Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Sauliui Avižai, ieškovo administratoriaus įgaliotam asmeniui J. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-179-372/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Glijas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“ dėl sutarties pažeidimo, įsipareigojimų nevykdymo, sutarties nutraukimo, skolos už statybos rangos darbus bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263, 302 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusiam ginčui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, patenkindamas ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Dėl statybos rangos sutarties nutraukimo

Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Atlikęs sutartus darbus, rangovas turi pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą CK 6.694 str. 1 ir 2 d.). Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Nagrinėjamoje byloje 2007 m. lapkričio 27 d. kasacine tvarka priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išdėstė teismo precedentais sufomuluotas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos darbų perdavimą bei priėmimą, aiškinimo ir taikymo taisykles, pagal kurias abiejų sutarties šalių pasirašomas statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Darbų perdavimo-priėmimo akto pagrindu atsiradusiems šalių santykiams kvalifikuoti esminę reikšmę turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį rašytinės formos priėmimo–perdavimo akto turinį sudaro nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus bei nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Darbų perdavimas ir priėmimas numatytas CK 6.662 straipsnyje ir 6.694 straipsnyje. Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos nuomonės, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, byla Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Šios taisyklės išimtimi įstatyme įvardinti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: 1) kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2) kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); 3) kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 str. 4 d.). Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Nors esminės atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aplinkybės yra fiksuojamos atliktų darbų perdavimo priėmimo akte, tačiau galimi papildomi liudytojų paaiškinimai dėl akte užfiksuotų darbų atlikimo pagal rangos sutartį aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., byla Nr. 3K-3-2005).

Jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 str.). Šioje teisės normoje iš esmės įtvirtinta rangos sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, nes rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti tik už faktiškai atliktų darbų dalį sumą, proporcingą pagal atliktų darbų dalį visų darbų sąmatai.

Sutarties 2.3 punktas numatė, kad apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas dalimis pagal suderintų etapų darbų atlikimo grafiką, kiekvieną etapą priėmus priėmimo-perdavimo aktu, užsakovas moka numatytą procentinę dalį kiekvieno etapo kainos, rangovas ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki numatyto darbų etapo pabaigos pateikia užsakovui atliktų darbų įvertinimui reikalingus dokumentus, kiekvieno dalinio apmokėjimo pagrindas yra darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuris pasirašomas šalims įvertinus kiekvienu etapu atliktų darbų kiekį ir kokybę, apmokėjimas atliekamas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Byloje nustatyta, kad darbų atlikimo pagal suderintus etapus grafiko atsakovas nepasirašė, 2004 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atliktų darbų aktai atsakovui buvo perduoti per techninę priežiūrą kitame objekte vykdžiusį V. Kuchalskį ir papildomai įteikti per antstolį, atsakovui buvo pranešta apie pasirengimą perduoti įvykdytų darbų etapą, tačiau atsakovas aktų nepasirašė, atliktų darbų nepriėmė ir jų neapmokėjo. Statybos rangos sutartis rangovo iniciatyva buvo nutraukta iki darbų rezultato priėmimo ir rangovas reikalauja apmokėti už atliktus darbus, remdamasis vienašališkai pasirašytais atliktų darbų aktais. Vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika, atsakovui, nesutinkančiam su ieškovo vienašališkai pasirašytais atliktų darbų aktais, atsiranda teisė šiuos aktus ginčyti, įrodinėjant, kad aktus pasirašyti jis atsisakė pagrįstai. Kol teismas nepripažįsta vienašališkai pasirašytų aktų negaliojančiais, tol šie aktai galioja ir turi tokią pačią įrodomąją galią kaip ir abiejų šalių pasirašyti. Iki to momento akto nepasirašusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiems šalims pasirašius aktą.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo apmokėjimą už atliktus rangos darbus, tuo pripažindamas vienos sutarties šalies pasirašytų aktų galiojimą ir iš jo atsirandančias teisines pasekmes. Šį teismo sprendimą apeliantas ginčija, teigdamas, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įteisino savavališką statybą, nes ieškovas darbus atliko be statybos leidimo, be projekto ir be patvirtinto statybos darbų grafiko, o pagal sutartį savavališka statyba neapmokama, kad ieškovo pateikti atliktų darbų aktai yra su trūkumais, ieškovas nepagrįstai juos pasirašė vienašališkai, ieškovas atliko darbus savo naudai, pasisavimo statybines medžiagas. Apeliacinės instancijos teisme teikdamas aktų nepasirašymo priežasčių paaiškinimus, apelianto atstovas nurodė, kad atliktų darbų aktus užsakovas gavo per antstolį ir jų nepasirašė, nes manė, jog aktuose nurodyti darbai nebuvo būtini atlikti, ieškovas dirbo be statybos leidimo, savo naudai panaudojo išardytas medžiagas, plytų ardymo darbus atliko brangesniu rankiniu būdu (t. 4, b. l. 75).

