Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-10-23 · Administracinė byla Nr. A-4480-968/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-23
Bylos Nr.
A-4480-968/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02440-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas (pran.)
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-4480-968/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02440-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 6).

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas Alytaus PN perpildytose patalpose ir kamerų tipo patalpose. Kamerose buvo po 4 miegamas vietas, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, nes kamerose langas buvo per mažas, dirbtinė ir naktinė apšvieta buvo netinkama, kamerose buvo drėgna, šalta. Nurodė, jog bausmę atlikinėjo 2 bendrabutyje, kuris yra avarinės būklės. Atliekant bausmę 3 lokaliniame sektoriuje bei 2 bendrabučio 2 lokaliniame sektoriuje bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrinta teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma. Gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas apšvietimas, netinkama temperatūra, langai mediniai ir nesandarūs, jų rėmai supuvę, durys nesandarios, grindys medinės, išlūžinėjusios. Ant sienų pelėsis, nutrupėjęs tinkas, patalpose buvo buitinių parazitų. Sanitariniame mazge buvo netinkamai atitverti įrenginiai. Nurodė, jog laiptinėje laiptų pakopos ištrupėjusios. Pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Prašė netaikyti senaties termino, nes visi nurodyti veiksmai yra tęstinio pobūdžio.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 19–25) nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas bendrabučio ir kamerų tipo patalpose. Atsakovas kamerose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę, apšvietimą. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. 2 bendrabutis nėra avarinės būklės, o tik blogos būklės. 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai ir šiuo metu visi nuteistieji yra iškelti iš šių patalpų. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi ir atitinka higienos reikalavimus, sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Sanitariniai mazgai yra atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis, kiekviena kabina turėjo duris. Alytaus PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi“, Alytaus PN pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Iki šios sutarties sudarymo galiojo sutartis su ,,Mulersko“ individualiąja įmone. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovo atstovas prašė teismo taikyti senaties terminą.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies (b. l. 126–132). Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo R. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2008 m. gegužės 7 d. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2018 m. spalio 18 d. (b. l. 7). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas visą jo kalinimo Alytaus PN laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į vienam asmeniui privalomą minimalų patalpos plotą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. spalio 18 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas sprendė, kad už laikotarpį iki 2015 m. spalio 17 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas, be kita ko, nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tokio pobūdžio pažeidimas yra tęstinis. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, prašymą tenkino, pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. spalio 17 d. atmetė (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismas, pritaikęs trejų metų senaties terminą laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2018 m. birželio 5 d (toliau – ginčo laikotarpis).

6. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Taisyklių 11¹.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 26–30) teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į bendrabučio tipo patalpas: į 11 būrį 3 miegamąjį (3 lokalinis sektorius, 2 bendrabutis), kuris yra 44,39 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,69 kv. m ploto; į 11 būrį 2 miegamąjį (3 lokalinis sektorius, 2 bendrabutis), kuris yra 43,96 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,66 kv. m ploto; į 19 būrį 4 miegamąjį (2 lokalinis sektorius, 2 bendrabutis), kuris yra 45,51 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,79 kv. m ploto; į 16 būrį 3 miegamąjį (2 lokalinis sektorius, 2 bendrabutis), kuris yra 44,41 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,70 kv. m ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. kovo 8 d., nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. balandžio 6 d., nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. gyveno 37 kamerų tipo patalpoje, kuri yra 12,34 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,11 kv. m gyvenamojo ploto.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjas nurodė, jog kamerų tipo patalpoje buvo keturiese bei nurodė, jog gyvenamosiose patalpose buvo neužtikrinta teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma, tačiau prie skundo nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų bei nenurodė tiksliai su kuo kamerų tipo patalpose gyveno bei tiksliai neįvardino, kiek kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta miegamųjų vietų. Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos plotą, kalėjusių asmenų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo. Pareiškėjas teismui nepateikė tikslių duomenų apie kartu su juo gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.). Teismas sprendė, kad abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovavosi oficialiai pateiktais atsakovo atstovo duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio ir kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Atsakovo atstovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos ventiliuojamos per langus. Teismas vertino, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovo atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Tinkamai vėdinant patalpas tuo pačiu išvengiama ir drėgmės.

9. Teismas pažymėjo, kad Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Panašiai reglamentuoja ir Higienos norma HN 76:2010. Be to, Higienos normos HN 76:2010 22 punkte numatyta, jog gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Higienos normos HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficiento nereglamentuoja. Atsakovo atstovas nurodė, jog užtikrina tinkamas higienos normas atitinkančias gyvenimo sąlygas. Pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 95–101), kurių metu buvo atlikta periodinė sveikatos saugos kontrolė Alytaus PN ir jokių pažeidimų tuo metu nebuvo nustatyta.

10. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos oro temperatūros, apšvietimo atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl žemos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros, apšvietimo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

11. Alytaus PN pateikė teismui 2016 m. sausio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo (b. l. 102–108). Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika, nurodė kad atsakovas, paneigdamas pareiškėjo teiginius, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (šiuo atveju, pavyzdžiui, dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.). Atsakovo atstovas tokių duomenų į bylą nepateikė, todėl teismas sprendė, kad lieka nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimo. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas iš dalies galėjo būti sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.

12. Patikrinimo aktuose buvo nustatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Teismas nurodė, kad byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas) (b. l. 4–5), patvirtina, kad atlikus 2 bendrabučio apžiūrą jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje jų nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Taip pat ir patikrinimo akte numatyta, jog kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms. Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytus argumentus dėl blogos 2 bendrabučio būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų bei grindų.

