Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1832-777/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
2S-1832-777/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00121-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Suinteresuotas asmuo
V. Z., V. C.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1832-777/2015

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-00121-2015-3)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.1; 3.3.2.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. spalio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Z. (išieškotojas), V. C. (skolininkei), institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS), dėl teismo sprendimo nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2015-01-07 teismui pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Nurodė, kad V. Z. 2014-12-02 pateikė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Buvo pradėti vykdymo veiksmai. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, reikalavimas vykdyti teismo sprendimą buvo įteikti V. C. asmeniškai. Tačiau ji nebendradarbiavo su antstole, nevykdė skolininkės pareigų, numatytų LR CPK 644 str. V. C. teismo sprendimo gera valia nevykdo ir vaiko pasiimti bendravimui vykdomajame dokumente nurodytu laiku ir tvarka V. Z. nesuteikė galimybės gruodžio mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, nors procesinius dokumentus gavo asmeniškai, buvo Lietuvoje. 2014-12-15 surašytas aktas dėl teismo sprendimo nevykdymo. 2015-01-05 antstolės kontoroje užregistruotas V. Z. pranešimas, jog V. C. pirmą sausio mėnesio šeštadienį, kaip numatyta teismo sprendime, vėl nesuteikė galimybės pasimatyti su vaiku. Prašė už teismo sprendimo nevykdymą – trukdymą V. Z. susitikti su vaiku, bendrauti kitomis ryšio priemonėmis, už informacijos apie vaiką neteikimą, skirti V. C. iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną V. Z..

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-12 nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu negauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. C. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir trukdo V. Z. bendrauti su vaiku. Antstolės surašytas teismo sprendimo nevykdymo aktas paremtas išimtinai tik V. Z. pranešimais ir paaiškinimais. Nurodė ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-3196-122/2014, neapribojo V. C. teisės keisti gyvenamąją vietą (išvykti iš Lietuvos į Ispaniją). Todėl vien dėl atsiradusių sunkumų V. Z. bendrauti su vaiku dėl jos ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo nėra pagrindo pripažinti teismo sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad byloje pateikti kompaktiniai diskai patvirtina, kad V. Z. sudaromos sąlygos programa „Skype“ bendrauti su vaiku. Nurodė ir tai, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog V. C. nuteikinėja vaiką prieš V. Z.. Šalys bendrauja telefonu, todėl V. Z. gauna informaciją apie vaiką. Konstatavo, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėjo dėl objektyvių priežasčių – V. C. pakeitė gyvenamąją vietą, išvyko gyventi į užsienį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3503-769/2015, patvirtinta nauja šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo V. Z. pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašė: panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, pareiškimą tenkinti ir priteisti iš V. C. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad V. C. sąmoningai savo veiksmais sukūrė situaciją, kad 2014-08-06 sprendimas nebūtų vykdomas. Vienašališku sprendimu V. C. pakeitė vaiko gyvenamąją vietą. Pavieniai V. Z. pastangomis ir su VTAS pagalba įvykę pokalbiai su vaiku nereiškia, kad teismo sprendimas vykdomas visa apimtimi ir tinkamai. Nurodė, kad nustatyta nauja šalių bendravimo su vaiku tvarka neturi jokios įtakos nagrinėjant pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sprendimas yra vykdomas, ir įrodinėjimo naštą perkėlė V. Z.. V. C. nepateikė įrodymų, kad teismo sprendimą ji vykdė ir ėmėsi priemonių sprendimo vykdymui užtikrinti. Priešingai, V. C. nesistengia vykdyti teismo sprendimo, neskatina vaiko ir tėvo bendravimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą V. C. nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas. Nurodė, kad V. Z. nuo 2014-06-13 iki 2014-10-01 buvo išvykęs į Norvegijos Karalystę ir nesinaudojo savo teise bendrauti su vaiku (nepaliko savo kontaktų). Nurodė ir tai, kad 2014 metų gegužę–birželį du mėnesius su šeima ilsėjosi Ispanijoje ir nutarė, atsižvelgdama į vaiko interesus (dėl sveikatos), laikinai persikelti gyventi į Ispaniją. Buvo pasirinktas vieno mėnesio bandomasis laikotarpis įsitikinti, ar vaikas sėkmingai adaptuosis ir galės lankyti mokyklą Ispanijoje. Vaikas sėkmingai adaptavosi, todėl jos šeima laikinai persikėlė gyventi į Ispaniją. V. C. 2014-09-29, 2014-10-01 pateikė duomenis apie laikiną išvykimą iš Lietuvos Respublikos su vaiku. Šie duomenys antstolei buvo prieinami. Apie išvykimą gyventi su vaiku į Ispaniją V. C. informavo ir V. Z. (2014-08-26 ir 2014-08-27 SMS žinutės). Bylos nagrinėjimo metu V. C. nurodė, kad parašai ant antstolės pranešimų yra ne jos, o kito asmens. V. C. nuo 2014-09-01 iki 2015 metų gegužės gyveno Ispanijoje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-3196-122/2014 pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui V. Z., institucija, teikianti išvadą, VTAS, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo bei atsakovo V. Z. priešinį ieškinį ieškovei V. C., institucija, teikianti išvadą, VTAS, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (toliau – byla). 2014-08-06 sprendimu, be kitų išspręstų šalių pareikštų reikalavimų, nustatyta nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta su jo motina V. C.; nustatyta V. Z. teisė pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. ryto paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 19.00 val. į V. C. gyvenamąją vietą; pasiimti vaiką vasarą dviem savaitėms vaiko tėvo atostogų metu, taip pat per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas) pasirinktinai, nevaržomai vykti su vaiku atostogauti; lankytis vaiko tėvo tėvų namuose, vaikui leidžiant pas senelius svečiuotis; bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis, lankytis vaiko ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu; vaiko motina V. C. privalo vaiko tėvui V. Z. teikti informaciją apie vaiką – apie jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus (toliau – tėvo bendravimo tvarka su vaiku). Visas kitas laikas skiriamas vaiko motinai V. C. kartu gyventi, bendrauti su vaiku ir juo tinkamai pasirūpinti.

