Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-10-03 · Administracinė byla Nr. A-2217-575/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
A-2217-575/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00271-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius
Atsakovas
Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Pareiškėjas
L. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2217-575/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00271-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas L. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė, kalėdamas Lukiškių TI-K nuo 2013 m. spalio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. ir nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 7 d. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas karantino patalpose ir rūsyje, o kalinimo kameros buvo antisanitarinės būklės. Pareiškėjas teigė, kad kalinimo kamerose buvo didelė drėgmė, prasta oro ventiliacija, grybelis ant sienų, taip pat kamerose buvo graužikų. Be to, pasak pareiškėjo, patalynė jam buvo išduota tik po savaitės.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerų plotas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, dėl mažo kameros ploto, didelio žmonių kiekio jose ir išdėstytų baldų, nebuvo galimybės tinkamai judėti, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą, paūmėjo nugaros skausmai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K medikus dėl fizinių skausmų ir psichologinių sutrikimų ir teigė, kad dėl skunde išdėstytų atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė moralinę žalą, t. y. psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, diskomfortą, depresiją, sutriko socialiniai įgūdžiai bei pablogėjo sveikata.

Atsiliepimas

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., nes pareiškėjo skundas buvo gautas 2017 m. sausio 10 d., todėl šio laikotarpio atžvilgiu yra praleistas trejų metų senaties terminas, kuris prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji privalo palaikyti kamerose tvarką, todėl patys nuteistieji yra atsakingi už kamerų valymą bei tvarką. Kalintiems asmenims yra išduodamas inventorius švarai palaikyti. Lukiškių TI-K taip pat atsiliepime pažymėjo, kad kamerose atliekamas remontas pagal iš anksto sudarytą planą, tačiau patys nuteistieji asmenys dažnai niokoja valstybės turtą, todėl po atlikto kamerų remonto vėl tenka atlikti pakartotinį remontą.

8. Lukiškių TI-K teigė, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“, kurie atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl graužikų nepagrįsti.

9. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai pasisako dėl oro ventiliacijos. Pažymėjo, kad pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema ir tvirtino, kad Lukiškių TI-K kamerose langai patalpos vėdinimui yra pritaikyti, todėl kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

10. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Lukiškių TI-K teigė, jog pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais ir nekonkretizuojama kuo būtent pasireiškia, jam padaryta neturtinė žala.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime Lukiškių TI-K taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti 3,30 Eur dokumentų parengimo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo L. L. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Atsiliepimas

13. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus argumentus dėl ieškinio senaties taikymo ir iš bylos medžiagos nustatęs, jog pareiškėjo skundas į Vilniaus apygardos administracinį teismą buvo išsiųstas 2017 m. sausio 24 d., pareiškėjo skundo reikalavimams taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir konstatavo, jog neturtinė žala skaičiuotina nuo 2014 m. sausio 24 d., t. y. ginčui aktualus pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpis yra nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 18 d.

14. Nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) nustatytus reikalavimus, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

15. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. pareiškėjas iš viso 362 paras buvo laikomas kamerose, pažeidžiant teisės aktais nustatytą minimalų, vienam asmeniui tenkantį, kameros plotą (3,6 kv. m).

Atsiliepimas

16. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovą atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomus argumentus teismas vertino kaip pagrįstus.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog sanitarinis mazgas, stalai, gultai ar kiti baldai turėtų būti išskaičiuojami iš bendro kameros ploto, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šiuo aspektu.

18. Pasisakydamas dėl skundo argumentų, susijusių su ventiliacijos trūkumu, teismas atkreipė dėmesį į iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 24 punkto nuostatas dėl patalpų vėdinimo ir pažymėjo, kad paminėtos higienos normos 2 punkte nurodyta, kad šios higienos normos taikomos tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas pažymėjo, kad neatliekant patalpų rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų, patalpų vėdinimas per langus neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams (kamerose tvyranti drėgmė, grybelis ant sienų, graužikai), teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo našta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrąją taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas atkreipė dėmesį į HN 76:2010 62 punkto nuostatas dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastojo remonto atlikimo ir į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad byloje esantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas yra 2013 metų, t. y. neatitinka aktualaus laikotarpio, kurio metu buvo kalinamas pareiškėjas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius, jog kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iš esmės vertino pareiškėjo naudai.

Atsiliepimas

21. Dėl kamerose, pareiškėjo teigimu, buvusių graužikų teismas pažymėjo, kad nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“, tačiau teismui minimų paslaugų teikimo sutarčių, įrodančių šią aplinkybę, nepateikė.

22. Iš byloje esančių Lukiškių TI-K kartu su atsiliepimu pateiktų medicinos išrašų teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo atliekami medicininiai tyrimai, tačiau pateiktuose išrašuose nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl kalinimo sąlygų ar kitų Lukiškių TI-K veiksmų. Todėl teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ar netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui pablogėjo sveikata, sutriko socialiniai įgūdžiai ar atsirado depresija.

23. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių, kad jo nurodyti fiziniai ir emociniai sveikatos sutrikimai atsirado dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, ar patirtus sutrikimus sąlygojo būtent kalinimo sąlygos, tačiau, įvertinęs tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios galimai neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, taip pat buvo pažeisti kiti higienos normų reikalavimai, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, teismas pripažino, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumą konstatavo atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (atsakovo atstovas šių aplinkybių nepaneigė).

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl ją mažino, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei ir tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais. Remdamasis Lietuvoje egzistuojančiu ekonominiu darbo užmokesčiu bei pragyvenimo sąlygomis ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas nusprendė pareiškėjui priteisti 3 500 Eur kompensaciją jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

25. Spręsdamas dėl Lukiškių TI-K prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktus bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, pažymėjo, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė, vykdydamas teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 67 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti patirtas išlaidas.

III.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo.

28. Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimi išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Lukiškių TI-K pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta pinigų suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

29. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir atkreipdamas dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, Lukiškių TI-K pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, jis buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Ruošdamas dokumentinę medžiagą ir formuodamas administracinę bylą, Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti tam tikras kopijas iš esančių dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, todėl atsakovo atstovas realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurias turi atlyginti pareiškėjas (0,06 Eur už A4 formato lapą).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pareiškėjui L. L., padarytos dėl netinkamų laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sąlygų.

31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

33. Pirmosios instancijos teismas detaliai ištyręs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. pareiškėjas iš viso 362 paras buvo laikomas kamerose pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, taip pat konstatavo, kad buvo pažeisti kiti higienos normų reikalavimai. Atsakovas apeliaciniame skunde šių teismo nustatytų faktų neginčija. Taigi, teismas neabejotinai nustatė neteisėtų veiksmų faktą, tinkamai tai motyvuodamas ir nurodydamas tiek teisės aktus, tiek byloje esančius įrodymus.

34. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio atsakovas nesutinka su tuo, kad pareiškėjas patyrė žalą ir su priteistos žalos dydžiu. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir trukmę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš atsakovo pateiktų duomenų seka, kad kai kuriomis dienomis pareiškėjui teko ypač mažas plotas. Pavyzdžiui, 2014 m. gegužės 9 d., 14 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 356, kurios plotas 8,31 kv. m, kartu su dar 3 asmenims, t y. vienam asmeniui teko tik 2 kv. m ploto; 2014 m. gegužės 16–17 d., 20–21 d., 23–24 d., 30 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 358, kurios plotas 7,77 kv. m kartu su dar 3 asmenims, t y. vienam asmeniui teko tik 1,9 kv. m ploto ir t. t.

35. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos formos ir dydžio įvertinimo ir jų nekartodama, sutinka su tuo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turėjo būti atlyginta pinigais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 3500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

36. Dėl Lukiškių TI-K prašymo priteisti iš pareiškėjo patirtų bylos medžiagos parengimo išlaidų atlyginimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad atsakovo atstovas medžiagą, už kurios parengimą prašo priteisti patirtų išlaidų atlyginimą, teismui pateikė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą. Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl atsakovo atstovo nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria vadovaujasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymima, jog tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Atsižvelgęs į tai, atsakovo atstovo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo laiko nepagrįstais. Juo labiau, jei pareiškėjas bylą iš esmės laimi, t. y. pripažįstama, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, iš pareiškėjo negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-520/2018).

37. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius