Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis M. C. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. sausio 10 d., apie 23.20 val. savo automobiliu „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo namo kiemo, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, norėjo nuvažiuoti į degalinę. Važiuojant (duomenys neskelbtini) ties pastato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Automobilyje buvo vienas, vairavo išgėręs. Maždaug valandą prieš atsisėdant už vairo, jis savo bute išgėrė apie 200-300 g degtinės ir sidro. Su 2,53 prom. girtumo laipsniu sutinka. Neblaivumo aktą atsisakė pasirašyti, nes buvo išsigandęs. Vairuotojo pažymėjimą 2025 m. sausio 3 d. žmona išsivežė į Ukrainą. Skambino žmonai, ji turėjo dokumentą išsiųsti (b.l. 139–140).

4. Kadangi kaltinamasis M. C. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, gynėjas, kaltinamasis ir prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. C. parodė, kad 2025 m. sausio 10 d., apie 23.00 val. atvažiavęs savo automobiliu „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), jis išgėrė turėtą su savimi degtinę, apie 200 g ir 1 l sidro, 6 proc. stiprumo. Išgėrus alkoholį, prie jo privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Pamatęs pareigūnus, jis išlipo iš automobilio ir tuščius nuo alkoholio butelius išmetė ant žemės šalia automobilio. Prie jo priėję policijos pareigūnai, jį sulaikė ir pasodino į policijos automobilį. Pirmu pūtimu jam buvo nustatyta 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija. Dėl ko jis antrą kartą atsisakė pasitikrinti neblaivumą paaiškint negali. Iki to momento kol atvyko į kiemą (duomenys neskelbtini), jis buvo užvažiavęs į degalinę „Neste“, užsipilti dyzelinio kuro. Vairuodamas transporto priemonę jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Alkoholį vartojo būdamas automobilyje. Automobilio variklis buvo išjungtas ir jis iš vietos nebuvo pajudėjęs (b. l. 65–66).

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. Rakickajos tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2025 m. sausio 10 d. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Neste“ pranešėjas pastebėjo automobilį „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kurio vairuotojas įtaria, jog yra neblaivus, nes įtartinai vaikšto prie automobilio. Susisiekus su pranešėju, kaip vėliau nustatyta – A. K., jis paaiškino, kad paskui minėtą „Saab“ automobilį išvažiavo iš degalinės ir stebėjo, kaip automobilio vairuotojas bando parkuotis kiemuose ties pastatu (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į nurodyto gyvenamojo namo kiemą, buvo pastebėtas automobilis „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo kieme, jo variklis buvo užvestas. Sustojus už šio automobilio, I. Navickui išlipus iš automobilio ir pradėjus eiti link automobilio vairuotojo, šis staiga pradėjo važiuoti giliau į kiemą. Pasivijus ir sustabdžius automobilį, jis sustojo ties (duomenys neskelbtini), vairuotojas užgesino variklį ir išlipo iš mašinos. Priėjus prie automobilio „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti. Jis pasakė, kad nesupranta lietuvių kalbos, todėl rusų kalba jo buvo paklausta ar jis yra neblaivus. Vyras tą patvirtino. Paklausus prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš 1 valandą gėrė degtinę. Automobilio vairuotojas nuo išlipimo iš automobilio vairuotojo vietos iki jo blaivumo patikrinimo, nebuvo dingęs iš pareigūnų akiračio, visą laiką buvo stebimas ir per tą laiką nevartojo nei gėrimų nei maisto. Nustatyta, kad asmuo yra Ukrainos pilietis M. C. (b. l. 12–13).

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo Igno Navicko tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2025 m. sausio 10 d. patruliuojant su kolege S. Rakickaja, iš VPK OVS budėtojo apie 23.10 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)esančioje degalinėje „Neste“ pranešėjas pastebėjo automobilį „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kurio vairuotojas įtaria, jog yra neblaivus, nes įtartinai vaikšto prie automobilio. Vykstant nurodytu adresu, telefonu, pareigūnai susisiekė su pranešėju, kuris nurodė, kad paskui minėtą „Saab“ automobilį išvažiavo iš degalinės ir stebi, kaip automobilio vairuotojas bando pakuotis kiemuose ties pastatu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, minėtas automobilis buvo sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje. Privažiavus tarnybiniu automobiliu „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. V1743 prie minėto automobilio su įjungtais specialiais švyturėliais raudonos bei mėlynos spalvos, sustojus ir pareigūnui išlipus iš automobilio bei einant link „Saab“ automobilio, šis pradėjo važiuoti į priekį. Grįžus į tarnybinį automobilį ir su įjungtais specialiais tarnybinio automobilio švyturėliais pradėjus važiuoti paskui minėtą automobilį, šis, pavažiavęs apie 20 metrų, sustojo prie pastato pažymėtu (duomenys neskelbtini). Iš minėto automobilio „Saab“ vairuotojo vietos išlipo vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai Ukrainos pilietis M. C., gim. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie minėto piliečio ir prisistačius, šis į klausimus neatsakinėjo. Asmeniui paaiškinus sustabdymo priežastį, šis teigė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš valandą. Atlikus M. C. paviršutinę apžiūrą, prie jo draudžiamų daiktų nebuvo rasta, taip pat su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Po apžiūros M. C. vis prašėsi į tualetą, dėl to jam buvo uždėti tarnybiniai atrankiai iš nugaros ir buvo leista užeiti į šalia automobilio esantį lauko tualetą. Vedant asmenį link tarnybinio automobilio jam buvo taikyta švelni rankos kontrolė, kad asmuo nebandytų pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi elgėsi keistai. Netoli tarnybinio automobilio asmuo pradėjo muistytis, nenorėjo eiti link tarnybinio automobilio. Jis atpalaidavo kojas ir tyčia nėjo, bandė ištrūkti, kristi ant žemės, dėl to kartu su pareigūne S. Rakickaja, šis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, jį laikant už abiejų rankų. Asmuo buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. M. C. su pareigūnais visą laiką bendravo ukrainiečių kalba, pareigūnė S. Rakickaja jam kelis kartus rusų kalba pasakė, kad ukrainiečių kalbos pareigūnai nesupranta. M. C. keikėsi, atsikalbinėjo ir nenorėjo atsakinėti į pareigūno klausimus. Jam šiek tiek nusiraminus, jis asmens tapatybės dokumentą pateikti atsisakė, paaiškino, kad pats nežino kur jis yra, tačiau prisistatė kaip M. C., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus asmens pateiktus duomenis per CDB paaiškėjo, kad automobilio savininkas ir yra M. C.. Pasiūlius jam pasitikrinti blaivumą šis pirmu pūtimu į alkotesterį įpūtė 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracijos. Antrą kartą M. C. tikrintis blaivumą atsisakė. Rusų kalba paklausus, ar jis atsisako tikrintis blaivumą, jis tą patvirtino. Į įvykio vietą atvykus ukrainiečių kalbos vertėjai, užpildžius procesinius dokumentus, vertėja bandė išversti juos į jo gimtąją kalbą, tačiau M. C. vis atsakinėjo, kad nori į tualetą, bandė ištrūkti iš tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros, jis buvo įspėtas, kad vykdytų policijos pareigūno teisėtus reikalavimus, ramiai atsisėstų ir susipažintų su procesiniais dokumentais, kuriuose yra užfiksuota, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau M. C. pareigūnų neklausė, atsisakė pasirašyti procesinius dokumentus, atsistojo, bandė iššokti iš tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros (b. l. 9–11).

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2- ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros, kurios objektas kūno kameros vaizdo įrašas, protokolu nustatyta, kad gatvėje užvestu varikliu matomas tamsios spalvos „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiuoja. Šalia automobilio stovi vyras trumpais, tamsiais plaukais, vilkintis šviesų megztinį, juodą striukę, juodas kelnes, kurių šonuose baltos juostelės, avintis šviesius sportbačius. Paklaustas pareigūno, kur nuvažiavo minėtas tamsios spalvos „Saab“, automobilis, vyras atsakė nežinantis. Pareigūnas grįžta į tarnybinį automobilį, važiuoja paskui minėtą „Saab“ automobilį. Pareigūnas išlipa. Šalia minėto „Saab“ automobilio stovi vyras, jis dėvi juodą kepurę, juodą palaidinę su baltais, vertikaliais dryžiais ir krūtinės srityje raudonu užrašu, tamsiai mėlyną striukę, tamsiai mėlynus džinsus, avi šviesius sportbačius. Vyras pareigūnui paaiškina, kad prieš valandą vartojo alkoholį ir minėtas tamsios spalvos „Saab“ automobilis priklauso jam. Pareigūnas apžiūri automobilio vidų (b. l. 35–37, 131).

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-jo skyriaus fotolentelių duomenimis, nustatyta, kad apžiūros objektas automobilis „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–25).

10. Neblaivumo nustatymo aktu M. C. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesa linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali (b. l. 26).

11. Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2025 m. sausio 10 d. 23:31:04 val. M. C. pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,53 promilių etilo alkoholio koncentracija. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. gegužės 18 d. (b. l. 31–32).

12. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra M. C. (b. l. 33).

13. VšĮ „Emprekis“ 2025 m. sausio mėnesio duomenimis, automobilio „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., vertė yra 1 322 Eur su PVM (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

14. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą. Teismo vertinimu, kaltinamojo M. C. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal požymį – vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

15. Kaltinamasis M. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2025 m. sausio 10 d., apie 23.20 val. vairuojant jam priklausantį automobilį „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pripažino, kad įvykio dieną, apie 22 val. vartojo alkoholį, išgėrė 200-300 g. degtinės ir litrą sidro. Po to, kadangi jautėsi normaliai, nusprendė nuvykti į degalinę užsipilti kuro, kad ryte galėtų važiuoti į darbą, pareigūnams jį sustabdžius buvo tikrinamas jo neblaivumas, tačiau jis po pirmo tikrinimo, antrą kartą pūsti atsisakė. Tokie kaltinamojo M. C. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus (b. l. 85–86). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir policijos pareigūnų S. Rakickajos bei I. Navicko tarnybinių pranešimų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolai.

16. Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-489/2025). Pagal teismų praktiką, neblaivumo požymiams nustatyti pakanka nuo vairuotojo sklindančio alkoholio kvapo, jo neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Nustatę tokius požymius, policijos pareigūnai turi teisę reikalauti neblaivumo patikros naudodami sertifikuotus alkotesterius, o tokio patikrinimo vengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-387/2022).

17. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. C. buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai kaip, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesa linija – pėda po pėdos, negalėjimas stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Pirmo pūtimo metu nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, antrą kartą pūsti asmuo atsisakė. Šias aplinkybes patvirtina ir tarnybiniai pareigūnų pranešimai. S. Rakickajos tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nuo M. C. sklido alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti. I. Navicko tarnybinis pranešimas patvirtina, kad M. C. nenorėjo paklusti pareigūnams, elgėsi keistai, netoli tarnybinio automobilio pradėjo muistytis, nenorėjo eiti link tarnybinio automobilio, bandė ištrūkti, kristi ant žemės. Pasiūlius jam pasitikrinti blaivumą pirmu pūtimu į alkotesterį įpūtė 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracijos. Antrą kartą tikrintis blaivumą atsisakė. Šį atsisakymą patvirtino pareigūnams. Taigi byloje nustatyta, kad buvo visos būtinosios sąlygos pareigūnams teisėtai reikalauti blaivumo patikrinimo, tačiau M. C. sąmoningai teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą nepakluso.

18. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. C. 2025 m. sausio 10 d., apie 23.12 val. Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini)., ties pastatų pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, neadekvačiam elgesiui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (alkotesteriu „Draeger Alcotest“ 7510 Nr. ARKA0042), pirmuoju testavimu, 2025 m. sausio 10 d., 23.31 val. nustatė 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija, o nuo antro blaivumo tikrinimo atsisakė, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustačius vieną iš alternatyvių veikos požymių, t.y. neblaivumo patikrinimo vengimas.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

19. Teisme gauti kaltinamojo M. C. ir laiduotojos O. M. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį O. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

20. BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

21. Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. M. C. 36 metų amžiaus, Ukrainos pilietis, vedęs, žmona ir vaikai liko Ukrainoje, Lietuvoje gyvena jau 3 ar 4 metus, dirbantis, anksčiau neteistas (b. l. 109–111), 2024 – 2023 metais administracine tvarka baustas, tačiau už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už leistino greičio viršijimą; automobilio palikimą stovėti ant šaligatvio, nesant tai leidžiančio ženklo; važiavimą pažeidžiant KET reikalavimus (b. l. 112–117). Nors ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau M. C. teismo posėdžio metu pateikė duomenis, kad dalį administracinių baudų (777,60 Eur) yra sumokėjęs, o Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pateikė prašymą likusią baudą leisti mokėti dalimis (b. l. 154–157). Visa tai rodo asmens siekį gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną M. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog M. C. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

22. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir prokurorė, kuri prašė atleisti kaltinamąjį M. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį sesers O. M. atsakomybėn 2 metų laikotarpiui, skiriant 500 Eur užstatą.

23. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

24. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės M. C. pagal laidavimą prašo jo sesuo O. M., kuri yra Ukrainos pilietė, tačiau turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Su vyru, kuris yra Lietuvos pilietis, santuokoje gyvena apie 10 metų, nuo 2019 m. su šeima persikėlė į Lietuvą. O. M. yra neteista, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), darbe apibūdinama teigiamai. Nors yra vieną kartą bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, kadangi sūnus įvykdė vagystę, O. M. teismui paaiškino, kad ėmėsi auklėjamųjų priemonių su sūnumi labai griežtai pakalbėjo, paaiškino nusižengimo pasekmes, jis pasižadėjo ateityje nenusižengti. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu O. M. paaiškino, kad su broliu M. C. artimai bendrauja, drausmina jį už alkoholio vartojimą, nežinojo, jog įvykio metu brolis vairavo automobilį išgėręs alkoholio, būtų to neleidusi. Ji Lietuvoje yra vienintelis artimas giminaitis M. C.. Prašyme O. M. nurodo, kad po įvykio ne kartą griežtai kalbėjo su broliu, jis pasižadėjo daugiau nepažeidinėti įstatymų, po to karto alkoholio nevartoja. Mano, kad pagal savo asmenines savybes, ji gali daryti teigiamą įtaką M. C.. Atsižvelgiant į nedideles jos pajamas, prašo atleisti brolį M. C. nuo atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teisme taip pat paaiškino, kad jie su broliu gyvendami Lietuvoje finansiškai padeda Ukrainoje likusiems artimiesiems, brolis rūpinasi Ukrainoje gyvenančia savo šeima. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad O. M. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, nes ją ir brolį sieja artimi ryšiai, Lietuvoje ji yra vienintelis šeimos narys, kiti giminaičiai gyvena Ukrainoje, todėl ji gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, o M. C. pasižadėjo klausyti sesers, todėl todėl sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju yra tinkama laiduotoja.

25. Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamoje byloja laiduotoja prašė taikyti laidavimą be užstato, argumentavo sunkia turtine padėtimi, nes ji vienintelė išlaiko šeimą, jos vyrui nustatytas nedarbingumas, laukia operacijos, todėl jis negauna pajamų. Jos pačios vidutinis mėnesinis uždarbis yra 1000 Eur, tačiau posėdžio metu nurodė turinti sveikatos problemų, laukianti vizito pas gydytojus, be to, padedanti artimiesiems, likusiems Ukrainoje. Teismas atsižvelgdamas į sunkią laiduotojos materialinę padėtį, šeimines aplinkybes, sveikatos būklę, sprendžia užstato neskirti.

26. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį M. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal O. M. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą M. C. nutraukti. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas 2 (dvejų) metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

27. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad M. C. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vairavo automobilį esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, neadekvačiam elgesiui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, policijos pareigūnams tikrinimo metu pirmuoju testavimu nustačius 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija, nuo antro blaivumo tikrinimo atsisakė, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi kaltinamasis M. C. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, neleido pareigūnams nustatyti tikrojo neblaivumo laipsnio, nors buvo nustatyti aiškūs neblaivumo požymiai, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.

28. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, įvertinęs tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatyti neblaivumo požymiai, atsisakė tikrintis neblaivumą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, teismas sprendžia M. C. skirti uždraudimą naudotis minėta teise 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. sausio 11 d. (b. l. 69–72).

29. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). M. C. padarė tyčinį nusikaltimą naudodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo. AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis N. C., nuosavybės teise priklauso jam (b. l. 33). Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

VI. Kiti klausimai

30. Ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. sausio 11 d. M. C. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (Ukrainos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015 m. gegužės 21 d., galioja iki 2025 m. gegužės 21 d; leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. vasario 21 d.; traktorininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Ukrainoje 2006 m. liepos 5 d.); rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 69–72), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

31. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. sausio 23 d. yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 337,50 Eur priteisimo iš kaltinamojo, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo ikiteisminiame tyrime (b. l. 125–129). 2025 m. vasario 12 d. pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 535,41 Eur sumai priteisimo iš kaltinamojo, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą dėl būtino gynėjo advokato Viktoro Firsovo dalyvavimo. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo veiklos skyriaus 2025 m. sausio 11 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, M. C. buvo skirtas gynėjas advokatas Jurij Surinin (b. l. 54–55). 2025 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu advokatas Viktoras Firsovas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pateikė advokato orderį ginti kaltinamąjį M. C. (b. l. 123). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors M. C. yra dirbantis, tačiau jis yra užsienio valstybės (Ukrainos) pilietis, nemokantis valstybinės kalbos. Gynėjas teismo posėdžio metu prašė netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl gynybos išlaidų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. C. netenkinamas.

32. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas su DVD disku, kuriame yra pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

M. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti O. M. (O. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, paskirti M. C. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 11 d.;

- turto konfiskavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. M. C. skirtas kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą (Ukrainos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015 m. gegužės 21 d., galioja iki 2025 m. gegužės 21 d; leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. vasario 21 d.; traktorininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Ukrainoje 2006 m. liepos 5 d.); rašytinį pasižadėjimą neišvykti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus M. C. vardu išduotus dokumentus: Ukrainos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015 m. gegužės 21 d., galioja iki 2025 m. gegužės 21 d; leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. vasario 21 d.; traktorininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Ukrainoje 2006 m. liepos 5 d., jam grąžinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. C. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – voką su DVD disku, kuriame yra pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Ji, būdamas laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.