- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-1202-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03377-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Scanprekyba“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Scanprekyba“ patikslintą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scanprekyba“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 8457,89 EUR skolą, 347,75 EUR delspinigius, 6 procentų dydžio palūkanas nuo visos ieškinio sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. kovo 1 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BM-000103 ir 2019 m. kovo 1 d. sudarė 6 priedą prie sutarties, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei betono gaminius ir pagal atsakovės poreikį suteikti prekių transportavimo paslaugas ir už atskirą mokestį – prekių iškrovimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes, paslaugas ir atsiskaityti už jas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Pagal sutartį ieškovė pardavė atsakovei prekių ir paslaugų už 8755,07 EUR. Tai patvirtina ieškovės išrašytos ir atsakovei apmokėti pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Sutarties priedo 3 punkte įtvirtinta, jog atsakovė už gautas prekes ir suteiktas paslaugas privalo atsiskaityti ne vėliau kaip per 45 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Atsakovė pripažįsta prisiimtus įsipareigojimus, buvo raginta sumokėti skolą, tačiau vengia iki galo atsiskaityti su ieškove už jai parduotas prekes bei suteiktas paslaugas ir iki šios dienos yra likusi skolinga 8 457,89 EUR.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, jog remiantis šalių sudarytos sutarties 6.9 punktu šalis neatsako už savo įsipareigojimų nevykdymą, jeigu jų neįvykdo dėl nenugalimos jėgos. Atsakovė savo įsipareigojimų per sąskaitoje nurodytą terminą nesilaikė dėl aplinkybių, kurios buvo ypatingų įvykių pasekmė. Dėl COVID-19 epidemijos bei su ja susijusių prevencijos priemonių įgyvendinimo, taip pat ir visiško atsakovės veiklos draudimo karantino metu, įprastos fizinės prekybos parduotuvėse vykdymo negalimumo dėl įprastų klientų karantinavimosi paskelbus nepaprastąją padėtį Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. vasario mėnesio, atsakovės įprasta veikla buvo sutrikdyta, dėl to atsakovė susidūrė su laikinais sunkumais. Atsakovė yra informavusi ieškovę apie tokių aplinkybių poveikį (pasekmes). Atsakovė yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos nuo COVID-19 neigiamas finansines pasekmes patiriančių įmonių sąrašą, kadangi, atsižvelgiant į atsakovės veiklos specifiką ir pobūdį, jos įprasta daugiau kaip 12 metų vykdoma veikla ir piniginių lėšų gavimas dėl karantino sutriko, ir to niekas negalėjo numatyti. Atsakovė deda visas pastangas atnaujinti veiklą, visada siekia bendradarbiauti su ieškove, kreipėsi pagalbos į ieškovę, tačiau ieškovė tik formaliai atsisakė bendradarbiauti ar svarstyti galimą neigiamų padarinių poveikio atsakovei sumažinimą dėl ypatingų aplinkybių. Nurodo, kad ieškovė po 2020 m. kovo 25 d. tik atsiuntė reikalavimą dėl skolos, anksčiau pretenzijų dėl skolos nereiškė, jų nesiuntė, nesiekė bendradarbiauti ir (ar) kitaip spręsti dėl sutarties tolesnio vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, todėl nesąžiningai pareiškė ieškinį, o ne siekė bendradarbiauti sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsakovė atnaujino veiklą, stengiasi grįžti į įprastą veiklos ritmą, o dėl restruktūrizavimo reikalavimų vykdo atitinkamas procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei 8457,89 EUR skolą, 347,75 EUR delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 8805,64? EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1117,6?0 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad ieškovė 2016 m kovo 1 d. sudarytos sutarties ir 2019 m. kovo 1 d. sutarties priedo pagrindu tiekė atsakovei prekes ir paslaugas. Ieškovė pardavė atsakovei prekių ir paslaugų už 8755,07 EUR sumą pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas prekes ir paslaugas ir liko skolinga 8 457,89 EUR.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl skolos priteisimo nurodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybės – paskelbto karantino. Teismas tirdamas šias aplinkybes nustatė, kad paskutinė sąskaita apmokėti atsakovei pateikta 2020 m. vasario 19 d., o karantinas Lietuvos Respublikoje paskelbtas 2020 m. kovo 14 d. Pažymėjo, kad pandemija pati savaime negali būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe, o nagrinėjamu atveju tik dviejų sąskaitų apmokėjimo terminas baigėsi karantino metu, todėl spręsti, kad atsakovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų dėl karantino, nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad atsakovė prievolės nevykdė, todėl nusprendė priteisti ieškovei 8457,89 EUR skolą.
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo nurodė, kad atsakovė vėluoja visiškai atsiskaityti su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė sutartyje numatytų netesybų ir jos dydžio neginčijo, neteikė motyvuoto prašymo dėl netesybų dydžio mažinimo, todėl laikytina, jog nėra pagrindo mažinti 0,05 procento dydžio delspinigių dydį ar atleisti atsakovę nuo prievolės sumokėti ieškovei jos prašomus priteisti 347,75 EUR delspinigius. Pažymėjo, kad abi ginčo šalys yra verslininkai, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Patikslintu apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Scanprekyba“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nurodė, kad remiantis šalių sudarytos sutarties 6.9 punktu šalis neatsako už savo įsipareigojimų nevykdymą, jeigu jų neįvykdo dėl nenugalimos jėgos. Teigia, kad dėl COVID-19 ir su ja susijusių prevencijos priemonių apeliantė susidūrė su sunkumais, dėl klientų karantinavimosi buvo sutrikdyta jos veikla. Pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, jog šalys nuolat vykdė sutartį taip, kad apeliantė, pardavusi prekes, atsiskaitydavo su ieškove, o ne pagal sąskaitose nurodytus terminus. Iki pat apeliantės pranešimo apie nemokumo bylos inicijavimą dėl COVID-19 ieškovė nesąžiningai elgėsi, atsisakė kaip kreditorius suteikti pagalbą ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nors tam nebuvo pagrindo. Pažymi, jog siuntė ieškovei laišką dėl pagalbos suteikimo, siūlymą dėl mokėjimų atidėjimo ir tolesnio bendradarbiavimo, tačiau ieškovė į tokį prašymą nereagavo, nesutiko ieškoti kompromisų.
4.2. Apeliantė dėl delspinigių priteisimo nuodo, kad iš apeliantės priteista delspinigių suma yra nesąžiningai didelė, apskaičiuota už visą laikotarpį, nors turėjo būti neskaičiuota bent jau draudimo vykdyti veiklą laikotarpiu. Ieškovė neturėjo pagrindo prašyti priteisti delspinigius, nes buvo gavusi pranešimą iš apeliantės, tai yra nepagrįstai visų sąskaitų delspinigių sumos apskaičiuotos net iki 2020 m. gegužės 5 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė daugiau ieškovei nei buvo jos ieškinyje nurodyta reikalavimo suma.
4.3. Apeliantė dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaidas pagal jų sąskaitų apmokėjimo, o ne išrašymo datą, nevertino to, kad byla nesudėtinga ir tiek laiko objektyviai nereikėjo ieškiniui parengti. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas yra priteista nepagrįstai didelė suma, o šios išlaidos nėra visos pagrįstos, be kita ko, nebuvo būtinos, nes apeliantė į restruktūrizavimo planą jau buvo pateikusi kreditorių sąrašą su apeliantės neapmokėtomis sąskaitomis, ir dėl jų kaip tokių apmokėjimo ginčo tarp šalių nebuvo, o pati ieškovė nepateikė jokio atsakymo į ieškinio apeliantės pasiūlymą dėl skolos mokėjimo sąlygų.
Atsiliepimas
5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Betono mozaika“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nurodo, kad šalys sutarties 6.9 punkte susitarė, kad nė viena iš jų neatsako už sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą dėl nenugalimos jėgos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantei sąskaitos buvo pateiktos iki paskelbiant pandemiją, todėl apeliantės argumentai, kad ji negali atsiskaityti su ieškove vien tik dėl paskelbto karantino, yra nepagrįsti. Pažymi, kad karantino metu apeliantės veikla nebuvo visiškai apribota, ji turi internetinę parduotuvę, kurioje galėjo vykdyti pardavimus.
5.2. Ieškovė dėl delspinigių priteisimo nurodo, kad apeliantė neginčija prisiimtų įsipareigojimų ieškovei. Teigia, kad delspinigiai apskaičiuoti remiantis sutarties nuostatomis ir susidarė būtent tik dėl apeliantės kaltės. Nurodo, kad apeliantei pažeidus sutartį ir apmokėjimo terminus ieškovė įgijo teisę į delspinigius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 347,75 EUR dydžio delspinigius.
5.3. Ieškovė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Teigia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacinių maksimalių dydžių, jos susidarė dėl apeliantės kaltės, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl skolos priteisimo
8. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl skolos priteisimo. Teigia, kad dėl pandemijos ir paskelbto karantino sutriko apeliantės veikla, o tai laikytina nenugalimos jėgos aplinkybe. Pažymi, jog teismas taip pat neįvertino nusistovėjusių sutarties vykdymo aplinkybių, tai yra to, jog ieškovė iki to laiko nereiškė pretenzijų dėl skolos priteisimo už parduotas prekes ir paslaugas. Ieškovė nesutikdama su apeliantės argumentais teigia, kad skola susidarė iki karantino paskelbimo, todėl apeliantė negali remtis nenugalimos jėgos aplinkybe, o ir be to, apeliantės veikla nebuvo visiškai sustabdyta, kadangi apeliantė turi internetinę parduotuvę.
9. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo klausimą dėl skolos priteisimo, įvertindamas apeliantės atsiliepime nurodomus motyvus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir nusistovėjusios atsiskaitymo tvarkos, dėl kurių nebuvo ieškovei sumokėta už suteiktas prekes ir paslaugas.
10. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad apeliantė su ieškove už suteiktas prekes ir paslaugas pagal 2016 m. kovo 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BM-000103 ir 2019 m. kovo 1 d. šeštąjį priedą nėra atsiskaičiusi ir sumokėjusi 8457,89 EUR sumos. Šią aplinkybę pagrindžia nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. vasario 19 d. ieškovės išrašytos ir apeliantei apmokėti pateiktos septynios PVM sąskaitos faktūros: Nr. BMK-0037653, Nr. BMK-0037672, Nr. BMK-0037877, Nr. BMK-0038018, Nr. BMK-0038333, Nr. BMK-0038583, Nr. BMS-0030492. Apeliantė nurodomų aplinkybių neneigia, pripažįsta, jog su ieškove nėra atsiskaityta, todėl daroma išvada, kad apeliantės prievolė pagal ieškinį kildinama iš sutartinių pirkimo–pardavimo teisinių santykių (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliantė neatsiskaitymą už ieškovės prekes ir paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras teisina nenugalima jėga – COVID-19 pandemija ir su ja susijusių prevencijos priemonių įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje ir pasaulyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats ekstremaliosios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo: būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės yra pagrindinė priežastis, kodėl sutartis negalėjo būti vykdoma (ypač tų ūkio subjektų, kurių veikos vykdymas karantino metu nebuvo visiškai apribotas, nes yra leidžiama internetinė prekyba, prekes pristatant gyventojams ir įmonėms tiesiogiai ar atsiimant prekių atsiėmimo punktuose).
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų ir teismų praktikos nustatyti nenugalimos jėgos reikalavimai yra labai aukšti ir juos įrodyti turi būtent tas asmuo, kuris ginasi nenugalima jėga nuo savo prievolių nevykdymo ar atleidimo nuo atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių dėl išimtinio ar ypatingo atvejo, kuris sudarytų būtinybę nukrypti nuo bendrojo principo, jog sutarčių būtina laikytis, dėl toliau nurodytų motyvų:
13. Pirmiausia – apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl paskelbto karantino, atsižvelgiant į apeliantės veiklos pobūdį (prekyba statybinėmis medžiagomis, priemonėmis), jos veikla buvo visiškai suvaržyta ir dėl to apeliantė negali atsiskaityti su ieškove, kas leistų daryti išvadą, jog paskelbtas karantinas, atsižvelgiant į apeliantės veiklos pobūdį, yra force majeure aplinkybė. Apeliantė teigia, kad pirkėjai negalėjo apsilankyti parduotuvėje dėl karantino, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad patikrinus viešai skelbiamus duomenis nustatyta, kad apeliantė turi veikiančią internetinės prekybos platformą (duomenys neskelbtini), kurioje galima išsirinkti, bei įsigyti prekes, be to, apeliantė taip pat naudojasi ir socialinio tinklo platforma www.facebook.com prekių reklamai bei prekybai, todėl darytina išvada, kad norint įsigyti apeliantės prekių nebuvo būtinas fizinis klientų apsilankymas prekybos vietose.
14. Antra – iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantei teismuose yra iškelta 16 civilinių bylų. Įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1598-273/2020, kuria nutarta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nurodyta, kad apeliantės sunkumai prasidėjo ne tik dėl paskelbto COVID-19 karantino priemonių, bet ir dėl apeliantei kreditorių inicijuotų teisminių procesų, taip pat, pagal pačios apeliantės nurodytus motyvus, dėl per didelio kiekio prekių užsakymo, kontrolės dėl prekių užsakymo nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors COVID-19 iš dalies ir galėjo turėti įtakos apeliantės veiklai ir atsiskaitymui su ieškove, tačiau vien ši priežastis šioje byloje nelaikytina force majeure aplinkybe, atsižvelgiant į apeliantės veiklos pobūdį (prekyba statybinėmis medžiagomis, priemonėmis) ir atsižvelgiant į aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi, jog apeliantės turtinei padėčiai ir sumažėjusiai galimybei atsiskaityti su kreditoriais įtakos turėjo ne tik pandemija, bet ir jos atžvilgiu inicijuoti teisminiai procesai, kontrolės dėl prekių užsakymo nebuvimas.
15. Trečia – nagrinėjamoje byloje taip pat reikšminga faktinė aplinkybė, jog apeliantė iš ieškovės prekes įsigijo laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. vasario 19 d., tai yra informacija apie koronaviruso grėsmę jau buvo išplitusi visame pasaulyje, o ir be to, nutarimas dėl karantino paskelbimo buvo priimtas 2020 m. kovo 14 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“), tai yra po paskutinio prekių pardavimo, taigi apeliantė prekes iš ieškovės įsigijo iki karantino paskelbimo Lietuvos Respublikoje ir nors dvejų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas baigėsi karantino metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad už prekes vėlavo atsiskaityti ilgą terminą, į tai, kad skola susidarė tada, kai Lietuvos Respublikoje nebuvo paskelbtas karantinas, leidžia teigti, jog apeliantė sąmoningai neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Neginčytina, jog dėl Lietuvoje paskelbto karantino buvo pritaikyti ribojimai, siekiant apsaugoti visuomenę nuo viruso plitimo, kurie taip pat suvaržė / suvaržo įmonių veiklą, tačiau nėra pateisinama situacija, kad įmonė, siekdama išvengti skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki 2020 m. kovo 14 d. (iki karantino paskelbimo), galbūt siekia pateisinti prievolės nevykdymą COVID-19 ir Lietuvos Respublikoje paskelbtų karantinu.
16. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (nutarties 10 punktas), į tai, kad apeliantė neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybių, sąlygojančių prievolės nevykdymą ieškovei (nutarties 11–15 punktai), daroma išvada, kad apeliantė prievolę pažeidė, sutarties nesilaikė (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pažeidė savo prievolę, nes ieškovei iki šiol nesumokėjo už pateiktas prekes ir ši aplinkybė negali būti pateisinama nusistovėjusia tarpusavio praktiką dėl atsiskaitymo tvarkos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad skolos dydis įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga ir atsakovė prieštaravimų dėl skolos dydžio nereiškė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl nenugalimos jėgos aplinkybių taikymo ir pagrįstai priteisė ieškovei 8457,89 EUR skolą.
Dėl delspinigių priteisimo
17. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad iš atsakovės neturėtų būti priteisti delspinigiai, jiems atsiradus per laikotarpį, susijusį su nenugalima jėga, teigia, jog jie nepagrįstai dideli. Ieškovė nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais nurodo, kad apeliantė neginčija prisiimtų įsipareigojimų, delspinigiai apskaičiuoti remiantis sutarties nuostatomis, kurie susidarė būtent tik dėl apeliantės kaltės, todėl turi būti atlyginti ieškovei.
18. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 17 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo klausimą dėl delspinigių priteisimo, įvertindamas faktines bylos aplinkybes ir taikydamas materialinės teisės normas.
19. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tai galima daryti tik išimtinais atvejais, tai yra kai viena šalių yra vartotojas ar panašiais atvejais.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš apeliantės 347,75 EUR delspinigių, kurie yra paskaičiuoti pagal šalių sudarytos sutarties 6.1. punktą, kuris numato, kad jei apeliantė nevykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytas mokėjimo prievoles, ieškovė skaičiuos 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo neįvykdytų piniginių prievolių vertės už kiekvieną kalendorinę dieną nuo mokėjimo termino datos. Apeliantė teigia, kad delspinigiai yra nesąžiningi, jie negalėjo būti skaičiuojami po veiklos sustabdymo, tai yra negalėjo būti skaičiuojami iki 2020 m. gegužės 5 d.
21. Byloje nustatyta, jog delspinigiai atsirado iš sutartinių santykių, abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas (nutarties 10 ir 20 punktai). Šalių sutartis sudaryta 2016 metais ir iki ieškinio teismui padavimo dienos apeliantė į ieškovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė, neginčijo sutartimi nustatyto delspinigių dydžio. Šalys sutarties 6.7 punktu susitarė, kad nustatytos netesybos yra protingos ir šalys sutinka, kad nustatytos netesybos nebūtų mažinamos. Šalys laisva valia susitarė dėl delspinigių dydžio (0,05 proc. nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną) (sutarties 6.1 punktas) ir toks susitarimas sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis), todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje apskaičiuotų delspinigių dydį ir laiko tarpą už kurį jie yra apskaičiuoti (nutarties 22 punktas), nėra pagrindo šias sutartines netesybas sumažinti.
