Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimas

2021-02-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-1346-674/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-03
Bylos Nr.
e2YT-1346-674/2021
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00027-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. T., A. Č.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1346-674/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00027-2021-8)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 3 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant pareiškėjui S. T. , pareiškėjų atstovui advokatui Č. D. Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. T. ir A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti, kad jie S. T. ir A. Č. po mamos O. M. T. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydami.

2. Pareiškėjai pareiškime nurodė, 2020 m. pareiškėjas S. T. buvo informuotas, jog Raseinių kredito unijoje jo mirusi mama O. M. T. turi indėlį pagal 2013 m. spalio 11 d. Terminuoto indėlio sutartį Nr. 13­00641. S. T. mama O. M. T. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). O. M. T. vėliausia deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo adresu gyvenusių asmenų paveldėjimo bylos yra užvedamos Vilniaus rajono 7 notarų biure. Vilniaus rajono 7 notarų biure per 3 kalendorinius mėnesius nuo O. M. T. mirties paveldėjimo byla dėl jos turto paveldėjimo nebuvo užvesta, nes pareiškėjai S. T. ir A. Č. neturėjo duomenų, jog jų mama O. M. T. turi piniginių lėšų ar kitokio turto. Paaiškėjus, jog O. M. T. Raseinių kredito unijoje turi indėlį, pareiškėjas S. T. 2020 m. rudenį paskambino į Vilniaus rajono 7 notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo galimybių, bet jam buvo paaiškinta, jog jis praleido įstatymo numatytą 3 kalendorinių mėnesių terminą prašymui dėl paveldėjimo bylos užvedimo pateikti bei pasiūlyta kreiptis į teismą. M. O. M. T. turi sūnų S. T. iš antros santuokos ir dukrą A. Č. iš pirmos santuokos. O. M. T. vyras J. A. T. mirė (duomenys neskelbtini). Pablogėjus O. M. T. sveikatai ji persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Socialinės globos namuose ją lankė ir įvairią paramą teikė sūnus S. T. ir dukra A. Č..

3. Teisme S. T. paaiškino, kad jis po savo mamos O. M. T. mirties paveldėjo ir naudojasi mamai priklausiusiais namų apyvokos daiktais: maldaknyge, gintariniu rožiniu, albumuose esančiomis šeimos fotonuotraukomis, o dukra A. Č. paveldėjo ir naudojasi mamai O. M. T. priklausiusia auksine grandinėle su kryželiu, auksine grandinėle su pakabuku, auksinėmis dantų karūnėlėmis, žiedu su akute. Palikėjos O. M. T. pagrindinis turtas yra indėlis esantis Raseinių kredito unijoje. Apie šį indėlį paveldėtojai nieko nežinojo, nes mama paskutinius penkis metus sunkiai sirgo ir jiems nepasakė. Dėl to į notarų biurą nesikreipė. Apie indėlį sužinojo neseniai.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, prašo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VMI prie FM nebuvo (nėra) gavusi pranešimų ir nevykdė palikėjos O. M. T., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo procedūrų. Prašo bylą išnagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai S. T. ir A. Č. (buvusi B.) yra mirusiosios O. M. T. vaikai. Palikėja buvo sudariusi santuoką su P. B. (duomenys neskelbtini); išsituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. B.. (duomenys neskelbtini) O. M. B. (T.) sudarė santuoką su J. A. T.. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. T.. Palikėjos sutuoktinis J. A. T. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja O. M. T. mirė (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktos Raseinių kredito unijos 2013 m. spalio 11 d. Terminuoto indelio sutarties Nr. 13-00641 matyti, kad O. M. T. Raseinių kredito unijoje turėjo 10 000 Lt indėlį. Palikėjos O. M. T. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) – kaip matyti iš pareiškimo (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjai perėmė savo mamos, palikėjos, atminčiai skirtus daiktus (maldaknygė, gintarinis rožinis, albumuose esančios šeimos fotonuotraukos, auksinė grandinėlė su kryželiu, auksinė grandinėlė su pakabuku, auksinės dantų karūnėlės, žiedas su akute), jais naudojasi kaip savais.

6. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po O. M. T. mirties buvo jos vaikai. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nustatyta, iš pradžių pareiškėjai nežinojo, kad jų mama O. M. T. turėjo kokio nors paveldimo turto. Vėliau pareiškėjai sužinoję apie indėlį Raseinių kredito unijoje, O. M. T. palikimo paveldėtojai, kreipėsi į notarą ir buvo nurodyta, kad praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

7. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

8. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

9. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad pareiškėjai S. T. ir A. Č. po savo motinos O. M. T. mirties perėmė atminčiai skirtus, asmeninius O. M. T. daiktus ir jais naudojasi. Iš aptarto laikytina, kad pareiškėjai priėmė, pradėjo valdyti ir naudotis palikėjai priklausančiu turtu. (CK 5.50 str. 2 d.)

10. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes S. T. ir A. Č. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. S. T. ir A. Č. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad S. T. ir A. Č. po savo O. M. T. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jai priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti kaip savo ir juo naudojasi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po O. M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė