- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-2482-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27368-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- If P
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Trečiasis asmuo
- M. M., G. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų If P&C Insurance AS ir uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams If P&C Insurance AS ir uždarajai akcinei bendrovei „Juodeliai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: M. M. ir G. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir ieškovas), patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS 1 625,46 Eur ir iš atsakovo UAB „Juodeliai“ 500 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
2. Nurodė, kad UAB „Alfaversla“ darbuotojas G. P. laikinai nedarbingas tapo (duomenys neskelbtini) UAB „Juodeliai“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu. Ieškovas dėl (duomenys neskelbtini) patirtų sužalojimų gavo nedarbingumo pažymėjimus už G. P. laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020-03-06 sprendimu Nr. VPA_SP5-1794 G. P. 2020-01-13 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu ir 2020-02-17 sprendimu Nr. VPA_SP1E-8732, 2020-02-24 sprendimu Nr. VPA_SP1E-15491, 2020-03-12 sprendimu Nr. VPA_SP5E-559, 2020-03-12 sprendimu Nr. VPA_SP5E-560, 2020-03-17 sprendimu Nr. VPA_SP5E-660, 2020-03-17 sprendimu Nr. VPA_SP5E-661, 2020-04-09 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1024, 2020-04-21 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1199, 2020-05-08 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1414 ir 2020-05-18 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1522 jam priskaičiavo bei išmokėjo 2 125,46 Eur ligos išmoką. G. P. išmokėjus ligos išmoką už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė 2 125,46 Eur žalą.
3. Nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas (toliau – Komisariatas) 2020-02-23 nutarimu Nr. M-1-01-07778-20 (toliau – Nutarimas) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio, kurio metu buvo sužalotas G. P.. Komisariatas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Alfaversla“ vairuotojas G. P. sunkvežimiu su puspriekabe atvyko į UAB „Juodeliai“ pasikrauti prekių. G. P. išlipus iš transporto priemonės ir tvirtinant diržais krovinį, jį partrenkė ir galiniu ratu pervažiavo per dešinės kojos pėdą autokrautuvas, vairuojamas UAB „Juodeliai“ darbuotojo M. M.. Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 176 straipsnio (Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas) 1 dalį, kadangi nenustatyta, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo nukentėjusiojo darbdavio ar jo įgalioto asmens padaryti kokie nors darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai, be to, G. P. nustatyti sužalojimai (pėdos padikaulio lūžis) nėra priskiriamas prie sunkių, todėl nusikalstama veika nebuvo padaryta dėl to, kad nekilo padariniai (sunkus sveikatos sutrikdymas) būtini darbdavio (ar jo įgalioto asmens) veikai kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 139 straipsnio (Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) 1 dalį atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi M. M. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, kadangi iš karto po įvykio autokrautuvo vairuotojas M. M. atrodė sutrikęs, pasimetęs, pamatęs gulintį ant žemės G. P. ir pribėgęs prie jo ėmėsi veiksmų suteikti jam pagalbą, kas parodo, jog M. M. neturėjo galimybės iš anksto numatyti veikos padarinių bei tyčiniais veiksmais sužaloti G. P..
4. Pažymėjo, kad M. M., atbuline eiga staigiai pradėjęs važiuoti autokrautuvu, neįsitikino savo veiksmų saugumu, tokiu būdu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnis). Žalą sudaro G. P. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jo negautas darbo užmokestis, kurį kompensavo ieškovas, išmokėdamas 2 125,46 Eur ligos išmoką. G. P. laikinai nedarbingu tapo ir neteko darbo užmokesčio dėl neteisėtų M. M. veiksmų, todėl net ir Komisariatui nenustačius M. M. kaltės dėl jo neteisėtų veiksmų (nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių), nuostolius visiškai turi atlyginti už žalos padarymą atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. sužalojo G. P. vykdydamas savo darbines pareigas, žalą privalo atlyginti M. M. darbdavys UAB „Juodeliai“. Kadangi atsakovo UAB „Juodeliai“ atsakomybė įvykio momentu buvo drausta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu įmonėje If P&C Insurance AS, draudimo sutartyje numatyta 500 Eur dydžio franšizė, todėl iš draudiko priteistina 1 625,46 Eur, o iš UAB „Juodeliai“ - 500 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdantis savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, atsiliepimu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu atsakovo UAB „Juodeliai“ atsakomybė buvo drausta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu įmonėje If P&C Insurance AS.
7. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog šį nelaimingą atsitikimą sąlygojo paties nukentėjusiojo G. P. neatsargūs, staigūs veiksmai jam vykdant darbines funkcijas. Policijos nutarime taip pat nurodyta, kad G. P., atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas, elgdamasis neatsargiai eidamas kelis žingsnius atbulas, neapsidairė ir neįsitikino, kad saugu, atsuko nugarą į dirbančius bendradarbius, nepastebėjo iš už nugaros negreita atbuline eiga važiuojančio autokrautuvo, vairuojamo M. M., kuris pervažiavo jam kairės kojos pėdą. Nutarime konstatuota, jog M. M. važiavimas autokrautuvu atbuline eiga kaip priežastis sukėlė atsiradusius įvykio padarinius, kadangi pačio nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai kaip ėjimas atbulomis neįsitikinus, kad saugu, nulėmė atsiradusius padarinius ir buvo jų atsiradimo priežastis. Teigė, jog būtent G. P. veiksmai lėmė įvykio kilimą bei yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala. Pažymėjo, kad pats G. P. tiek pirmosios, tiek antrosios apklausos metu nurodė, jog dėl šio įvykio pareiškimo nerašys ir autokrautuvo vairuotojui pretenzijų nereiškia.
8. Nurodė, kad G. P. nesilaikė Lankytojų elgesio UAB „Juodeliai“ teritorijoje tvarkos ir Vairuotojų elgesio taisyklių 4 punkto reikalavimo, kuris numato, jog „...Pakrovus produkciją, būtina išvažiuoti atgal į transporto priemonių stovėjimo vietą ir ten užtentuoti tentinę priekabą.“ Susipažinimą nurodytomis taisyklėmis ir įsipareigojimą jų laikytis G. P. patvirtino pasirašydamas nustatytos formos registracijos žurnale. G. P., žinodamas, jog draudžiama tentuoti priekabą jos pakrovimo vietoje, sąmoningai pažeidė šį reikalavimą. Kaip vairuotojas profesionalas, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, G. P. privalėjo suprasti, jog toks jo elgesys yra nesaugus bei keliantis grėsmę jo paties sveikatai. Tokie G. P. veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas.
9. Atsakovas UAB „Juodeliai“ atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodydamas iš esmės analogiškus atsikirtimus kaip atsakovas If P&C Insurance AS.
10. Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo If P&C Insurance AS 562,73 Eur žalai atlyginti. Priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Juodeliai“ 500 Eur žalai atlyginti. Atmetė ieškinio kitą dalį. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo If P&C Insurance AS 21,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo UB „Juodeliai“ 21,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 23 d. darbo metu UAB „Alfaversla“ vairuotojas G. P. vilkiku MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe PACON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į UAB „Juodeliai“, esančią (duomenys neskelbtini), krautis krovinio. G. P. išlipus iš transporto priemonės ir tvirtinant diržais krovinį, jį partrenkė ir galiniu ratu pervažiavo per dešinės kojos pėdą autokrautuvas, vairuojamas UAB „Juodeliai“ darbuotojo M. M.. Už G. P. laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. sausio 15 d. ieškovas išmokėjo 2 125,46 Eur ligos išmoką. Taip pat nustatė, kad 2019-09-11 atsakovas If P&C Insurance AS ir UAB „Juodeliai“ sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2019-09-16 iki 2020-09-15 buvo apdrausta UAB „Juodeliai“ civilinė atsakomybė (veiklos civilinė atsakomybė, atsakomybė dėl žalos aplinkai, patikėtam kilnojamajam turtui (prie veiklos). Visoms civilinės atsakomybės rūšims numatyta 500 eurų dydžio franšizė (išskaita).
13. Teismas padarė išvadą, kad dėl padarytos žalos kaltas ir nukentėjusysis G. P., ir padidinto pavojaus šaltinį valdęs M. M., todėl laikė, kad teisinga ir protinga mažinti žalos atlyginimą 50 proc. (mišri kaltė). Tokiu atveju tenkino reikalavimą priteisti 1 062,73 Eur dydžio žalą, priteisiant iš atsakovo If P&C Insurance AS 562,73 Eur, o iš atsakovo UAB „Juodeliai“ – 500 Eur (2 125,46 Eur x 50 proc. – 500 Eur franšizės apimtimi).
14. Teismo nuomone, tiek G. P., tiek M. M. nagrinėjamu atveju elgėsi neatsargiai: G. P., žinodamas, kad vyksta krovimo darbai, buvo šalia dirbančio krautuvo, kuris turėjo garsinį ir šviesos signalą, tačiau nerūpestingai priartėjo prie šio krautuvo ir atsukęs nugarą sustojo; tuo tarpu M. M., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį (krautuvą), nebuvo pakankamai rūpestingas, nes galėjo ir privalėjo matyti, kad šalia stovinčio vilkiko su priekaba yra žmogus, kuris atlieka krovinio tvirtinimo ar tentavimo darbus, todėl turėjo ypač atsargiai važiuoti atbuline eiga, jeigu tiksliai nematė šio žmogaus judėjimo trajektorijos.
15. Nurodė, kad iš medžiagos, kuria buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-07778-20, esamos laikmenos su vaizdo įrašu matyti, jog nukentėjusysis partrenktas tuo metu, kada faktiškai stovėjo. Taigi, važiuojant jo kryptimi, M. M. privalėjo įsitikinti, ar važiuojant atgaline eiga nėra kliūties, judėti tik įsitikinus, kur yra šalia transporto priemonės buvęs žmogus. Pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad M. M. ar kitas asmuo būtų įspėjęs G. P. pasišalinti iš šalia esamos krovimo vietos.
16. Pastebėjo, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo galimai buvo informuotas apie elgesį UAB „Judeliai“ teritorijoje, neatleidžia nuo prievolės kitus asmenis vairuoti transporto priemones taip, kad nekliudytų važiuojamojoje dalyje esamų asmenų, nors pastarieji elgiasi ir nerūpestingai (neatsargiai).
17. Pažymėjo, kad teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktų sprendimų išmokėti 2 125,46 Eur dydžio ligos išmoką teisėtumu ir pagrįstumu, todėl laikė labiau tikėtina aplinkybe, kad jie buvo įvykdyti (išmokėtos išmokos, apskaičiuoti mokesčiai ir pan.), teismas taikė CPK 185 straipsnį.
18. Ieškinį patenkinus iš dalies, konstatavus, kad ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti žalą, o mažintinas tik jos dydis, atsakovams nepriteisė jų turėtų bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovų priteisė lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 18,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 23,91 Eur žyminio mokesčio, t. y. viso priteisė: iš atsakovo If P&C Insurance AS – 21,05 Eur, iš atsakovo UAB „Juodeliai“ - 21,04 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Atsakovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdantis savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, apeliaciniu skundu prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą toje dalyje, kurioje iš apelianto ieškovo naudai priteista 562,73 Eur žalai atlyginti. Šioje dalyje priimti naują sprendimą - iš apelianto ieškovo naudai priteisti 403,32 Eur žalai atlyginti; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas nepriteisė apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš ieškovo apelianto naudai priteisti 526,33 Eur pirmojoje instancijoje apelianto turėtų atstovavimo išlaidų; 3) priteisti apelianto naudai iš ieškovo 363 Eur dydžio atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje (už apeliacinio skundo rengimą) bei 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
20. Nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai pagrindė tik dalį ieškinio sumos (ieškovo pateikti mokėjimo nurodymų išrašai pagrindė, kad Ieškovo išmokėta ligos išmokų suma sudaro 1806,64 Eur, o ne 2125,46 Eur, kaip nurodyta ieškinyje, apeliantas teismo posėdžio metu į tai atkreipė teismo dėmesį bei nurodė, kad nesant į bylą pateiktų įrodymų apie išmokėtas ligos išmokas (jų dalį), ieškovas neturi pagrindo reikalauti priteisti šias sumas (jų dalį) jo naudai. Nepaisant to, teismas sprendė, kad buvo išmokėta 2 125,46 Eur dydžio ligos išmoka. Tokiu būdu teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė ne tiesioginiais bei objektyviais įrodymais (banko mokėjimo nurodymais), o ieškovo vienašališkai parengta pažyma. Nustačius, jog ieškovo išmokėta ligos išmokų suma sudaro 1 806,64 Eur, iš apelianto ir atsakovo UAB „Juodeliai“ priteistinos sumos pasiskirstytų sekančiai: iš atsakovo UAB „Juodeliai“ būtų priteista 500 Eur žalos atlyginimo, o iš apelianto būtų priteista 403,32 Eur žalos atlyginimo (1806,64/2 =903,32; 903,32 - 500 =403,32).
21. Kadangi teismas konstatavo, jog dėl padarytos žalos kaltas ir nukentėjusysis G. P., ir padidinto pavojaus šaltinį valdęs M. M., bei sumažino žalos atlyginimą 50 proc., teismas privalėjo priteisti iš ieškovo atsakovų naudai mažiausiai 50 procentų jų patirtų atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
22. Atsakovas UAB „Juodeliai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, atsakovei UAB „Juodeliai“ priteisiant iš ieškovės 544,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei If P&C Insurance AS priteisiant iš ieškovo 350 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; į valstybės biudžetą iš atsakovo If P&C Insurance AS priteistą sumą sumažinti iki 10,53 Eur bylinėjimosi išlaidų; į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Juodeliai“ priteistą sumą sumažinti iki 10,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė priteisti atsakovo UAB „Juodeliai“ naudai 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
23. Nurodė, kad atsakovas UAB „Juodeliai“ patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. tenkinus 50 proc., atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Teigė, kad nepagrįstai nukrypo nuo CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovo ieškinį tenkinus 50 proc., atsakovo naudai iš ieškovo turėjo būti atitinkamai priteista 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 544,50 Eur. Atsakovas If P&C Insurance AS byloje patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, dėl ko atitinkamai pastarajam atsakovui turėjo būti priteista 350 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
24. Pažymėjo, kad vien tai, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo nepriteisti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų vadovaujantis įstatyme įtvirtintu proporcingumo principu, t. y. atsakovų patirtas išlaidas priteisiant proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai CPK 93 straipsnio 2 dalis. Iš dalies patenkinęs ieškovo ieškinį, pirmosios instancijos teismas negalėjo nepriteisti dalies atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
25. Nurodė, kad atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir išlaidas susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei žyminis mokestis.
Atsiliepimas
26. Atsakovas UAB „Juodeliai“ pateikė atsiliepimą į atsakovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su juo sutinka ir prašė jį tenkinti.
27. Nurodė, kad ieškovas byloje pagrindė bei įrodė, kad jis yra išmokėjęs ne jo reikalaujamą 2125,46 Eur sumą, o yra patyrės tik 1806,64 Eur faktinių išlaidų, dėl ko atitinkamai teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė 2125,46 Eur sumą. Pažymėjo, kad regresinė teisė atsiranda ne nuo apskaičiavimo momento, o nuo faktinių išlaidų patyrimo momento. Todėl regresą sudaro bei apima tik faktiškai patirtos (ieškovo išmokėtos) išlaidos. Todėl realiai ieškovui patyrus 1806,64 Eur išlaidas, teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas patyrė 2125,46 Eur išlaidas.
28. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo UAB „Juodeliai“ apeliacinį skundą ir atsakovo „If P&C Insurance AS“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstus.
29. Dėl atsakovo UAB „Juodeliai“ apeliacinio skundo nurodė, kad ginčijamu sprendimu teismas patenkino ieškovo reikalavimą, pareikštą UAB „Juodeliai“ pilna apimtimi, t. y. priteisė iš UAB „Juodeliai“ 500 Eur žalos atlyginimą ieškovui. Todėl nėra pagrindo priteisti UAB „Juodeliai“ prašomų bylinėjimosi išlaidų, kadangi visi ieškovo reikalavimai UAB „Juodeliai“ atžvilgiu yra patenkinti. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti UAB „Juodeliai“ prašymo priteisti If P&C Insurance AS 350 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi nėra duomenų, kad UAB „Juodeliai“ atstovauja If P&C Insurance AS ir patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su If P&C Insurance AS atstovavimu šioje byloje. Nurodė, kad UAB „Juodeliai“ neįrodė, kad If P&C Insurance AS patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokias sumas, todėl toks UAB „Juodeliai“ apeliacinio skundo prašymas netenkintinas. UAB „Juodeliai“ neturi teisės teikti prašymų kitos šalies vardu.
Šalies argumentai
30. Dėl atsakovo „If P&C Insurance AS“ apeliacinio skundo nurodė, kad pateikti įrodymai pagrindžia ieškinyje prašomą priteisti 2125,46 Eur žalos sumą, o pažyma, kurią nurodo atsakovas kaip vienašališkai parengta ir nepagrįsta pirminiais informacijos šaltiniais, yra nustatytos formos oficialus dokumentas, išduodamas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis turi didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 str. 2 d. Paaiškino, kad atsakovas teigia, jog ieškovas nepagrindė 318,82 Eur sumos, kas sudaro apskaičiuotas gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokų sumos, kurios yra pervedamos Valstybinei mokesčių inspekcijai išmokant išmokas asmenims. Šios sumos nurodytos ir minėtoje pažymoje apie asmeniui išmokėtas sumas.
31. Paaiškino, kad ieškovas, paskyręs G. P. ligos išmoką ir apskaičiavęs bei sumokėjęs į biudžetą įstatymu nustatytą gyventojų pajamų mokestį, bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, patyrė 2125,46 Eur žalą (1806,64 Eur išmokėta ligos išmoka ir 318,82 Eur mokesčiai). Nurodė, kad tai, jog nuo ieškovo mokamų ligos išmokų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti mokesčiai turi būti įskaitomi į atlygintinos žalos dydį, o socialinio draudimo įstaigai atlygintina žala atitinkamai negali būti mažinama mokesčių dydžiu, patvirtina ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3192-577/2013, 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1062-781/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014 ir kt.).
32. Pažymėjo, kad ieškinio pateikimą teismui iš esmės lėmė atsakovų veiksmai. Atsakovai atsisakė atlyginti ieškovui patirtą žalą pagal pateiktas pretenzijas gera valia, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo principus kiekvienai šaliai turėtų būti paliekamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismui tenkinus atsakovų prašomas bylinėjimosi išlaidų sumas, jos viršytų priteistos ieškovui žalos sumos dydį ir sudarytų nepalankią teisminę situaciją ieškovui kai turėdamas pagrindą į žalos atlyginimą, dėl atsakovų veiksmų ir nenoro atlyginti bent dalį žalos sumos gera valia yra priverstas reikštis ieškinį teisme ir dėl to realiai patiria dvigubą žalą gindamas savo materialines teises.
33. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas If P&C Insurance AS yra draudimo bendrovė, turinti savo teisininkus, galinčius atstovauti byloje, tačiau atsakovas samdė advokatų profesinę bendriją ir taip didino bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
35. Atsakovas If P&C Insurance AS ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas dėl ieškovui atsiradusios žalos dydžio, teigia, jog ieškovas neįrodė, jog jam atsirado 2 125,46 Eur žala, išmokėjus UAB „Alfaversla“ darbuotojui G. P. ligos išmoką dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ir laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovo pateikti mokėjimo nurodymų išrašai pagrindė, jog ieškovo išmokėta ligos išmokų suma sudaro 1806,64 Eur. Ieškovui nurodžius, kad 318,82 Eur sumą sudaro apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ir privalomojo socialinio draudimo įmokų sumos, kurios yra pervedamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, išmokant išmokas asmenims, nėra pagrindo vertinti, kad šios ieškovo sumokėtos sumos nėra žala, atsiradusia ieškovui dėl įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalotas UAB „Alfaversla“ darbuotojas G. P.. Ieškovas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų, kurie buvo priimti G. P. atžvilgiu nagrinėjamu jo nedarbingumo laikotarpiu kopijas, iš kurių matyti, kad iš priskaičiuotų už tam tikrą laikotarpį išmokos sumų buvo išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Ieškovas priėmė 2020-03-06 sprendimą Nr. VPA_SP5-1794 ir 2020-01-13 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, bei G. P. 2020-02-17 sprendimu Nr. VPA_SP1E-8732, 2020-02-24 sprendimu Nr. VPA_SP1E-15491, 2020-03-12 sprendimu Nr. VPA_SP5E-559, 2020-03-12 sprendimu Nr. VPA_SP5E-560, 2020-03-17 sprendimu Nr. VPA_SP5E-660, 2020-03-17 sprendimu Nr. VPA_SP5E-661, 2020-04-09 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1024, 2020-04-21 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1199, 2020-05-08 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1414 ir 2020-05-18 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1522 priskaičiavo išmokos sumą - 2 125,46 Eur. Tai, kad dalis šios išmokos nebuvo išmokėta tiesiogiai G. P., o pervesta kaip jo mokėtas pajamų mokestis Valstybinei mokesčių inspekcijai, bei sumokėta už jį privalomojo sveikatos draudimo įmoka Valstybinio socialinio draudimo fondui, reiškia, kad šie mokesčiai yra ieškovui atsiradusios žalos dalis, nes tuo atveju, jei darbuotojas nebūtų sirgęs, šiuos mokesčius už darbuotoją būtų mokėjęs nukentėjusiojo darbdavys - UAB „Alfaversla“. Tai, jog nuo ieškovo mokamų ligos išmokų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti mokesčiai turi būti įskaitomi į atlygintinos žalos dydį, o socialinio draudimo įstaigai atlygintina žala atitinkamai negali būti mažinama mokesčių dydžiu, yra patvirtinta teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3192-577/2013, 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1062-781/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Atsakovas If P&C Insurance AS nurodė, kad dėl padarytos žalos kaltas ir nukentėjusysis G. P., ir padidinto pavojaus šaltinį valdęs M. M., todėl sumažino žalos atlyginimą 50 proc., todėl teismas privalėjo priteisti iš ieškovo atsakovų naudai mažiausiai 50 procentų jų patirtų atstovavimo išlaidų. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad ieškinio pateikimą teismui iš esmės lėmė atsakovų veiksmai. Atsakovai atsisakė atlyginti ieškovui patirtą žalą pagal pateiktas pretenzijas gera valia, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Tai, kad ieškinys iš esmės buvo patenkintas, yra pagrindu vertinti, jog atsakovo procesinis elgesys - nesutikimas su ieškiniu visiškai lėmė būtinybę ieškovui kreiptis į teismą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo turėtos atstovavimo išlaidos padidėjo dėl to, kad reikalavimas buvo pareikštas atitinkamai priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS 1 625,46 Eur, o ne 562,73 Eur žalos. Tai, kad CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog dalinai patenkinus ieškinį, ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, reiškia, kad atsakovui teisiamos tokios išlaidos tuo atveju, jei jos dalinai priteisiamos ieškovui. Šiuo atveju ieškovas neprašo priteisti atstovavimo išlaidų, todėl ir iš ieškovo atsakovui turėtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos.
37. Atsakovas UAB „Juodeliai“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, atsakovei UAB „Juodeliai“ priteisiant iš ieškovės 544,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei If P&C Insurance AS priteisiant iš ieškovo 350 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas UAB „Juodeliai“ patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. tenkinus 50 proc., atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ginčijamu sprendimu teismas patenkino ieškovo reikalavimą, pareikštą UAB „Juodeliai“ pilna apimtimi, t. y. priteisė iš UAB „Juodeliai“ 500 Eur žalos atlyginimą ieškovui, tai yra pagrindu atmesti šio atsakovo apeliacinį skundą dalyje dėl atstovavimo išlaidų jam priteisimo. Dalyje , kurioje jis prašo pakeisti teismo sprendimą, priimtą kito atsakovo atžvilgiu, skundas atmestinas dėl to, kad apskųsti teismo sprendimą asmuo turi teisę asmuo dalyje, kurioje sprendimu išspręsta dėl jo paties teisių ir pareigų, o ne dėl kito asmens, kurio jis neatstovauja byloje, teisių ir pareigų. Be to, analogiški argumentai dėl teismo sprendimo nepagrįstumo nurodyti atsakovo If P&C Insurance AS apeliaciniame skunde, šioje nutartyje nurodžius kito atsakovo apeliacinio skundo atmetimo motyvus, jie nebekartojami, motyvuojant UAB „Juodeliai“ skundo nepagrįstumą.
38. Atsakovas UAB „Juodeliai“ prašo į valstybės biudžetą iš atsakovo If P&C Insurance AS priteistą sumą sumažinti iki 10,53 Eur bylinėjimosi išlaidų; į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Juodeliai“ priteistą sumą sumažinti iki 10,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašo priteisti atsakovo UAB „Juodeliai“ naudai 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų priteisė lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 18,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tai, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra tokios pačios tiek ieškinio patenkinimo pilnai, teik ieškinio dalinio patenkinimo atveju, tai leidžia daryti išvadą, kad šios išlaidos negali būti dalinai priteisiamos iš ieškovo, kurio reikalavimai iš esmės patenkinti. Tai, kad šios išlaidos nepriklauso nuo to, kiek priteista iš kurio iš dviejų atsakovų, tai leidžia vertinti, kad byloje dalyvavus dviems atsakovams, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas jie turi atlyginti lygiomis dalimis.
39. Pirmosios instancijos teismas priteisė 23,91 Eur žyminio mokesčio iš atsakovų, šis mokestis buvo nustatytas dalinai kiekvienam atsižvelgus į tai, kokia žyminio mokesčio dalis mokėtina kiekvieno iš atsakovų patenkinto ieškinio reikalavimo dalyje ( nuo 500 Eur ir nuo 562,73 Eur ), todėl mažinti jį atsakovams nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.