22. Byloje nėra ginčo, jog apeliantė vėluoja atsiskaityti su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras, tai yra sąskaitos Nr. BMK-0037653 apmokėjimas pradelstas 117 dienų (58,50 EUR delspinigių suma), sąskaitos Nr. BMK-0037672 apmokėjimas pradelstas 116 dienų (80,56 EUR delspinigių suma), sąskaitos Nr. BMK-0037877 apmokėjimas pradelstas 108 dienų (61,92 EUR delspinigių suma); sąskaitos Nr. BMK-0038018, apmokėjimas pradelstas 101 dieną (56,97 EUR delspinigių suma), sąskaitos Nr. BMK-0038333 apmokėjimas pradelstas 66 dienų (41,36 EUR delspinigių suma), sąskaitos Nr. BMK-0038583 apmokėjimas pradelstas 46 dienas (27,77 EUR delspinigių suma), sąskaitos Nr. BMS-0030492, apmokėjimas pradelstas 31 diena (20,67 EUR delspinigių suma). Iš viso 347,75 EUR delspinigių.
23. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė su ieškove neatsiskaito, skolos nesumoka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad restruktūrizavimo byla reikalavimo susidarymo metu apeliantei nebuvo iškelta (nutarties 14 punktas) pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 347,75 EUR delspinigių priteisimo, o priteisto dydžio delspinigiai yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus, kadangi nepriteisiant delspinigių, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. Apeliantė nesutikdama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė daugiau bylinėjimosi išlaidų, nei patvirtina ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai, be to, teismas neįvertino to, kad byla nėra sudėtinga, todėl už advokato suteiktas teisines paslaugas yra priteista nepagrįstai didelė suma. Ieškovė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Teigia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacinių maksimalių dydžių, jos susidarė dėl apeliantės kaltės, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
25. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 24 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės patirtas advokato pagalbos išlaidas, bei ar tinkamai taikė proceso teisės normas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro nustatytas rekomendacijas priteisdamas ieškovei jos patirtas advokato pagalbos išlaidas.
26. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nagrinėjamas visos bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje.
27. Pirmiausia nesutinkama su apeliantės nurodytais argumentais, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovės patirtų 919,60 EUR išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Byloje pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 01981 patvirtina, kad ieškovei už advokato pagalbą rengiant ieškinį ir atstovavimą išrašyta sąskaita 738,10 EUR sumai. Faktą, jog šios teisinių paslaugų išlaidos apmokėtos, patvirtina byloje pateiktas 2020 m. gegužės 6 d. ieškovės mokėjimo nurodymas. Byloje taip pat pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 02034, patvirtinanti, kad ieškovei už advokato pagalbą atstovaujant jai teisme išrašyta sąskaita 181,50 EUR sumai. Faktą, jog šios teisinių paslaugų išlaidos apmokėtos, patvirtina byloje pateiktas 2020 m. birželio 26 d. ieškovės mokėjimo nurodymas advokatui. Iš viso sumokėta 919, 60 EUR suma. Atsižvelgiant į tai, atmetami apeliantės argumentai, jog ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies už advokato pagalbą nepagrindžia byloje esantys įrodymai.
28. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas neįvertino to, jog byla nėra sudėtinga, todėl už advokato suteiktas teisines paslaugas yra priteista nepagrįstai didelė suma. Ieškovė teigia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacinių maksimalių dydžių.
29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, į faktiškai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (nutarties 27 punktas), kurios yra beveik trigubai mažesnės nei rekomenduojami maksimalūs priteistini dydžiai (nutarties 29 punktas), atsižvelgdama į tai, kad byloje buvo nagrinėjami klausimai tiek dėl skolos priteisimo, tiek dėl nenugalimos jėgos aplinkybių taikymo, į tai, kad apeliantė su ieškovės reikalavimo patenkinimu nesutiko, mano, kad šių klausimų sprendimui buvo būtina profesionali advokato pagalba ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir protingomis, todėl patenkinus ieškinį turi būti visiškai atlygintos.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliaciniame procese patyrė 738,10 EUR advokato pagalbos išlaidų, rengdama atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei iš apeliantės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios 738,10 EUR sumai patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovė „Scanprekyba“ 738,10 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Betono mozaika“.