- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- I-2279-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00271-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- L. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybę atstovaujančios Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė kalint Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. Nurodė, kad buvo kalinamas karantino patalpose ir rūsyje, o kalinimo kameros buvo antisanitarinės būklės. Pareiškėjas teigia, kad kalinimo kamerose buvo didelė drėgmė, prasta oro ventiliacija, grybelis ant sienų, taip pat kamerose buvo graužikų.
Pareiškėjas pateiktame skunde pažymi, kad kamerų plotas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, dėl mažo kameros ploto, didelio žmonių kiekio jose ir išdėstytų baldų, nebuvo galimybės tinkamai judėti, todėl pareiškėjas skunde teigia, kad buvo jaučiamas diskomfortas.
Pareiškėjas pažymi, kad ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K medikus dėl fizinių skausmų ir psichologinių sutrikimų ir teigia, kad dėl skunde išdėstytų atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė moralinę žalą, t. y. psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, diskomfortą, depresiją, sutriko socialiniai įgūdžiai bei pablogėjo sveikata.
Pareiškėjas, remdamasis skunde išdėstytais argumentais, prašo priteisti iš Lietuvos valstybę atstovaujančios Lukiškių TI-K 25 000 Eur neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K su apreiškėjo skundu nesutinka ir teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., nes pareiškėjo skundas buvo gautas 2017 m. sausio 10 d., todėl šio laikotarpio atžvilgiu yra praleistas trejų metų senaties terminas, kuris prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji privalo palaikyti kamerose tvarką, todėl patys nuteistieji yra atsakingi už kamerų valymą bei tvarką. Tuo pagrindu, kalintiems asmenims yra išduodamas inventorius švarai palaikyti. Atsakovė taip pat atsiliepime pažymi, kad kamerose atliekamas remontas pagal iš anksto sudarytą planą, tačiau patys nuteistieji asmenys dažnai niokoja valstybės turtą, todėl po atlikto kamerų remonto vėl tenka atlikti pakartotinį remontą.
Atsakovas taip pat teigia, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“, kurie atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl graužikų nepagrįsti.
Atsakovas mano, kad pareiškėjas nepagrįstai pasisako dėl oro ventiliacijos ir nurodo, kad pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema ir pažymi, kad Lukiškių TI-K kamerose langai patalpos vėdinimui yra pritaikyti, todėl kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Atsakovas nurodo, kad neturtinė žala yra atlyginama tik kai yra nustatomos būtinos keturios sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltė, teisės pažeidimu padaryta žala. Atsakovas pažymi, kad tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais ir nekonkretizuojama kuo būtent pasireiškia, jam padaryta neturtinė žala.
Pateiktu atsiliepimu atsakovas taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti 3,30 Eur dokumentų parengimo išlaidų, patirtų su bylos nagrinėjimu.
Atsakovas, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų, išdėstytų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnyje nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Atsakovė atsilipime, priešingai nei teigia pareiškėjas, mano, kad nėra teisinio pagrindo skaičiuoti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį ir 1.127 straipsnio 1 dalį, reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovės argumentais. Pareiškėjo skundas į Vilniaus apygardos administracinį teismą buvo išsiųstas 2017 m. sausio 24 d. (b. l. 8), atsižvelgus į trejų metų senaties terminą, neturtinė žala skaičiuotina nuo 2014 m. sausio 24 d., todėl atsakovė atsiliepime pagrįstai pateikia aktualų pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerose laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 18 d.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kameros neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų, taip pat dėl kitų nepatogumų.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. pareiškėjas iš viso 362 paras buvo laikomas kamerose pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m.) tenkantį vienam asmeniui reikalavimus.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti.
Nagrinėjamu atveju, taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog sanitarinis mazgas, stalai, gultai ar kiti baldai turėtų būti išskaičiuojami iš bendro kameros ploto.
Dėl šio argumento aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Tačiau šis reikalavimas savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Ši pozicija atspindi ir EŽTT praktiką panašaus pobūdžio bylose (EŽTT 2009-07-30 sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010-04-08 sprendimas byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 18364/06). Baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
Dėl ventiliacijos trūkumo pažymėtina, kad, kaip nustatyta iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustačiusios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 24 punkte, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad paminėtos Higienos normos 2 punkte, šios higienos normos taikomos tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Neatliekant patalpų rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų, patalpų vėdinimas per langus neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Pareiškėjo teigimu, kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų (kamerose tvyranti drėgmė, grybelis ant sienų, graužikai). Vertinant pareiškėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams pažymėtina, kad įrodinėjimo našta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrąją taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-15 nutartis Nr. A-17-301/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, pareigą paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis Nr. A-492-176/2013).
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 62 punkte buvo nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Atsakovas su atsiliepimu taip pat papildomai pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą ( b. l. 103–105), tačiau pateiktas aktas yra 2013 metų, t. y. neatitinka aktualaus laikotarpio, kurio metu buvo kalinamas pareiškėjas. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iš esmės vertintini pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo graužikų. Atsakovas pateiktame atsiliepime teigia, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“, vis dėlto teismui, minimų paslaugų teikimo sutarčių, įrodančių šią aplinkybę, nepateikė.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K medikus dėl fizinių skausmų ir psichologinių problemų. Lukiškių TI-K kartu su atsiliepimu taip pat pateikė medicinos išrašus (b. l. 79-102), iš kurių matyti, kad pareiškėjui buvo atliekami medicininiai tyrimai, tačiau pateiktuose išrašuose nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl kalinimo sąlygų ar kitų Lukiškių TI-K veiksmų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ar netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui pablogėjo sveikata, sutriko socialiniai įgūdžiai ar atsirado depresija.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nurodyti fiziniai ir emociniai sveikatos sutrikimai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ar patirtus sutrikimus sąlygojo būtent kalinimo sąlygos, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios galimai neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, taip pat buvo pažeisti kiti higienos normų reikalavimai, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (atsakovės atstovas šių aplinkybių nepaneigė).
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės atstovo priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius, kad aptarti pareiškėjo teisių pažeidimai buvo padaryti Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais (pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis), todėl neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš Lukiškių TI-K.
Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei ir tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais. Remiantis Lietuvoje egzistuojančiu ekonominiu darbo užmokesčiu bei pragyvenimo sąlygomis ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 3 500 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 3,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.
Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 55 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 33 x 0,06, t. y. 3,30 Eur.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje. Šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83-87 str., 88 str. 5 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo L. L. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti L. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.