Šiaulių apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Glijas“ ieškinį atsakovei UAB „Serneta“ dėl sutarties pažeidimo, įsipareigojimų nevykdymo, sutarties nutraukimo, skolos už statybos rangos darbus ir palūkanų išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėdamas bylą, teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2004 m. gegužės 27 d. pasirašė Statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus su projektavimu susijusius darbus bei pastatyti prekybos centrą atsakovei priklausančiame sklype Gvazdikų takas 1, Šiauliuose. Atsakovė įsipareigojo sumokėti už objekto statybos ir projektavimo darbus. Ieškovė savo įsipareigojimus pradėjo vykdyti, tačiau dėl atsakovės kaltės – darbų nepriėmimo ir nesumokėjimo už juos buvo priversta vienašališkai nutraukti šalių pasirašytą sutartį. Dėl to ieškovaė prašo priteisti 129342 Lt už statybos rangos darbus, kadangi 70000 Lt jau buvo sumokėta avansu. Taip pat ieškovė reikalauja pripažinti nutraukta nuo 2004-10-25 Statybos rangos sutartį.

Dėl sutarties nutraukimo.

Kaip matyti iš pateiktos 2004-05-27 Statybos rangos sutarties ( b.l.19-26, t.1), ieškovė įsipareigojo pastatyti atsakovei prekybos centrą Gvazdikų takas 1, Šiauliuose ( toliau – Objektas). Atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatus ir sumokėti sutartą Objekto statybos kainą (sutarties 1.1 punktas), kuri detalizuota 2.1 punkte ( CK 6.644 straipsnio 1, 2 dalys). Sąskaita įrodo, kad atsakovė 2004 m. liepos 8 d. sumokėjo ieškovei 70000 Lt avanso ( b.l.143, t.1). Ieškovė buvo ekonominę-ūkinę veiklą vystanti įmonė, užsiimanti ir statybine veikla ( b.l.71, t.1). Taigi, pasirašydama Statybos rangos sutartį, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad už atliktus darbus jai bus apmokama. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo jos sąlygas ir tai yra esminis sutarties pažeidimas ( CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutarties 8 skirsnio nuostatomis ieškovei nesuteikiama galimybė vienašališkai nutraukti ją, tuo tarpu atsakovė šia teise gali pasinaudoti žymiai plačiau. Teismas daro išvadą, kad taip pažeidžiamas sutarčių laisvės principas. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad ieškovė yra silpnesnioji sandorio šalis, kuri tokiu atveju savo teisėtus interesus gali ginti įstatymų numatytais būdais. Taigi, būtina išsiaiškinti, ar ieškovė turėjo pagrindo vienašališkai nutraukti šalių pasirašytą sutartį ( CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Visų pirma, teismas laiko, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog už atliktus darbus jai bus tinkamai sumokėta, kadangi vienas iš jos veiklos tikslų, numatytų Įstatų 2.4.1 punkte yra gauti pelną iš vykdomos veiklos (b.l.73, t.1). Tai reiškia, kad ieškovė iš esmės tikėjosi, jog bus laikomasi sutarties sąlygų, numatančių tinkamą atsiskaitymą už atliktą darbą. Kad ieškovės darbuotojai ginčo objekte dirbo iki 2004 m. rugsėjo 13 d., patvirtina objektyvus įrodymas – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas ( b.l.91, t.2). Tas faktas, kad atsakovė net po 2004 m. rugsėjo 20 d. ir 2004 m. rugsėjo 21 d. prašymų priimti atliktus statybos darbus ir reikalavimų atlyginti už juos ( b.l.149,151, t.1) to nepadarė, teismui leidžia daryti išvadą, kad jos veiksmai buvo tyčiniai, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove. Atsakovės nereagavimas į ieškovės pranešimus bei būtinumas įteikti atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitų-faktūras per antstolį ( b.l. 144-148, t.1) ieškovei pagrįstai leido daryti išvadą, kad su ja nebus atsiskaitoma ir sutartis nebus vykdoma toliau. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškove turėjo teisę dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo vienašališkai nutraukti tarp šalių pasirašytą sutartį. Pranešimas apie sutarties nutraukimą nuo 2004 m. spalio 25 d. ( b.l.153, t.1) atsakovei buvo išsiųstas Statybos rangos sutarties 10.2. punkte nustatyta tvarka ( b.l.23, t.1), todėl teismas laiko, kad jai apie tai buvo pranešta tinkamai. Jau nutraukus sutartį ieškovės iniciatyva, atsakovė nebegalėjo antrą kartą sutartį nutraukti 2004 m. lapkričio 16 d pranešimu (b.l.183, t.1).

Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus.

Kaip matyti iš Pastato pirkimo-pardavimo sutarties ( b.l.40-46, t.2) atsakovė iš UAB „Autoera“ įsigijo Gvazdikų takas 1, Šiauliuose pastatą, įvardintą kaip mokykla. Būtent šiame pastate ieškovė privalėjo pastatyti prekybos centrą. Taigi, buvo būtini ardymo ir montavimo bei statybos darbai. Nors laiku negavusi avanso, ieškovė jau 2004 m. birželio mėnesį ėmėsi ardymo darbų (b.l.70, t.1), kuriuos vykdė iki pat 2004 m. rugsėjo mėnesio ( b.l.65,68, t.1), tuo pačiu pradėdama ir montavimo darbus ( b.l.66, t.1). Kad statybos darbai buvo vykdomi, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Č.. Jis patvirtino, kad buvo nugriauti fligeliai, keičiamas stogas, pakeistas įėjimas. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jau detaliame plane buvo pastato idėja. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad ieškovė žinojo, ką turi daryti, statydamas prekybos centrą, kuris buvo užsakytas atsakovės. Liudytojas K. K. patvirtino, kad atvykęs į ginčo objektą, matė, jog yra atlikti kai kurie darbai – buvo griaunama iš kiemo pusės, buvo dirbama su fasadu. Taigi, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė vykdė Statybos rangos sutartyje numatytus darbus. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir mokėjo už atliktus darbus. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė vykdė savavališkus darbus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė kaip rūpestingas verslininkas ir rangos darbų užsakovas domėjosi darbų eiga bei reiškė pretenzijas ieškovei. To nepatvirtino ir atsakovės atstovas teismo posėdyje. Atsakovė nepaprašė teismo skirti ekspertizės, kurioje objektyviai būtų užfiksuota, kokie ieškovės atlikti darbai buvo nebūtini ir savavališki. Tokiu atveju ji nepasinaudojo teise rinkti ir teismui teikti įrodymus ( CPK 178 straipsnis), o teismas tokio pobūdžio bylose negali būti aktyvus ir pats tai daryti, kadangi tai nesusiję su viešuoju interesu. Bet kuriuo atveju mokyklos pritaikymas prekybos centrui reikalauja didelių pertvarkymų ir rekonstrukcijos. Teismas pripažįsta, kad ieškovė, būdama darbų rangovu, privalėjo gauti su projektavimu susijusius dokumentus (sutarties 1.1 p.), t.y. gauti pastato statybos projektą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 punktas, 20 straipsnis), statybos leidimą ( Statybos įstatymo 23 straipsnis). Statybos leidimo gavimo procedūra detalizuota STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“. Kol negauti šie dokumentai, ji privalėjo nevykdyti Statybos rangos sutartyje numatytų veiksmų (Statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalis), tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, jog prekybos centras turėjo būti pradėtas ir baigtas statyti per 3,5 mėnesio (sutarties 3.1). Nors liudytojai V. M. ir K. J., kurių parodymai buvo pagarsinti teismo posėdyje, tvirtino, kad visi dokumentai, susiję su Statybos rangos sutarties vykdymu buvo, tačiau juos paėmė atsakovės atstovai, neįrodyti kitais įrodymais. Dėl šių aplinkybių teismas jais nesiremia. Atsakovės atstovo teiginiai, kad ieškovė pasisavino statybines medžiagas, paimtas iš griaunamo pastato, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė dėl to nesikreipė į ikiteisminio tyrimo organus, nėra jokių įrodymų, kad ji būtų iš ieškovės pareikalavusi grąžinti medžiagas, gautas iš statomo objekto. Teismui yra pateiktas įrodymas, jog demontuojamo pastato statybines medžiagas pasilieka jo pardavėjas, t.y. UAB „Autoera“ ( b.l.68, t.2). Šis įrodymas, kuris nėra atsakovės nuginčytas, patvirtina, kad pastaroji net negali reikšti pretenzijų dėl jai nepriklausančių statybinių medžiagų tvarkymo ir perdavimo. Apie tai, kad likusios nuo ardymo medžiagos buvo perduodamos UAB „Autoera“, patvirtino liudytojas V. M., kurio parodymai pagarsinti teismo posėdyje ( b.l. 100-101, t.2).

