Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1239-577/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
2S-1239-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44936-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
R. V.
Kategorijos
  • 3.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1239-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44936-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6.3; 3.5.1; 3.3.2.1.; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl antstolio A. N. nušalinimo, suinteresuoti asmenys: antstolis A. N., UAB „Skomė“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl antstolio A. N. nušalinimo nuo vykdomųjų bylų Nr. 0157/17/03584, Nr. 0157/17/03585 vykdymo, pareiškėjos pareiškimo netenkino. Pareiškėja dėl teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą. Teismas pažymėjo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodytas sąrašas (nebaigtinis) atvejų, kuriems esant, gali būti pateikiami atskirieji skundai dėl teismo nutarčių, susijusių su vykdymo veiksmų atlikimo klausimų sprendimu, nėra nurodyta, kad teismo nutartis, kuria išspęstas antstolio nušalinimo klausimas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK 612 straipsnis numato, jog teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Nei CPK 636 straipsnyje, kuriame nustatyti antstolio nušalinimo pagrindai ir tvarka, nei CPK 637 straipsnyje, kuriame aptariama antstolio nušalinimo ir nusišalinimo klausimų išsprendimo tvarka nenumato kitaip, nei CPK 612 straipsnyje, todėl teismas sprendė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis dėl antstolio nušalinimo nėra skundžiama. Taip pat nurodyta, jog tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji negali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėjo, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui; taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl išaiškinimo, ar formuojama teismų praktika dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmetamas pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio reikalavimus ir Konstitucinio teismo išaiškinimus dėl asmens teisės į skundą dėl bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimams); teismo sprendimo užtikrinimui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0157/17/03584 ir Nr. 0157/17/03585 iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:Teismas nemotyvavo išvados, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui, todėl turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Įstiteisėjus šiai nutarčiai, bylos nagrinėjimas būtų baigtas.Skundžiama nutartis užkerta kelią ir vykdomųjų bylų eigai. Tenkinus pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, vykdomosios bylos baigiamos.Pažeisdamas CPK 14 straipsnio 1 dalies ir 235 staripsnio 1 dalies reikalavimus teismas nepasisakė ir nevertino 2018 m. sausio 2 d. atskirojo skundo argumento, kad patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo antstolis A. N. priėmė neturėdamas vykdomosios bylos.Bylos dalyviai turi teisę turėti bent vieną institucinę galimybę patikrinti skundžiamos nutarties teisėtumą. Bandoma formuoti praktika, pagal kurią neleidžiama skųsti nutarčių dėl antstolio nušalinimo yra neteisėta, pažeidžianti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konstitucinio Teismo išaiškinimus bei teismų praktiką. Teismų sprendimuose padarytoms klaidoms ištaisyti yra numatyti teisiniai mechanizmai; jos taisomos nagrinėjant bylas aukštesnės instancijos teismuose apeliacine ar kasacine tvarka pagal proceso dalyvių paduotus skundus arba atnaujinant bylas; tam tikrais atvejais įstatymai numato specialią sprendimų ar proceso veiksmų apskundimo tvarką.Teisminių ginčų su UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ praktikoje ne kartą buvo skundžiamos nutartys dėl antstolio nušalinimo, o apeliacinės instancijos teismas tokius skundus yra nagrinėję. Skundžiama nutartimi, pažeisdamas CPK 245 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismas nepasisakė ir dėl pareiškėjos reikalavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas jos pareiškimas dėl antstolio nušalinimo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti nutartį, kuria išnagrinėtas pareiškimas dėl antstolio nušalinimo. Pasak pareiškėjos, bandoma formuoti praktika, pagal kurią neleidžiama skųsti pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl antstolio nušalinimo, pažeidžia Konstituciją bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normose, kurių reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą.CPK 612 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai nurodytais atvejais. CPK 636-637 straipsniuose, reglamentuojančiuose antstolio nušalinimo pagrindus ir tvarką bei šio klausimo išsprendimo tvarką, nenumatyta teisė apskųsti teismo nutartį dėl antstolio (ne)nušalinimo. CPK normos, kurioje būtų numatyta tokia teisė nenurodė ir apeliantė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis konkrečiomis teisės normomis (t. y. ne vien teismų praktika), padarė teisingą išvadą, kad nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl antstolio nušalinimo yra neskundžiama, todėl pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą (CPK CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai paminėjo CPK 334 straipsnio nuostatas, numatančias, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje pasisakoma, kad paminėta teisės norma vykdymo procese netaikytina (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-848-186/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1103-881/2018). Nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, neužkerta kelio tolesnei vykdomųjų bylų eigai. Pareiškėja, nesutikdama su konkrečiais antstolio veiksmais, turi teisę juos apskųsti CPK nustatyta tvarka. Taigi, jos teisė ginti savo pažeistas teises nėra apribota. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, vertinami išimtinai procesinio pobūdžio klausimai (nustatoma, ar atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri gali būti apeliacijos objektas, ar laikytasi procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (ar nepraleisti skundo padavimo terminai, ar skundą pasirašė tinkamas subjektas ir pan.)). Nustačius, kad atskirasis skundas apskritai negalėjo būti paduotas, pasisakyti dėl jame išdėstytų motyvų ir prašymų, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, atskirasis skundas pateikiamas aukštesnės instancijos teismui, todėl argumentai, kad nutartis neteisėta, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atitinkamų skundo motyvų, nepagrįsti. Kaip minėta, apeliantė atskirajame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar formuojama teismų praktika dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmetamas pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio reikalavimus ir Konstitucinio teismo išaiškinimus dėl asmens teisės į skundą dėl pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto bent vienos aukštesnės instancijos teismui.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 102 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 63 straipsniuose nustatyta, jog Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl teismų praktikos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, šis pareiškėjos prašymas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.Kadangi ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0157/17/03584 ir Nr. 0157/17/03585 iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje netikslinga, todėl prašymas netenkintinas. Apibendrinus išdėstytus argumentus, pripažintina, kad atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti pareiškėjos (apeliantės) R. V. prašymus dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėja Jadvyga Mardosevič