Civilinio proceso kodekso 18 str. numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pažymėtina, jog ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, jog sprendimai turi būti vykdomi tinkamai, todėl Civilinio proceso kodekso 771 str., numatantis atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymą, taikomas tada, kai antstolis kreipiasi dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo. Nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtis yra užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdymą. Taikant šį teisės institutą negalima piktnaudžiauti asmens teisėmis, vykdyti jį tik formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais.

Antstolės V. D. kontoroje 2014-12-02 užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/14/01917 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. N2-3196-122/2014 pagrindu dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku. Pradėti vykdymo veiksmai. 2014-12-15 surašytas aktas dėl teismo sprendimo nevykdymo. 2015-01-05 antstolės kontoroje užregistruotas V. Z. pranešimas, jog V. C. pirmą mėnesio šeštadienį, kaip numatyta teismo sprendime, vėl nesuteikė galimybės pasimatyti su vaiku.

Antstolės akte, pareiškime nurodoma, kad V. C. nevykdo teismo sprendimo, V. Z. nesuteikė galimybės 2014 metų gruodžio mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, taip pat 2015 metų sausio pirmą savaitgalį pasimatyti su vaiku, nors pagal teismo sprendimą minėtomis dienomis V. Z. turėjo teisę bendrauti su vaiku. Nurodoma ir tai, kad V. C. trukdo V. Z. bendrauti su vaiku kitomis ryšio priemonėmis, neteikia informacijos apie vaiką. Todėl tokios yra ir bylos nagrinėjimo ribos. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina šalių bylos nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų, kurie nėra susiję su ginčo nagrinėjamu laikotarpiu. Pažymėtina, kad analogiškos teismų praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2010-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-773-360/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad V. C. išnagrinėtoje byloje neįsipareigojo nekeisti gyvenamosios vietos ar keitimą derinti su V. Z.. Byloje priimtu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su V. C.. Ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė gyveno Lietuvoje, neapribojo jos konstitucinių teisių laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos ribų. Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 str.). Pažymėtina, kad analogiškos teismų praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2009-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1368-370/2009).

Gyvenamosios vietos pakeitimas, ar tai reikštų apsigyvenimą kitame mieste ar valstybėje, automatiškai nereiškia vaiko ir tėvo bendravimo teisių pažeidimo. Esant šiuolaikinėms galimybėms laisvai kirsti valstybių sienas, išvystytai transporto ir ryšių infrastruktūrai, geografinio atstumo įtaka bendravimo galimybėms mažėja. Be to, galima situacija, kai iki gyvenamosios vietos kitoje valstybėje bus mažesnis atstumas, nei iki gyvenamosios vietos, pasirinktos kitame mieste, bet Lietuvos teritorijoje. Taigi pati savaime aplinkybė, kad V. C. pasirinko gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, automatiškai nereiškia vaiko ir tėvo bendravimo teisių pažeidimo, nors pažeidimo fakto ir nepaneigia, – šios aplinkybės reikšmė byloje gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės Nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės turi būti įvertintos nagrinėjant antstolės pareikštą reikalavimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareikštą reikalavimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, buvo aktyvus, išsamiai ir visapusiškai ištyrė visus šalių pateiktus duomenis, byloje esančius įrodymus, išklausė byloje dalyvaujančių asmenų (ir jų atstovų) paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu negauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. C. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir trukdo V. Z. bendrauti su vaiku. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėjo dėl objektyvių priežasčių – V. C. ir nepilnamečio vaiko pakeistos gyvenamosios vietos (išvyko gyventi į užsienį).

V. C. oficialiai deklaravo savo ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą Ispanijoje išvykdama iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. D. T. ir M. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-05-25 (paaiškinimų pateikimo diena) V. C. su vaiku, sutuoktiniu gyveno Ispanijoje ir jie niekur iš čia nebuvo išvykę. V. C. pateikta pažyma patvirtina, kad ji nuo 2014-11-05 iki 2015-04-06 dalyvavo ispanų kalbos kursuose, skirtuose užsieniečiams, organizuotuose Santiago del Teidės kultūros ir turizmo departamento. V. Z. 2014-11-15 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto antrojo PK VP skyriui pateiktame pareiškime taip pat nurodė, kad buvo informuotas, jog vaikas su mama išvykęs gyventi į užsienį, prašė imtis veiksmų juos rasti. Antstolė nurodė, kad tiek 2014-12-02 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek 2014-12-04 reikalavimas vykdyti teismo sprendimą buvo įteikti V. C.. V. C., gavusi antstolio reikalavimą vykdyti teismo sprendimą, nesiteikė atvykti pas antstolį išsiaiškinti dėl galimybės vykdyti teismo sprendimą, nors tuo metu buvo Lietuvoje. Tačiau V. C. bylos nagrinėjimo (2015-06-03 posėdžio) metu paaiškino, kad tuo metu nebuvo Lietuvoje, o šalia jos pavardės ant pašto šaknelių pasirašė kitas asmuo. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu V. C. buvo Lietuvoje ir tyčia neleido V. Z. pasimatyti su vaiku, taip pat nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodytos nutarties, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8375-642/2014 (byloje nėra duomenų, kad šalys gyventų skirtinguose miestuose ar valstybėse; mama nurodė, kad dukra nenori bendrauti su tėvu), faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl jomis remtis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Įvertinus anksčiau apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, kiti atskirojo skundo, taip pat atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė