- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2-2184/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00447-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Rimvydas Norkus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Rimvydo Norkaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. A2-35-124/2011 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-179-372/2008 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Glijas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl sutarties pažeidimo, skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo BUAB „Glijas“ reikalavimus“ atsakovui UAB „Serneta“: 2004-05-27 statybos rangos sutartį pripažino nutraukta nuo 2004-10-25, priteisė iš atsakovo ieškovui 123 442 Lt skolos už atliktus darbus, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei 3 502,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr.2-179-372/2008). Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-498/2008). Atsakovas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikė kasacinį skundą, tačiau 2009 m. sausio 7 d. nutartimi jį atsisakyta priimti.
Atsakovas UAB ,,Serneta“ 2009-01-14 pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o BUAB ,,Glijas“ ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 4 d. nutartimi (6 t., 76-77 b. l.) ieškovo BUAB ,,Glijas“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 126 944,50 Lt vertės atsakovui UAB „Serneta“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leido juo naudotis, bet uždraudė perleisti tretiesiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai nurodė areštuoti lėšas, leido iš jų atsiskaityti su darbuotojais, mokėti privalomus mokesčius bei dengti veiklos sąnaudas.
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi (6 t., 169-170 b. l.) atsakovo prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimui užtikrinti, įpareigojo ieškovą BUAB ,,Glijas“ per 30 dienų nuo nutarties įteikimo dienos įmokėti į teismo depozitų sąskaitą 25 000 Lt arba pateikti garantiją. Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytos apsaugos priemonės buvo panaikintos, ieškovui neįvykdžius teismo įpareigojimo (7 t., 31 b. l.).
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo (atsakovo) UAB ,,Serneta“ prašymą atnaujinti procesą minimoje civilinėje byloje (6 t., 108-110 b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ši teismo nutartis panaikinta, klausimas perduotas nagrinėti iš naujo (6 t., 132-135 b. l.).
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atnaujino procesą minėtoje civilinėje byloje (6 t., 155-158 b. l.), o 2012 m. liepos 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį dėl 123 442 Lt skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš jo ieškovui (8 t., 48-52 b. l.). Dėl šios teismo nutarties pareiškėjas padavė apeliacinį skundą (8 t., 57-60 b. l.).
Remdamasis paminėta aplinkybe, ieškovas BUAB „Glijas“ 2012-08-09 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 180 472 Lt vertės atsakovui priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam turtui ir lėšoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. areštavo atsakovui UAB „Serneta“ nuosavybės teise priklausantį 126 944,50 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė jį perleisti tretiesiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti lėšas; leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti privalomus įstatymų nustatytus mokesčius bei dengti veiklos sąnaudas. Teismas nustatė, jog ginčo suma yra didelė, pareiškėjas (atsakovas) turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, o tai gali padidinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė areštuoti atsakovo lėšas tik nepakakus jo turimo kito turto, kad nesutriktų vykdoma veikla, atsiskaitymai su darbuotojais ir šis nepatirtų neproporcingų nuostolių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Serneta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas pažeidė proceso taisykles, nes skundžiamą nutartį priėmė apie ją nepranešęs atsakovui ir nesuteikęs galimybės pateikti atsiliepimą.Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl nesiėmus apsaugos priemonių ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, kodėl reikalavimo suma yra didelė atsakovui. BUAB „Glijas“ bankroto administratorius, reikšdamas nepagrįstus ieškinius, nesąžiningai naudojasi proceso teisėmis, įskaitant prašymą dėl apsaugos priemonių taikymo, ir neatsakingai vykdo pavestą veiklą.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Glijas“ atsiliepimu prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai taikė apsaugos priemones, nes ieškinio suma yra didelė, o procesas yra užsitęsęs dėl atsakovo veiksmų. Apelianto teiginys, kad ginčo suma bendrovei nėra didelė, leidžia spręsti, kad jo interesų nepažeidžia taikytos apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje spręstinas klausimas, ar yra pagrįsta ir teisėta teismo nutartis, kuria atsakovo UAB „Serneta“ turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, esant priimtam, tačiau neįsiteisėjusiam, ieškovui palankiam pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui.
Kaip žinoma, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.) ir teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali jas taikyti, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir tai, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi įstatymas numato dvi sąlygas, kurioms esant ieškinio reikalavimui užtikrinti taikomos apsaugos priemonės, todėl teisėjų kolegija nagrinėja, ar teismas turėjo pagrindą spręsti, jog šiuo atveju tokios priemonės atsakovo turtui taikytinos.
Visų pirma, sprendžiant dėl pirmosios sąlygos (ieškovas tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą), teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo BUAB „Glijas“ prašymu apsaugos priemonės atsakovo UAB „Serneta“ turtui pritaikytos, esant neįsiteisėjusiai pirmosios instancijos teismo nutarčiai, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovui priteista 123 442 Lt skolos, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų, 3 502,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas tikėtinai yra pagrindęs savo ieškinio reikalavimą, todėl konstatuojama, kad teismas turėjo pagrindą spręsti dėl šios įstatyme numatytos sąlygos egzistavimo.
Antra, nagrinėjamu atveju skundžiamoje teismo nutartyje grėsmė būsimo galimo apeliantui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui grindžiama didele pareikšto turtinio reikalavimo suma ir tuo, kad atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada, teigia, jog nutartyje nenurodyti konkretūs motyvai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie atskirojo skundo argumentai nepaneigia minėtos teismo išvados teisėtumo, nes pagal formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010). Tačiau apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėta pinigų suma jam nėra didelė ir negali kilti jokių nesklandumų, vykdant galimą ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 306 str. 3 d., 338 str.). Be to, įsiteisėjusioje pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartyje (6 t., 169-170 b. l.) nurodyta, jog pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas UAB „Serneta“ įsipareigojo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ parduoti žemės sklypą, esantį Kaune, Sukilėlių g. 92 A. Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę ar patvirtinančių, jog toks sandoris niekaip neįtakotų minimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tai reiškia, kad apsaugos priemonių taikymo būtinybė šioje byloje nėra paneigta (CPK 306 str. 3 d., 178, 185 str.). Be to, priešingai nei teigia apeliantas, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, jam pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009; kt.).
Trečia, apeliantas teigia, jog nutartis naikintina dėl to, kad jam nebuvo suteikta procesinė galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą taikyti apsaugos priemones. Šie argumentai taip pat nesuteikia pagrindo naikinti šią teismo nutartį, nes pagal CPK 147 straipsnį apie tokio prašymo nagrinėjamą yra pranešama atsakovui, kai teismas mano, kad tai būtina. Taigi toks pranešimas yra teismo diskrecijos teisė, o tuo atveju, jei teismas nusprendžia neinformuoti priešingos šalies, ši aplinkybė nėra laikoma absoliučiu teismo nutarties negaliojimo pagrindu. Be kita ko, pažymėtina, kad apeliantui nebuvo užkirstas kelias paduoti šį atskirąjį skundą, apeliacinei instancijai teikti naujus įrodymus, reikšti prašymus, etc., taigi yra įgyvendinta jo teisė pasisakyti ir būti išklausytam.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, todėl dėl jų nepasisakoma. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.