13. Pareiškėjas tvirtino, jog sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, sienelės vos vieno metro, sanitariniame mazge nebuvo higienos reikmenų spintelės (lentynėlės), veidrodžio. Tualetai perskirti sienele, kuri yra sunkiai valoma. Laiptinės laiptai yra slidūs, apgriuvę, baisu lipti, nes gali paslysti ir susižaloti. Miegamojo langai yra mediniai, rėmai išpuvę. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų sanitarinio mazgo nuotraukų (b. l. 121) matyti, jog klozetai vienas nuo kito buvo atskirti aukštomis pertvaromis, pisuarai nebuvo atskirti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Teismas vertino, kad šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) paprastai konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

14. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindė patirtu kankinimu, orumo ir garbės pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais. Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nėra. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas nurodė, kad LVAT analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą).

15. Teismas, vadovaudamasis aktualia LVAT praktika, įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs apie pažeidimų galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III.

16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 135), kuriame prašo tenkinti pareiškėjo skundą.

17. Pareiškėjas prašo netaikyti senaties termino. Teigia, kad bendrabutis 2 yra blogos būklės, 58 proc. patalpų sienų ir lubų pripažinta pažeista grybelio, yra nukritęs tinkas, nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio kanalizacijos sistemas, pakeisti elektros instaliaciją, langai ir durys yra supuvę, surūdiję. Būtinas vidaus sienų, grindų, laiptinių remontas, lauko sienų, stogo remontas. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo teiginiu, kad 4 lokaliniame sektoriuje yra įrengtos 8 miegamosios vietos, pareiškėjo tvirtinimu, miegamųjų vietų buvo 11, todėl buvo pažeista vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma. Be to, mechaninė ventiliacija neveikia, yra sulūžusi, per langus išvėdinti gyvenamosios patalpos neįmanoma, nes ant lango įrengtos metalinės grotos. Kameroje visą laiką buvo nemalonus kvapas, apšvietimas prastas, gyvenamosios patalpos įrengtos pusrūsyje (rūsys), o tai pažeidžia teisės aktus. Pareiškėjo tvirtinimu, nuolatos buvo šalta ir drėgna, todėl nebuvo laikomasi higienos normų reikalavimų.

Atsiliepimas

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 139–141), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Teiginiai apie padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ar egzistavimo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo patirtų išgyvenimų jam kalinti netinkamomis sąlygomis Alytaus PN.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį tenkino iš dalies ir nustatė, kad pareiškėjui kalinti Alytaus PN jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas (dėl atitinkamų higienos normų) buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo laikymo sąlygų ir mano, kad nagrinėjamu atveju jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

23. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomas ieškinio senaties terminas, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę bei palengvinti ginčo šalių įrodinėjimo procesą. Šios bylos ginčui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams atlyginti padarytą žalą, kuris taikytinas taip pat ir reikalavimams atlyginti neturtinę žalą. Praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.), o ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 str. 2 d.). Nagrinėjau atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. spalio 17 d. atmetė. Atsakovas prašė taikyti senaties terminą ir teismas senaties terminą pritaikė, prieš tai ex officio patikrinęs ir įvertinęs ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka ir neturi pagrindo pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertinti iš naujo.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrabutis 2 yra blogos būklės, 58 proc. patalpų sienų ir lubų pripažinta pažeista grybelio, yra nukritęs tinkas, nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios, reikalinga rekonstruoti vandentiekio kanalizacijos sistemas, pakeisti elektros instaliaciją, langai ir durys yra supuvę, surūdiję, būtinas vidaus sienų, grindų, laiptinių remontas, lauko sienų, stogo remontas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl bendrabučio 2 blogos būklės, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo argumentus dėl blogos 2 bendrabučio būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų bei grindų.

25. Pareiškėjas nesutinka, kad 4 lokalinio sektoriaus kameroje yra įrengtos 8 miegamosios vietos. Pareiškėjo teigimu, miegamųjų vietų buvo 11, todėl pažeista jo teisė į tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino pareiškėjui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto 4 lokalinio sektoriaus kameroje (žr. nutarties 6 p.), todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, pagrįstai nustatė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio ir kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamosiose patalpose.

26. Dėl pareiškėjo teiginių, kad mechaninė ventiliacija neveikia (yra sulūžusi), per langus gyvenamosios patalpos išvėdinti neįmanoma, nes yra įrengtos metalinės grotos, todėl visą laiką patalpoje buvo nemalonus kvapas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis Higienos norma HN 134:2015 ir Higienos norma HN 76:2010 sprendė, kad gyvenamųjų patalpų vėdinimas yra užtikrinamas per langus, todėl atsakovo atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nepažeidė, o tinkamai vėdinant patalpas išvengiama drėgmės. Pareiškėjo argumentai, kad gyvenamosios patalpos išvėdinti neįmanoma, nes yra įrengtos metalinės grotos, pareikšti tik apeliacinės instancijos teismui.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos oro temperatūros, apšvietimo atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl žemos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, tačiau, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros, apšvietimo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darė išvadą, jog pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir daro išvadą, kad pažeidimai dėl gyvenamosios patalpos oro temperatūros, apšvietimo atitikties galiojantiems higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo Alytaus PN metu, laikomi nustatytais. Šiame kontekste paminėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016,; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją, 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją, 426 p.).

28. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, pažeidimų mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl pareiškėjo nurodytų higienos normų pažeidimų (gyvenamosios patalpos oro temperatūros, apšvietimo), tačiau teisingai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (dėl blogos 2 bendrabučio būklės, netvarkingų patalpų sienų, lubų bei grindų) ir pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė