automobilis Jaguar X-Type, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į praleisti priešpriešais važiavusios transporto priemonės sustojusio, kairį posūkio signalą rodančio automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Šio susidūrimo metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivės V. B. sveikata. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 137 punktų reikalavimų pažeidimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis – eismo įvykiu, dėl kurio nukentėjusiai V. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms A. U. pripažįstamas kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sugyventinė K. A. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, kad kaltinamasis – jos sugyventinis, kartu gyvena daugiau nei 15 metų, turi bendrų vaikų. Jų tarpusavio santykiai geri, abu dirbantys, jie yra aktyvūs bendruomenės nariai. Nurodė, kad ji darys kaltinamajam teigiamą poveikį, prašys, kad atidžiau vairuotų. Nei kaltinamasis, nei ji niekada nebuvo netinkamai pasielgę. Supranta laidavimo pasekmes ir atsakomybę. Mano, kad vyras ateityje nebenusikals, o ji galės užtikrinti, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o ją skirti jo laiduotoja. Pripažįsta, kad pati anksčiau yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, stačiusi automobilį neleistinoje vietoje prie vaikų darželio, viršijo greitį veždama tėvą autostrada į ligoninę, vertina tai, kaip gyvenimiškas klaidas, kurios daugiau nepasikartos.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sugyventinės K. A. laidavimą. A. U. nusikalto pirmą kartą (b. l. 110), padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis). A. U. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. U. už KET pažeidimus baustas, tačiau pažymėtina, kad ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriami prie itin šiurkščių pažeidimų (daugiausiai – už greičio viršijimą), jis sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis dirba, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi ir juos išlaiko. Iš esmės teigiamai charakterizuojama A. U. asmenybė, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę ir daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad kaltinamojo sugyventinė K. A. yra tinkama būti laiduotoja. K. A. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad kartu gyvena daugiau nei 15 metų, turi du vaikus, jos sugyventinis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad K. A. praeityje neteista, dirbanti ir darbdavio charakterizuojama tik teigiamai. Iš duomenų bazių gautų duomenų matyti, kad K. A. 5 metų laikotarpyje yra bausta keturis kartus administracine tvarka (už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje bei greičio viršijimą), tačiau baudos yra sumokėtos. Tiek kaltinamasis, tiek K. A. parodė, kad A. U. K. A. yra autoritetas, su ja aptaria įvairias problemas, taip pat daug kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką. K. A. asmeninės savybės, nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas su sugyventiniu laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad K. A. galėtų įsipareigoti ir teigiamai įtakoti savo sugyventinio ir vaikų tėvo elgesį. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad K. A. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, K. A. rūpi jos sugyventinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu tai, kad K. A. pati yra bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo atveju savaime neeliminuoja galimybės jai būti A. U. laiduotoja. Kaip matyti iš jo parodymų teisiamajame posėdyje, ji pripažino padariusi administracinius nusižengimus, paaiškino, kad yra stačiusi automobilį tam neskirtoje vietoje, veždama vaiką į darželį, taip pat viršijusi greitį autostradoje, kai vežė savo tėvą į ligoninę, pripažino, kad tai yra jos klaidos, patikino, kad daugiau tai nepasikartos, t. y. kritiškai vertino savo veiksmus. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie K. A. asmenybę, jos pačios bei A. U. parodymus bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad K. A. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Teismo vertinimu jau pats eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, dėl to vykęs baudžiamasis procesas padarė didelį poveikį tiek pačiam kaltinamajam, tiek jo sugyventinei, jie tiesiogiai pajuto itin neigiamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymo pasekmes, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje abu elgsis itin atsakingai.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą A. U. pagal laiduotojos K. A. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė A. U.. Siekiant užtikrinti, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo daugiau nenusikalstų, o laiduotoja tinkamai atliktų savo pareigas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslinga skirti užstatą. Įvertinus tiek teismui pateiktame K. A. prašyme dėl A. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek pastarojo parodymuose nurodytą aplinkybę, kad galėtų sumokėti nuo 1 000 iki 1 500 Eur dydžio užstatą, atsižvelgiant į A. U. bei K. A. teismo rodomą pasitikėjimą bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, A. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 500 Eur dydžio užstatu.
V. Kiti klausimai
BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis A. U. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad A. U. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kaip nurodė teisiamajame posėdyje, teisė vairuoti automobilį jam reikalinga vykstant į darbovietę, vežant vaikus į ugdymo įstaigas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat netikslinga skirti A. U. BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Bylos duomenimis, draudimo bendrovė, kurioje A. U. buvo apsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, išmokėjo nukentėjusiajai tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, ir galimai nukreips atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į kaltinamąjį, kuriam teismas šioje byloje taiko ir užstato davimą, todėl BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė būtų perteklinė ir neproporcinga.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 169), tačiau vėliau, teismui kreipusis į draudimo bendrovę, su kuria A. U., bylos duomenimis, sudaręs privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, teisme gautas nukentėjusiosios atsisakymas nuo civilinio ieškinio (b. l. 184), kuriame nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad neturtinė žala buvo atlyginta, daugiau jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas šioje byloje dėl padarytos žalos atlyginimo nesprendžia.
Bylos duomenimis, A. U. nuosavybės teise priklausantis automobilis Jaguar X-Type, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo žinioje, automobiliui netaikomas joks apribojimas, todėl teismas automobilio grąžinimo klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. U., gimusį (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. U., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai K. A., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.