Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu (duomenys neskelbtini) atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas 16 kartų, paskutinį kartą teistas 2024 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, - 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta su 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, taip pat teistas 16 kartą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir I. J. paskirta 60 parų arešto bausmė (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. I. J. , veikdamas kartu su R. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas į Kauno apylinkės teismą, 2023 m. liepos 4 d., 8.19 val. iš UAB „IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės IKI (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atvirai - darbuotojos J. G. akivaizdoje iš prekybos salės, R. J. paėmė: 2 vnt. „The Singleton Speyside Single Malt/12Y.O“, kurio 1 vnt. vertė 39,97 eurai (bendros 79,95 eurų vertės), 1 vnt. „Don Papa Rum“ 41,90 eurų vertės, I. J. paėmė: 1 vnt. „Aberlour Single Malt 12YO“ 53,90 eurų vertės, 1 vnt. „Bumbu The Original Rum“ 34,95 eurų vertės ir nepateikę prekių apmokėjimui išėjo iš parduotuvės pro įėjimo į parduotuvę automatines duris, tokiu būdu atvirai pagrobė UAB IKI Lietuva priklausantį bendros 210,70 eurų vertės turtą.

2. Be to, jis 2023 m. rugsėjo 4 d., apie 16.32 val., būdamas troleibuse „Soliaris“, Nr. (duomenys neskelbtini) (garažinis Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojusiame viešojo transporto sustojimo stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai - kitiems žmonėms matant griebdamas nukentėjusiajai V. L. už auksinės grandinėlės su pakabuku - bendros apie 600 eurų vertės, kabėjusios ant kaklo ir ją nutraukdamas bei pasišalindamas iš troleibuso, pagrobė svetimą – V. L. priklausantį 600 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis I. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad „Iki“ parduotuvėje pavogė alkoholinius gėrimus. Tai galėjo būti 2023 m. liepos 4 d. Pripažįsta vertes ir butelius nurodytus kaltinime. Vogė dviese kartu su R. J., vienas iš jų dėvėjo kepurę. Matė, kad pardavėjos šalia krovė prekes, jos galėjo juos stabdyti vagiant, dabar neprisimena, bet prisimena, kad buvo daug žmonių ir pardavėjos galėjo matyti jų vagystę. Dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. vagystės nurodė, kad pavogė nuplėšdamas nuo kaklo grandinėlę, ją pardavė. Aplink buvo žmonių, grandinėlę pavogė atvirai, nesislėpdamas. Su civiliniu ieškiniu sutinka, atlygins. Gailisi.

4. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryti du apysunkiai nusikaltimai, veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Dėl 2023 m. liepos 4 d. vagystės iš UAB „IKI Lietuva“

5. Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. 2023-07-04 apie 8-9 val dirbo minėtoje parduotuvėje, būtent kasoje. Būnant kasoje kilo įtarimas, kadangi prie parduotuvės įėjimo durų į daržovių/vaisių skyrių stovėjo vaikinas, kuris kalbėjo mobiliuoju telefonu, nerimastingai žvalgėsi, jaudinosi. Palikus parduotuvės kasą ir priėjus prie jo, minėtas vaikinas išsprogdino akis, pakėlė antakius. Pasisukus į kairę pusę, kur yra daržovių/vaisių skyrių pamatė, kaip du vyrukai, vienas iš jų tamsus, be kepurės, o kitas su kepure, tiksliai neprisiminė, nespėjo įsidėmėti požymių. Visi asmenys pirmą kartą buvo matomi. Prasivėrus parduotuvės automatinėms durims prie jos pribėgo vyriškis be kepurės ir jai bandant sustabdyti, sugriebiant vyriškį pajuto, kad vyriškis užsikišęs ties krūtinės sritimi kažkokias prekes, kurias mėgina pasisavinti. Vyriškis pasimuistęs ir išvengęs jos bandymo sustabdyti ir sutrukdyti pasisavinti prekes, kartu su kitais dviem vyriškiais visi pasišalino iš parduotuvės (1 t., b.l. 64-67).

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus pateiktus 2023-07-28 UAB IKI Lietuva su pareiškimu asmenys pagrobę alkoholinius gėrimus, atpažinti kaip R. J. ir I. J. (1 t., b. l. 60-61).

7. UAB IKI Lietuva pareiškime nurodyta, kad 2023-07-04 apie 08:49 val. iš UAB IKI Lietuva priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini) du vyrai atvirai pagrobė alkoholinius gėrimus už 210,70 eurų sumą, t.y. 2 vnt. "The Singleton Speyside Single Malt/12Y.O", kurios 1 vnt. vertė 39,97 eurai (bendros 79,95 eurų vertės), 1 vnt. "Don Papa Rum" 41,90 eurų vertės, 1 vnt. "Aberlour Single Malt 12YO" 53,90 eurų vertės, 1 vnt. "Bumbu The Original Rum" 34,95 eurų vertės. Prie pareiškimo pridėta vaizdo stebėjimo kamerų įrašų medžiaga (1 t., b. l. 27).

8. Nuostolių aktu, Nr. 202302891 nustatyta, kad parduotuvėje IKI (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), prekių trūkumas už 210,70 eurų sumą (1 t., b. l. 28).

9. Apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, parduotuvė - IKI (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Pareigūnui protokole nurodant, kad atvykus (duomenys neskelbtini) matomas vieno aukšto mūrinis pastatas, pastato centre yra iškaba pavadinimu "IKI". Į prekybos centrą patenkama pro pagrindines duris, virš kurių yra taip pat iškaba "IKI". Durys yra automatiškai varstomos nuo judesio, durys su stiklu bei baltos spalvos rėmu. Išėjus pro minėtas duris patenkama į parduotuvės vidų, kur toliau matomos kitos stiklinės, nuo judesio varstomo durys su užrašu "IKI", pro kurias įėjimas patenkama į prekybos salę. Einant prekybos sale tiesiai ir pasukus į kairę pusę prieinamas alkoholinių gėrimų skyrius. Apžiūrimas alkoholinių gėrimų skyrius, matomos prekybos lentynos kuriose išdėlioti alkoholiniai gėrimai. Toliau einant prieinama prie prekybos kasų, matomos savitarnos prekybos kasos bei pardavėjo aptarnaujamos prekybos kasos. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis, atliekant įvykio vietos apžiūrą tyrimui reikšmingų detalių neužfiksuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 29-38).

10. Daiktų apžiūros protokolas, kuriame matyti, kad apžiūrėta DVD-R kompaktinėje plokštelėje esanti vaizdo stebėjimo kamerų įrašų medžiaga, pateikta 2023-07-28 su UAB IKI Lietuva pareiškimu. Pareigūnui protokole nurodant, kad kompaktinėje plokštelėje yra 6 failai. įdėjus kompaktinę plokštelę į kompiuterio leistuvę matyti, kaip į parduotuvės daržovių/vaisių skyrių įeina du vyriškiai, iš kurių pirmasis (galimai I. J.) dėvi juodos spalvos sportinį megztinį, ant kurio rankovių matomos baltos spalvos juostos, juodos spalvos kelnes, tamsių plaukų, o kitas vyriškis (galimai R. J.) mūvi ant galvos kepurę, šviesesnių plaukų, mūvi juodos spalvos liemenę, dėvi mėlynos spalvos džinsines kelnes ir abu vyriškiai eina link kito parduotuvės prekių skyriaus. Pirmasis vyriškis eina link parduotuvės įėjimo durų, rankas laidydamas megztinio kišenėje, matomos išsipūtęs megztinis. Priėjęs prie prekių vartelių, pastarieji suveikia, iš paskos ateina kitas vyriškis dėvintis kepurę ir šalinasi abu iš parduotuvės pro įėjimo duris. Paleidus įrašą "ch02_20230704081752" matyti, kaip minėti vyriškiai įeina į alkoholinių prekių skyrių, apžiūri alkoholį. Vyriškis dėvintis kepurę paima du alkoholinių gėrimų butelius mėlynos spalvos dėžutėse, juos užsikiša už megztinio, kitas vyriškis užsikiša rudos spalvos dėžutėje 2 vnt. alkoholinių gėrimų, tada išeina į kitą prekių skyrių. 01 min. 29-ąją įrašo sek. matyti, kaip grįžta vyriškis dėvintis kepurę ir iš lentynos paima pilkos spalvos dėžutėje 1 vnt. alkoholinį gėrimą ir jį užsikišęs už megztinio eina link kito prekių skyriaus. Paleidus įrašą "ch21_20230704083213" matyti, jog parduotuvės darbuotoja bando sustabdyti minėtą vyriškį, sučiupdama jam už rankų, kartu iš paskos atbėga kitas minėtas vyriškis ir pasišalina iš parduotuvės (1 t., b. l. 39-59).

Dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. vagystės iš V. L.

11. Nukentėjusioji V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai jaunuolis 18-19 m. nutraukė troleibuse prie durų grandinėlę nuo kaklo su pakabuku, jis suplėšė tuo metu dėvimą suknelę. Jis traukdamas grandinėlę su pakabuku nuo kaklo įplėšė suknelės iškirptę. Įplėšimas buvo apie 1 cm ilgio. Suknelė buvo šilkinė, juodos spalvos su baltos spalvos ornamentais, be rankovių. Suknelė buvo pirkta prieš du metus, už ją mokėjo 30 eurų. Suknelė buvo pirkta nauja. Suknelės su savimi neturi, iš kart po įvykio ją išmetė. Dėl suplėšytos suknelės pretenzijų neturi, kadangi suknelė kaip jau minėjo pirkta prieš du metus, buvo dėvėta ir likutinė vertė mažareikšmė. Taip pat pirminės apklausos metu minėjo, kad kai nutraukė grandinėlę su pakabuku jautė momentinį skausmą. Grandinėlė buvo tvirta, todėl jaunuolis kai traukė, jai suskaudo kaklą gale, bei priekyje buvo šiek tiek paraudę. Paraudimas greitai išnyko, o kaklą suskaudo tik tuo metu kai traukė grandinėlę su pakabuku nuo kaklo. Jaunuolio tikslas buvo nutraukti grandinėlę su pakabuku nuo kaklo, o ne sukelti skausmą, ar suplėšyti dėvimą suknelę. Grandinėlė, kurią nutraukė jaunuolis buvo auksinė, 50 cm ilgio, sukabinta žiedeliais (grandinėmis), apie 5 gramų svorio. Ant grandinėlės kabėjo auksinis pakabukas. Pakabukas buvo ažūrinis, puoštas emaliu, lašo formos, maždaug apie 2 cm ilgio, 1 euro monetos dydžio. Ant pakabuko buvo netolygiai išsidėsčiusios trys akutės. Viena akutė, t.y. apatinė buvo aleksandrito akmens, kita akutė, t.y. vidurinė buvo rubino akmens, o arčiausiai kaklo akutė buvo šviesiai mėlynos spalvos, kokio akmens buvo, pasakyti negalėjo. Pakabuko svoris buvo apie 6 gramus. Ši grandinėlė su pakabuku buvo tarybinių laikų ir buvo labai brangi. Ją perleido mama maždaug prieš 10 metų. Pačiai grandinėlei ir pakabukui apie 40 metų. Ši grandinėlė ir pakabukas buvo labai svarbūs ir brangūs, nes tai buvo perleista mamos. To pakabuko ilgą laiką nenešiojo, užsidėjo tik šią vasarą. Auksinės grandinėlės ir pakabuko jokių dokumentų neturi grandinėlės vertė apie 200 eurų, o pakabuko vertė apie 400 eurų. Iš viso padaryta 600 eurų turtinė žala. Neturi jokios nuotraukos, kurioje aiškiai matytųsi grandinėlė ir pakabukas, todėl negalėjo pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pirminės apklausos metu minėjo, kad jaunuolis, kuris nutraukė grandinėlę su pakabuku nuo kaklo, buvo apie 18-19 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsiai rudų, trumpai kirptų plaukų. Jaunuolį matė labai trumpai ir tik iš šono. Jį matė tuo metu, kai sučiupo už grandinėlės ir ją traukė, o ji uždėjo ranką priekyje ant grandinėlės su pakabuku norėdama sulaikyti, kad nenutrauktų. Tuo metu pakėlė akis nuo telefono ir jį pamatė. Jokių veido bruožų, ar išskirtinių bruožų neįsidėmėjo, todėl jo atpažinti negalėtų. Jaunuolis buvo apsirengęs juodos spalvos sportinėmis kelnėmis ir juodos spalvos bliuzonu. Jaunuolio aprangą matė būdama troleibuse, kai jis išbėgo iš troleibuso ir nubėgo tolyn, link (duomenys neskelbtini). Aprangos kažkokių išskirtinių detalių pasakyti negalėjo nes neįsidėmėjo (1 t., b. l. 148-151).

12. Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apklausta nukentėjusioji V. L. paaiškino, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2023-09-04 apie 16 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), viešojo transporto sustojimo stotelėje pavadinimu "(duomenys neskelbtini)'' įlipo į (duomenys neskelbtini) troleibusą (garažo Nr. (duomenys neskelbtini)), atsisėdo į galinę, dešinės pusės sėdynę t.y., prie lango ir važiavo link namų. Minėtu troleibusu važiavo daug asmenų, tačiau į juos dėmesio neatkreipė, nes naudojosi telefonu. 2023-09-04 apie 16 val. 32 min., viešojo transporto sustojimo stotelėje pavadinimu ,"(duomenys neskelbtini)'', esančioje (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), troleibusas Nr. (duomenys neskelbtini), (garažo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ji važiavo sustojo minėtoje sustojimo stotelėje ir tada ji pajuto, kad jai kažkas nutraukė nuo kaklo esančią auksinę grandinėlę su pakabuku, taip sukeldamas jai momentinį fizinį skausmą, dėl to ji išsigandusi sušuko ,,oj''. Pajutus, kad jai nuo kaklo nutraukė minėtą auksinę grandinėlę su pakabukų ji pamatė, kad tai buvo jai nepažįstamas vyras apie 18-19 metų amžiaus, tamsiai rudos spalvos bei trumpai kirptų plaukų, smulkaus kūno sudėjimo ir apie 170 cm., ūgio, kuris dėvėjo juodą megztinį ir juodas sportines kelnes. Minėtas jai nepažįstamas vyras po įvykio iš kart išbėgo iš minėto troleibuso Nr. (duomenys neskelbtini), (garažo Nr. (duomenys neskelbtini)), pro užpakalines, atidarytas duris ir pasišalino link (duomenys neskelbtini). Jai nepažįstamas vyriškis pagrobdamas auksinę grandinėlę su pakabuku neketino sužaloti. Įvykį matė viena moteris, tačiau jos nei anketinių nei kontaktinių duomenų neužsirašė. Po įvykio priėjusi prie minėto troleibuso Nr. (duomenys neskelbtini), (garažo Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo jis jai nurodė, garažo numerį bei paminėjo, kad troleibuso viduje yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios galėjo užfiksuoti įvykį. Įvykio metu jai įplėšta suknelė ir taip sugadinta, tačiau dėl to ji pretenzijų neturi. Dėl jai sukelto momentinio fizinio skausmo pretenzijų neturi taip pat. Jai padaryta turtinė žala t.y., pagrobta auksinė grandinėlė su pakabuku kuriuos vertino 600 eurų. Žalą patvirtinančių dokumentų neturės, kadangi tai yra relikvija perleista jai mamos. Jai yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, pageidauja jį reikšti tyrimo eigoje. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 93-103).

13. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - troleibuso stotelės sustojimas ir jo prieigos. Pareigūnui protokole nurodant, kad atvykus (duomenys neskelbtini) matomas (duomenys neskelbtini) kelias vedantis link (duomenys neskelbtini). Šalia kelio matome viešojo transporto sustojimą. Šalia sustojimo matome pagal kelią lygiagrečiai išsidėsčiusius gatvės apšvietimo stulpus. Sustojimo danga - trinkelės. Už sustojimo matome pėsčiųjų ir dviračių taką. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 104-110).

14. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas troleibusas „Solaris“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Ant troleibuso priekinės švieslentės matoma užrašas - (duomenys neskelbtini). Matome, jog minėtas troleibusas turi tris praėjimus į jo vidų. Įėjus pro minėto troleibuso priekinį praėjimą matome troleibuso vidaus vaizdą. Troleibuso viduje matome įrengtas mėlynos spalvos užvalkalais aptrauktas sėdynes. Nuėjus į troleibuso galą, jame priešais save matome 5 sėdimąsias vietas. 1 sėdimoji vieta esanti prie stiklo yra su stikline pertvara skiriančią sėdimąją vietą ir galinį praėjimą. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vietoje pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 111-118).

15. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš kurio matyti, kad Ž. M. pateikė vaizdo stebėjimo kamerų įrašus iš troleibuso „Solaris“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123-126).

16. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš autobuso „Solaris“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) įrašyti į kompaktinę plokštelę. VLC media leistuvo pagalba peržiūrint failą (duomenys neskelbtini)_1_20230904-162649_162727.mkv matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 0.37 min. Vaizdo įrašas be garso. Filmuojama dvejomis kameromis. Viena vaizdo kamera - įrašas kairėje - filmuoja transporto priemonės vidų. Šios kameros matomumo zonoje - vairuotojas ir automatiškai atsidarančios transporto priemonės durys. Įraše matosi transporto priemonės garažo Nr. (duomenys neskelbtini). Antra kamera filmuoja kelią bei vaizdą esantį priešais autobusą. 00.18 įrašo minutę transporto priemonė sustoja ir įlipus/išlipus keleiviams važiuoja toliau. VLC media leistuvo pagalba peržiūrint failą (duomenys neskelbtini)_1_20230904-162705-163200.mkv, 433139Kb apimties matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 04.54 min. Vaizdo įrašas be garso. Filmuojama dvejomis kameromis. Abi vaizdo kameros filmuoja transporto priemonės vidų. Viena vaizdo kamera - įrašas kairėje - filmuoja transporto galinę dalį, automatines duris. 00.09 įrašo minutę į transporto priemonę įlipa 4 vyrai, iš kurių du atsisėda pačiame transporto priemonės gale, kiti du - priešais duris. Vienas vyras ( toliau - Nr.1), dėvi mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynais šortais, avi tamsios spalvos sportinius batelius baltais padais. Kitas vyras ( toliau - Nr. 2) ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepuraitę su snapeliu, dėvi pilkos spalvos sportinį džemperį ir tamsios spalvos šortus, avi tamsios spalvos sportinius batelius. Abu vyrai sėdi transporto priemonės gale. Trečias vyras (toliau - Nr. 3) dėvintis melsvos spalvos marškinėlius, melsvos spalvos šortais, avi tamsios spalvos bateliais, sėdi prie lango. Šalia jo sėdi kitas vyras (toliau - Nr. 4 ), ant galvos užsidėjęs tamsiai rudos spalvos kepuraitę su snapeliu, dėvintis tamsios spalvos sportinį džemperį, šviesiai pilkos spalvos sportines kelnes su juodos spalvos įsiuvais, dėvi tamsios spalvos sportinius batelius baltu padu. 03.29 įrašo minutę vyras Nr. 2 atsistoja ir priėjęs prie durų sustoja, vėliau prieina prie vyrų Nr. 3, 4. 03.50 įrašo minutę atsistoja vyrai Nr. 1, 4 ir prieina prie durų. 03.52 įrašo minutę, vyras Nr. 4 atsistoja prie pat skiriamojo stiklo (skiriančio duris ir sėdynes) už kurio sėdi margus rūbus dėvinti moteris, laikydamasis už turėklo. 04.06 įrašo minutę transporto priemonės duris atsidaro ir pro jas išlipa vyrai Nr. 1, 2 , atsistoja vyras Nr. 3 ir taip pat lipa iš transporto priemonės. Vyras Nr. 4 dešinę ranką užkiša už skiriamojo stiklo, link margais rūbais dėvinčios moters ir iškarto išlipa iš transporto priemonės. 04.08 įrašo min. visi 4 vyrai pasišalinę iš vaizdo kamerų matomumo zonos. 04.11 įrašo min. transporto priemonės duris užsidaro, atsistoja margus rūbus dėvinti moteris - moteris šviesių plaukų, dėvi margą palaidinę, tamsios spalvos suknelę su raštais, avi baltos spalvos batelius, rankose laiko baltos spalvos rankinę, kuri žiūri išlipusių ir pasišalinusių vyrų kryptimi. Moteris atsistoja prie uždarytų išlipimo/įlipimo durų, bando jas pečiu pastumti. 04.19 įrašo min. moteris atsisuka į kitus keleivius laikydamasi už kaklo. Moteris, į ją atsisukusiems keleiviams kažką sako, vis laikydamasi už kaklo. 04.36 įrašo min. moteris nueina į transporto priemonės priekį. Kita vaizdo kamera, esanti įrašo dešinėje pusėje, filmuoja kitas duris. Įrašo peržiūros metu, tyrimui reikšmingos informacijos joje neužfiksuota (1 t., b. l. 127-133).

17. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniojo tyrėjo V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus UAB „Kauno autobusai“ pateiktus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, vyras įvykdęs vagystę atpažintas kaip I. J., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 134-135).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

18. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

19. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tame tarpe svetimo turto pagrobimas atvirai, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-91/2013). Slaptajai vagystei perėjus į atvirąją, ji laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti, o paslėpus vėliau galimai tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl aplinkybė, kad pagrobtu turtu nebuvo spėta pasinaudoti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2006).

20. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas I. J., padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo prisipažino visiškai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę, padarius inkriminuotus nusikaltimus patvirtino aukščiau nurodyta teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga.

21. Pačio kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, rašytiniais įrodymais – pareiškimu policijai dėl vagystės, vaizdo įrašais, jų apžiūros protokolu, liudytojo apklausos protokolu, nuostolių aktu ir kitais teisme ištirtais rašytiniais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad I. J., veikdamas kartu su R. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24151-23 perduotas į Kauno apylinkės teismą, 2023 m. liepos 4 d., 8.19 val. iš UAB IKI Lietuva priklausančios parduotuvės IKI (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atvirai - darbuotojos J. G. akivaizdoje iš prekybos salės, atvirai pagrobė UAB IKI Lietuva priklausantį bendros 210,70 eurų vertės turtą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji veikdami bendrai iš minėtos parduotuvės Iki pagrobė alkoholinių gėrimų 210,70 eurų vertės. Teismas pažymi, kad susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011, 2K-271-303/2016). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis pripažino veikęs bendrai, kartu su R. J., iš jo parodymų ir bylos medžiagos nustatyta, kad jie kartu atėjo į parduotuvę, kartu ėmė alkoholinius gėrimus, kartu iš parduotuvės pasišalino su pavogtom prekėm. Taigi, abu kaltinamieji savo veiksmais prisidėjo prie neteisėto minėto turto užvaldymo, suderinti kaltinamųjų veiksmai rodo jų bendrą tyčią pagrobti svetimą turtą.

22. Be to, pačio kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, rašytiniais įrodymais – pareiškimu policijai dėl vagystės, vaizdo įrašais, jų apžiūros protokolu, nukentėjusios apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kitais teisme ištirtais rašytiniais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad I. J. 2023 m. rugsėjo 4 d., apie 16.32 val., būdamas troleibuse „Soliaris“, Nr. (duomenys neskelbtini) (garažinis Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojusiame viešojo transporto sustojimo stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai - kitiems žmonėms matant griebdamas nukentėjusiajai V. L. už auksinės grandinėlės su pakabuku - bendros apie 600 eurų vertės, kabėjusios ant kaklo ir ją nutraukdamas bei pasišalindamas iš troleibuso, pagrobė svetimą – V. L. priklausantį 600 eurų vertės turtą.

23. Kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodyta liudytojų ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat jo kaltę dėl atviros vagystės įvykdymo patvirtina apžiūrėti vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai. Šie duomenys tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami I. J. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytą pagrobtų daiktų vertę, ją patvirtina bylos medžiaga. Kaltinamasis tokius veiksmus atliko tyčia, ginčo dėl pagrobto turto vertės byloje nėra, jis šias veikas įvykdė suprasdamas savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir numatydama padarinius, o savo tikslo pagrobti svetimą turtą siekė atvirai, stebint kitiems asmenims. Taigi nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, kaltinamajam suprantant, kad tokie jo veiksmai yra matomi, tačiau to nepaisant, pastarojo padarytos nusikalstamos veikos yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

III. Bausmės skyrimo motyvai

24. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

25. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis I. J. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), nusikaltimai baigti. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis dėl priklausomybės ligų ar psichinių sutrikimų nesigydė. Jis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. I. J. teistas viso šešiolika kartų, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms bei interesams, yra teisiamas septynioliktą kartą, baustas administracine tvarka, tame tarpe už vagystes, skirtų baudų nemoka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, jis, net ir būdamas daug kartų teistas bei baustas administracine tvarka, išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus.

26. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, švelniausios bausmės rūšys – viešieji darbai ir bauda, laisvės apribojimas netikslingi, nes nebus pasiekti bausmės tikslai. Kadangi I. J. yra teisiamas 17 kartą, ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, daug kartų yra baustas administracine tvarka už vagystes, teismuose yra dar kitų nagrinėjamų baudžiamųjų bylų dėl nuskalstamų veikų nuosavybei, darytina išvada, kad svetimo turto vagystės yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis, tai rodo jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Itin dažnas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų darymas sudaro pagrindą spręsti apie didesnį kaltinamojo veiksmų pavojingumą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad pagrobto turto vertė nėra didelė, tačiau vagystės padarytos atvirai, matant pašaliniams asmenims ir kaltinamajam tai ignoruojant, įvertinant ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną lengvinančią aplinkybę, vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti prokurorės siūlomos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, kadangi, teismo manymu, ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų.

27. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarinius (turtui padaryta žala nėra didelė vertinant BK 190 str. kontekste), į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, tai, kad skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, kaltinamajam už atskirų nusikalstamų veikų padarymą skiriamų bausmių dydžiai nustatytini artimi minimaliam.

28. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kurio metu kaltinamoji visiškai prisipažino dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, gailėjosi. Dėl šios priežasties vadovaujanti BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmė mažinama vienu trečdaliu.

29. Įvertinus kaltinamojo neigiamą charakteristiką, teistumų skaičių, administracinius baustumus, skirtas bausmes, tai, kad sistemingai teisiamas už vagystes išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismai jau buvo skyrę realias tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmes, tačiau net ir šių bausmių atlikimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, konstatuotina, kad pagrindų kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra.

30. Tais atvejais, kai nuteistajam paskelbus nuosprendį iki jo įsiteisėjimo paskiriama ar paliekama kardomoji priemonė – suėmimas, ir tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018, 2K-207-788/2021). Atsižvelgiant į tai, bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

31. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su 2024 m. kovo 1 d. įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu skirta bausme.

IV. Dėl civilinio ieškinio

32. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

33. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam I. J. UAB „IKI Lietuva“ yra pareiškusi civilinį ieškinį 210,70 eurų sumai turtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo (1 t., b. l. 75-78). Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. L. yra pareiškusi civilinį ieškinį 600,00 eurų sumai turtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo (2 t., b. l. 141-142).

34. Kaltinamasis I. J. su jam pareikštais civiliniais ieškiniais teismo posėdžio metu sutiko, jų dydžių neginčijo. Civiliniuose ieškiniuose detalizuojama kokiu pagrindu jie pareikšti, pareiškimuose dėl vagystės detalizuojama, kokia turtinė žala padaryta, nurodomos žalos padarymo aplinkybės. Civilinių ieškovų prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinių ieškovų patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniams ieškovams buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini visiškai.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

35. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajam byloje nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

36. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje, kaip bylos medžiaga.

37. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

38. Teismui pripažinus I. J. kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimą.

39. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam I. J. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 191,66 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

40. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nenustatyta, kad turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turi nesumokėtų administracinių baudų, į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 191,66 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kaltu 2023 m. liepos 4 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

I. J. pripažinti kaltu 2023 m. rugsėjo 4 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir I. J. paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. J. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2024 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 2 metų 1 mėnesio 20 dienų laisvės atėmimo bausme, prie šios pastarosios griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos švelnesnės bausmės (3 mėnesius) ir paskirti I. J. galutinę – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 1 d. teismo baudžiamąjį įsakymą bei kitus šiame baudžiamajame įsakyme nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2024 m. balandžio 15 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš I. J. nepriteisti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje, kaip bylos medžiaga.

Priteisti iš I. J. civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ naudai 210,70 Eur (du šimtus dešimt eurų 70 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš I. J. civilinės ieškovės V. L. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.