Dėl savavališkos statybos sąvokos aiškinimo ir jos atribojimo civiliniuose ir administraciniuose santykiuose bei jos įtakos darbų apmokėjimui yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje nutartyje, kurioje nurodė, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio, reikalaujančio rangovą turėti statybos leidimą, pažeidimas gali būti konstatuotas administracinės teisenos tvarka, nesiejant jo su civiline atsakomybe. Remdamasis suformuota teismų praktika, kasacinės instancijos teismas nurodė, kad net ir tada, kai rangovas atlieka darbus, pažeisdamas viešosios teisės reikalavimus (neturi statybos leidimo, patvirtinto projekto, nepaskyrė techninę priežiūrą vykdančio asmens ir kt.), užsakovas privalo atlyginti už faktiškai atliktus statybos darbus. Viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.58 straipsnio 2 dalį ir vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. IĮ „Egistena“ v. AB „Hermis investicija“, byla Nr. 3K-3-685/2004). Esant nurodyto teisinio reglamentavimo aiškinimo ir taikymo suformuotai teismų praktikai, būtina vertinti, ar ieškovo atlikti darbai šalių sudarytos sutarties, o ne viešosios teisės, prasme yra savavališki. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kokie darbai pagal Sutartį yra laikomi savavališkais. Pagal bylos šalių sudarytos sutarties 2.10 punktą užsakovas turi teisę atsisakyti atlyginti rangovui už atliktus darbus tuo atveju, jei bus nustatyta, kad darbai atlikti savavališkai nukrypus nuo sutarties vykdymo. Pagal 2.9 punktą ir du jo papunkčius už užsakovo užsakytus papildomus, sutarties dokumentuose nenurodytus, darbus rangovui turi būti atlyginta, išskyrus atvejus, kai papildomai darbai ir medžiagos yra būtini objekto pridavimui Valstybinei komisijai ir jo eksploatavimui, kai sutarties dokumentuose nenumatyti darbai ir medžiagos atsirado projekto derinimo metu. Sistemiškai aiškinant išdėstytų Sutarties sąlygų nuostatas, darytina išvada, kad sutartyje nurodyti savavališki darbai yra tie, kurie atliekami be kitos sutarties šalies sutikimo, ir tie, kurie yra nebūtini sutartyje numatytam rezultatui pasiekti. Bylos duomenys – ginčo Sutarties 2.1 punktas, mokyklos pastato, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, liudytojų V. M., K. J., S. R., V. K., A. Č., K. K. parodymai (t. 2, b. l. 100-102; t. 5, b. l. 28-30) patvirtina, kad prekybos centras buvo statomas nupirkto mokyklos pastato vietoje, naujo statinio pastatymui reikėjo seno pastato dalį išmontuoti visiškai, kitą dalį – iš dalies, statinių dalinio ir visiško ardymo ir išmontavimo darbus ieškovas atliko ir juos nurodė atliktų darbų aktuose, apie šiuos ieškovo atliekamus darbus atsakovui buvo žinoma, dėl jų kiekių ir kokybės atsakovas ieškovui pretenzijų nereiškė, atliekamų darbų nestabdė. Įvertinęs bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas atliko Sutarties vykdymui būtinus ardymo, montavimo darbus, kurie buvo būtini Sutartyje numatytam rezultatui pasiekti. Apeliantas pripažino, kad į Sutarties 2.1 punkte numatytą objekto kainą įeina visi darbai, kuriuos reikia atlikti tam, kad statybos objektas būtų priduotas Valstybinei komisijai. Byloje neįrodyta, kad atliktų darbų aktuose nurodyti ieškovo atlikti darbai nebuvo būtini tam, kad statybos objektas būtų pripažintas tinkamu naudoti teisės aktų nustatyta tvarka ar kažkaip kitaip nebūtų susijęs su Sutarties dalyku (CPK 178 str.). Atsakovas yra verslininkas, todėl privalo rūpestingai domėtis jo interesais atliekamų darbų eiga ir, pastebėjęs trūkumus, reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje nutartyje nurodė, kad mažai tikėtina, jog atsakovas negalėjo jam priklausančiame objekte kontroliuoti ir prižiūrėti ieškovo atliekamų darbų, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalėjo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, užsakovas netenka teisės jais remtis ateityje, t. y. nepasinaudojimas šia teise užsakovui sukelia tam tikras pareigas (CK 6.689 str. 1 d.). Taigi, apelianto teiginiai, kad ieškovas atliko savavališkus darbus, t.y. nukrypo nuo Sutarties vykdymo, darbus atliko savo naudai, o teismas be pagrindo priteisė apmokėjimą už juos, yra nepagrįsti. Apeliantas skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas apmokėti ieškovui už atliktus darbus, neįvertino aplinkybes, jog ieškovas neįvykdė Sutarties 1.1 punkte prisiimto įsipareigojimo gauti su projektavimu susijusius dokumentus, o jų neturėdamas, privalėjo darbų nevykdyti. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos atmeta, remdamasi tokiais motyvais. Šioje byloje priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad iš minėtos Sutarties sąlygos neaišku, kokius konkrečiai projektavimo darbus turėjo atlikti ieškovas. Šios sutarties sąlygos aiškinimas turi būti siejamas su statybos rangos sutarties dalyvių teisėmis ir pareigomis, numatytomis CK XXXIII skyriaus trečiajame skirsnyje ir Statybos įstatyme. Teismas išaiškino, kad pareiga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statybos projektą, pasirūpinti statybos leidimu, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą tenka statybos užsakovui (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3-5 punktai). Rangovas gali pradėti darbus tik po to, kai užsakovas pateikė statybos leidimą ir statinio projektą bei pagal aktą užsakovas perdavė statybvietę, o rangovas ją priėmė (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi, statybos projektu ir leidimu bei statybos technine priežiūra turi rūpintis užsakovas. Byloje nustatyta, kad po Sutarties sudarymo atsakovas nepateikė ieškovui nei nustatyta tvarka parengto projekto, nei statybos leidimo, nei neperdavė statybvietės, nors privalėjo tai padaryti pagal įstatymą, todėl kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaikė Statybos įstatymo reikalavimų, o Sutarties 1.1 punkto dalis dėl rangovo įsipareigojimo atlikti visus su objekto projektavimu susijusius darbus prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Minėta, kad teismų praktika laikosi nuostatos, jog net ir tada, kai rangovas atlieka darbus, pažeisdamas viešosios teisės reikalavimus, užsakovas privalo atlyginti už faktiškai atliktus statybos darbus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino vienos sutarties šalies pasirašytų aktų galiojimą, nes atsakovas neįrodė, kad aktus pasirašyti jis atsisakė pagrįstai. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Bylos duomenimis įrodyta, kad ieškovas pranešė atsakovui apie pagal etapus atliktus darbus ir pasiruošimą juos priduoti, atliktų darbų aktai buvo įteikti atsakovui, kurių šis nepasirašė ir darbų nepriėmė. Atliktų darbų aktų ydingumą apeliantas grindžia tuo, kad jie paties rangovo nepasirašyti, kad juose nurodytos netinkamos darbų kainos. Liudytojų V. M. ir K. J. parodymais, kurių atsakovas nepaneigė, nustatyta, kad rangovo pasirašyti ir V. K. vizuoti atliktų darbų aktų originalai buvo perduoti atsakovui ir vėliau įteikti per antstolį, byloje yra šių aktų su rangovo ir V. K. parašais nuorašai (t. 2, b. l. 65-66, 68, 70, 105-111, 136-137), todėl apelianto abejonės šių dokumentų autentiškumu niekuo nepagrįstos, juolab, kad jis nepateikė teismui per anstolį gautų aktų egzempliorių. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kainų, nes atsikirsdamas į ieškinį atsakovas šių aplinkybių nenurodė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas V. M. parodė, kad aktuose įrašytos darbų ir medžiagų kainos yra nurodytos vadovaujantis įgaliotų valstybės institucijų nustatytais įkainiais. Šių liudytojo parodymų priešinga šalis neneigė. Apeliaciniu skundu darbų kainų pagrįstumą atsakovas ginčija, nurodydamas kelis iš aktų paimtus darbų kainų pavyzdžius, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyku. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija neanalizuoja apeliaciniame skunde pavyzdžiais nurodytų aktuose pateiktų darbų kainų ir dėl jų nepasisako.

Apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo poziciją dėl ieškovo savanaudiško tikslo pasisavinti reikalingas ir naudingas statybines medžiagas, atliekant darbus, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir jį atmeta. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šią aplinkybę ir pagrįstai pripažino, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog po statinių išmontavimo likusias medžiagas (plytas, stogo dangą ir kt.) ieškovas pasisavino. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad dėl šių medžiagų atsakovas reiškė ieškovui pretenzijas, reikalavo jas jam perduoti, kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl jų netekimo. Nors mokyklos pastato pirkimo-pardavimo sutartyje ir nenumatyta pardavėjo UAB „Autoera“ teisė po parduoto pastato išmontavimo gauti likusias medžiagas, tačiau tokio susitarimo buvimą patvirtina byloje esantis UAB „Autoera“ raštas (t. 2, b. l. 68), liudytojų V. M., S. R. parodymai (t. 2, b. l. 100-101, 102). Šie bylos duomenys patvirtina, kad po statinių išmontavimo likusios medžiagos buvo sandėliuojamos statybos vietoje, todėl teigti, kad ieškovas juos pasisavino, nėra pagrindo.

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus, 93 straipsnį, 98 straipsnį, iš apelianto ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir valstybei – su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos (t. 5, b. l. 47, 70-72).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Glijas“ naudai 1 770 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 22,15 Lt (dvidešimt du litus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą.