- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- I-6885-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01494-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. V. 2016-04-13 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–3). Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-04-10 iki 2016-04-11 buvo laikomas LAVL palatose Nr. 5, 8, 9 ir 23. Nurodė, kad LAVL Psichiatrijos skyriuje buvo gydomas antisanitarinėmis sąlygomis, patalpos buvo avarinės būklės. Teigė, kad kelis kartus kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir Centras) su prašymu ištirti gyvenimo sąlygas LAVL. Pažymėjo, kad nuteistųjų prašymai nėra registruojami skundų registracijos knygoje, dėl to socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojai išduoda tikrovės neatitinkančias pažymas, kuriose nurodo, kad nuteistasis su prašymu į atsakingą pareigūną minėtu laikotarpiu nesikreipė. Teigė, kad buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,43 m² iki 8,1 m², dėl kameroje esančių baldų kiekvienam asmeniui teko 1,5 m² laisvo kameros ploto. Nurodė, kad kameroje buvo nuolat laikomi 4 žmonės, nebuvo spintų nuteistųjų daiktams sudėti, prie stalo galėjo atsisėsti tik 2 žmonės, kameroje dažnai kildavo konfliktai tarp nuteistųjų. Teigė, kad vasaros metu oro temperatūra kamerose viršijo 40?C, buvo sunku kvėpuoti ir judėti, žiemos metu kameroje buvo šalta. Nurodė, kad maistas LAVL neskanus ir nekokybiškas, produktų energetinė vertė yra nuo 1300 kcal iki 1500 kcal. Pabrėžė, kad buvo apriboti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, buvo ribojama galimybė skambinti telefonu, todėl pareiškėjo reintegracijos procesas tapo sudėtingesnis. Nurodė, kad kamerose buvo tarakonų, nebuvo tinkamo apšvietimo, dėl to skaudėjo akis ir galva, kamerų langai nebuvo valomi. Nurodė, kad kameroje nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna. Nurodė, kad nuteistieji kameroje rūkydavo, dėl to nerūkantys asmenys privalėjo kvėpuoti tabako dūmais. Pabrėžė, kad buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, kurios prilygsta kankinimui, buvo pažemintas jo orumas, patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, buvo sužalota jo sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovė LAVL atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama, galiojantys aktai tai daryti neįpareigoja. Pažymėjo, kad LAVL administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Nurodė, kad visose kamerų tipo palatose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka Higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ir Higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, nustatytus reikalavimus. Pabrėžė, kad LAVL turi Centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas įrodymais. Apibūdindamas galimai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriu pagrindu grindžia žalos atsiradimą (b. l. 10–13).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl jo laikymo LAVL laikotarpiu nuo 2012-04-10 iki 2016-04-11.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo gydomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 p., nustatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2013-05-02 iki 2013-05-09 ir nuo 2013-09-26 iki 2013-10-03 Psichiatrijos skyriaus 9 kamerų tipo palatoje (15,51 m², 6 lovos), nuo 2014-06-12 iki 2014-06-19 Psichiatrijos skyriaus 8 kamerų tipo palatoje (15,51 m², 6 lovos), nuo 2014-05-15 iki 2014-05-22 Vidaus ligų skyriaus 29 palatoje (15,45 m², 8 lovos) ir baudos izoliatoriuje (6,25 m², 1 lova), nuo 2016-03-31 iki 2016-04-11 Psichiatrijos skyriaus 9 kamerų tipo palatoje (15,51 m², 6 lovos), Psichiatrijos skyriaus 8 kamerų tipo palatoje (15,51 m², 6 lovos), Vidaus ligų skyriaus 23 kamerų tipo palatoje (8,80 m², 4 lovos) bei baudos izoliatoriuje (6,25 m², 1 lova). Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju LAVL palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatyto ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo LAVL laikotarpiais. Atsižvelgiant į lovų skaičių palatose, teismas konstatuoja, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (44 dienos) neatitiko privalomo vienam asmeniui turinčio tekti 5,1 m² ploto. Atsakovės atstovo argumentas, jog LAVL negali daryti įtakos gydomų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Remiantis CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose buvo prastas apšvietimas, taip pat nurodė, kad kamerose buvo blogas vėdinimas, drėgna. Laikotarpiais nuo 2013-05-02 iki 2013-05-09, nuo 2013-09-26 iki 2013-10-23, nuo 2014-06-12 iki 2014-06-19, nuo 2014-05-15 iki 2014-05-22 galiojusioje Higienos normoje 76:2010 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18-28 °C, santykinė oro drėgmė – 35-65%, oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05-0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Laikotarpiu nuo 2016-03-31 iki 2016-04-11 galiojusioje Higienos normoje 134:2015 22 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš LAVL atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad Centras tikrino, ar LAVL palatose higienos sąlygos atitinka Higienos normos 76:2010 ir Higienos normos 134:2015 reikalavimus. Iš patikrinimo aktų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL palatose pažeidimai nenustatyti (b. l. 25–26, 31–32, 106–108). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2016-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A978-624/2016). Pareiškėjas, paduodamas skundą, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatos yra avarinės būklės. Higienos normos 76:2010 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo nereglamentuoja. Iš pateiktų darbų priėmimo aktų matyti, kad LAVL kameros pagal galimybes buvo remontuojamos (b. l. 93–97).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose buvo tarakonų. Iš bylos duomenų matyti, kad LAVL administracija 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl dezinfekcijos, deratizacijos. Pagal šią sutartį kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Atsakovės atstovo pateikti įrodymai patvirtina, kad LAVL buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas (b. l. 98–101).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 4 d. nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos 76:2010 6 p. ir Higienos normos 134:2015 7 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos 76:2010 14 p. įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 134:2015 7 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Iš teismų pateiktų pareiškėjo gydymo stacionare istorijos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra rūkantis (b. l. 17–21). Esant šioms aplinkybėms, vertintina, kad LAVL neturėjo pareigos pareiškėją laikyti atskirai nuo kitų rūkančiųjų asmenų, LAVL neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo skirtas pakankamas maitinimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 d. nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Maitinimas užtikrinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintas Valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, taisykles. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad per parą pareiškėjui buvo teikiamas maistas, kurio energetinė vertė buvo nuo 1300 kcal iki 1500 kcal, LAVL nepaneigė. LAVL nepateikė teismui duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog LAVL laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad šiuo aspektu LAVL pažeidė pareiškėjo teises.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog LAVL apribojo ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 102 p. nustatyta, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama, gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Pažymėtina, kad ar įstaigoje laikomam asmeniui gali būti suteiktas pasimatymas su giminaičiais ar kitais asmenimis, LAVL administracija turėtų spręsti, tik gavusi asmens prašymą ir kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertindama pagal Suėmimo vykdymo įstatymo ir Taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas skunde teismui konkrečiai nenurodė, kada jis kreipėsi į LAVL dėl ilgalaikio ir / ar trumpalaikio pasimatymo suteikimo, o administracija atsisakė jį suteikti. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kada ir su kuo siekė pasimatyti. Teismas pareiškėjo teiginius dėl pasimatymų nesuteikimo atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi individualizuoti atitinkamai nurodomą pažeidimą, abstraktūs teiginiai negali pagrįsti pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas neilgais laiko tarpais nuo 7 iki 11 parų. Taigi, pareiškėjui nepateikus konkrečių duomenų apie galimą jo teisių pažeidimą šiuo aspektu, nėra pagrindo konstatuoti, kad LAVL neveikė taip, kaip turėjo veikti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam buvo ribojama galimybė skambinti telefonu. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 str. 4 p. asmuo, laikomas laisvės atėmimo įstaigoje, turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Taisyklių 124 p. nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Taisyklių 125 p. nustatyta, kad nuteistųjų prašymai dėl skambinimo telefonu su pataisos įstaigos direktoriaus įrašais ir nuteistojo parašu įsegami į specialų segtuvą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada ir kam norėjo paskambinti. Nenurodė, ar jam nebuvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu, ar jam nebuvo suteikiama teisė papildomai paskambinti telefonu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LAVL veiksmus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (39 dienos), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 400 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. V. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.