Atsakovės teiginiai, kad ieškovė neturėjo teisės griauti, kadangi Statybos rangos sutartyje numatyta tik pastatyti prekybos centrą, yra nepagrįsti. Yra nustatyta, kad atsakovė nupirko pastatą, įvardintą kaip mokykla. Iš jo padaryti prekybos centrą įmanoma tik atlikus būtinus ardymo darbus. Būdama rūpestingu užsakovu, atsakovė privalėjo aktyviai bendradarbiauti su rangovu, tačiau tokio bendradarbiavimo įrodymų nepateikta. Byloje yra pateikti įrodymai, kad statybas tęsusi UAB „Įžvalga“ taip pat turėjo atlikti ardymo darbus ( b.l. 84-85, t.2), nors Statybos rangos sutartyje 2005 m. sausio 20 d. numatyta atlikti tik statybos-montavimo darbus ( b.l.79, t.2).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5900 Lt už atliktus projektavimo ir tyrinėjimo darbus negali būti tenkinamas ( b.l. 64, t.1) , kadangi Statybos rangos sutartis buvo pasirašyta 2004 m. gegužės 27 d. ( b.l.123, t.1). Tuo tarpu UAB „Proktera“ teismui pateikė raštą, kuriame patvirtina, kad topografinė nuotrauka buvo atlikta anksčiau ir dar 2004-03-26 ši įmonė pareikalavo apmokėti už atliktą darbą ( b.l.92, t.2). Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad atsakovė neprivalo mokėti ieškovei už tai, ką ieškovė atliko savo rizika, iš esmės šalims dar nesutarus dėl rangos darbų vykdymo.

Dėl palūkanų priteisimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo sumokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkės, nustatomos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo sumos, kurios sumokėjimas praleistas ( CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Šios palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Ieškinį teismas priėmė 2004 m. lapkričio 22 d. rezoliucija ( b.l.120-122, t.1), todėl palūkanų pradžios skaičiavimo terminas prasideda būtent nuo šio momento ( CPK 137 straipsnio 1 dalis). Priteisiama skolos suma sudaro 123442 Lt, todėl būtent nuo jos skaičiuojamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismui nustačius, kad iš atsakovės ieškovei priteistina suma sudaro 123442 Lt, pripažįstama, kad jos reikalavimai tenkinami 95 procentų. Būtent nuo šios sumos skaičiuojamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio priėmimo, ieškovė sumokėjo 1793,43 Lt žyminio mokesčio valstybei (b.l.4,97, t.1). Nustatytu terminu pateikdama ieškinį, ji papildomai sumokėjo dar 1893,42 Lt žyminio mokesčio (b.l.119, t.1). Tokiu atveju iš viso ieškovė sumokėjo 3686,84 Lt žyminio mokesčio ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Patenkinant reikalaujamą sumą 95 procentais, iš atsakovės ieškovei priteisiama 3502,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama už advokato teisines paslaugas. Pateikta Sąskaita už teisinę pagalbą ( b.l.155, t.1) neįrodo, kad ieškovė advokatui būtų mokėjusi pagal šią sąskaitą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti prašymą sumokėti atstovavimo išlaidas. Atsakovė yra pateikusi tinkamą įrodymą, kad ji sumokėjo 10000 Lt advokatui už teisinę pagalbą (b.l.78, t.2), todėl iš ieškovės jai priteisiamos atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taigi, iš ieškovės atsakovei priteisiama 500 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovė yra sumokėjusi 100 Lt valstybei žyminio mokesčio už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ( b.l.149, t.3., b.l.73, t.4). Dėl šios priežasties iš ieškovės atsakovei priteisiama 5 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nors ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ( b.l.66, t.2), ji nėra atleidžiama nuo prievolės sumokėti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas, vykdant tai Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šalims buvo siunčiami teismų procesiniai dokumentai ( b.l.96, t.1, b.l.131, t.3, b.l.3,160,172,188, t.4, b.l.1,t.5). Dėl to buvo turėta išlaidų, kurias valstybei privalo atlyginti šalys ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė kaip bankrutavusi įmonė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Taip tarpu iš atsakovės šios išlaidos priteisiamos proporcingai ieškovei patenkintų reikalavimų dydžiu.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nutraukta 2004 m. gegužės 27 d. Statybos rangos sutartį, pasirašytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glijas“ (įmonės kodas 7576038, buveinė Daubos g.7, Šiauliai, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ (įmonės kodas 125327217, buveinė Justiniškių g. 56-15, Vilnius, a.s (duomenys neskelbtini), a.s (duomenys neskelbtini)) dėl objekto – prekybos centro Gvazdikų takas 1, Šiauliuose statybos nuo 2004 m. spalio 25 d.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ (įmonės kodas 125327217, buveinė Justiniškių g. 56-15, Vilnius, a.s (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Glijas“ (įmonės kodas 7576038, buveinė Daubos g.7, Šiauliai, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 123442 Lt skolos už atliktus darbus bei 3502,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Serneta“ (įmonės kodas 125327217, buveinė Justiniškių g. 56-15, Vilnius, a.s (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „Glijas“ (įmonės kodas 7576038, buveinė Daubos g.7, Šiauliai, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 123442 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2004-11-22 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glijas“ (įmonės kodas 7576038, buveinė Daubos g.7, Šiauliai, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ (įmonės kodas 125327217, buveinė Justiniškių g. 56-15, Vilnius, a.s (duomenys neskelbtini)) 505 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ (įmonės kodas 125327217, buveinė Justiniškių g. 56-15, Vilnius, a.s (duomenys neskelbtini)) 286,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.