Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintarui Karpui,

trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos socialinių paslaugų centro ,,Danė“ direktorei Ramutei Girinskienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Z. D. ir A. D. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. G., Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovai yra vaikų G. ir N. tėvai, kurie yra visiškai nusišalinę nuo vaikų priežiūros ir nevykdo savo kaip tėvų pareigų vaikų atžvilgiu. Vaikams netekus tėvų globos 2016 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymų pagrindu vaikams nustatyta laikinoji globa Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, vėliau N. D. laikinuoju globėju paskirtas socialinių paslaugų centras „Danė“, o nuo 2017 m. gegužės 23 d. G. D. laikinąja globėja paskirta I. G.. 2019 m. birželio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu atsakovams terminuotai apribota tėvų valdžia į vaikus, tuo pačiu sprendimu vaikams priteistas išlaikymas iš tėvų. Pažymėjo, kad socialinių paslaugų centras „Danė“ kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau už kiekvieną veiksmą antstolis prašo sumokėti, o išlaikymas iš tėvų neišieškomas. G. globėja nurodė, kad prisiima šią pareigą vykdyti pati ir išlaikys G. savo lėšomis. Nuo 2018 m. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Kadangi atsakovai gyvena Alytuje, bendradarbiaujama su Alytaus miesto socialinių paslaugų centro specialistais, tačiau atsakovai nepriima siūlomos pagalbos. Nuo 2019 m. birželio 1 d. darbuotojai vyko į atsakovų namus 26 kartus, iš jų 10 kartų namuose rasta atsakovė, tačiau ji bendrauti su specialistais atsisakė. Tėvai nededa pastangų savo elgesiui pakeisti, nerodo noro bendrauti su vaikais ir susigrąžinti juos į šeimą, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotais, neteikia išlaikymo vaikams, nesirūpina vaikų sveikata, todėl ieškovas prašo apriboti atsakovų tėvų valdžią neterminuotai.

6. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“ direktorė R. Girinskienė paaiškino, kad centras paskirtas N. globėju. Vaikui nustatytas vidutinis neįgalumas, specialūs poreikiai, jis lanko specialią vidurinę „M.“ mokyklą. Vaikui nuolat teikiama psichologo pagalba, medicininė priežiūra, jis vartoja vaistus, o šiuo metu guli ligoninėje vaistų korekcijai. Vaikas įstaigoje jaučiasi labai gerai, yra mylimas, jautrus, emocionalus, jis nori būti apkabintas. N. turi draugų ir mokykloje, ir įstaigoje. Jis patogiai apgyvendintas, gyvena 5 vaikų šeimynoje, miega ir ilsisi visiškai vienas jam suteiktame kambaryje. Su vaiku dirba specialistai, vaikas visą dieną užimtas, nuolat yra suaugusių žmonių priežiūroje. N. bendrauja su seserimi, dėl to centras dėkingas G. globėjai. G. lanko N. įstaigoje, N. vyksta pas seserį į namus. Tarp vaikų nenutrūkstamas ryšys, jie neretai susitinka, taip pat gali bendrauti telefonu. Tėvai N. nelanko. Atsakovė buvo atvykusį į centrą 2018 m. vieną kartą. Tuo metu dirbusi socialinė darbuotoja paprašė mamos asmeninio telefono numerio ryšiui palaikyti, buvo bandyta ne kartą skambinti mamai, tačiau mama neatsiliepė. Nėra duomenų, kad mama domėtųsi vaiku, kad vaikas rūpėtų. N. nėra pasakęs, kad pasiilgo mamos ar tėčio. Bendravimo su tėvais nėra, ryšys nutrūkęs. Vaikas gerai prižiūrimas įstaigoje, čia jaučiasi gerai, todėl mano, kad vaikas ir toliau turėtų augti centre.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. G. atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2017 m. gegužės mėn. yra paskirta G. laikinąja globėja. G. bendrauja su broliu, kartu švenčia gimtadienius, N. pažįsta visus šeimos draugus, taip pat bendrauja su vaikų G. ir N. teta R.. Ji yra vaikų mamos sesuo. Ryšys su teta atsirado per socialinius darbuotojus. Vieną sykį, birželio mėnesį mama skambino, globėja davė pakalbėti su G.. G. mama buvo agresyviai nusiteikusi prieš globėją. Kartą skambino ir vaikų tėvas. Globėja pasakė jam, kad nedraudžia bendrauti su dukra, pati pasiūlė atvežti vaiką pasimatyti. Akcentavo, jog nedraudžia bendrauti su tėvais, skatina jų bendravimą. Tetos R. prašo pasakoti apie tėvus, kad vaikai bent kažką žinotų apie juos. Vaikai tėvą vadina Al., nors jo vardas A.. G. myli tėvą, ji jį prarado trijų metų, kai jis išvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės. G. mokosi ketvirtoje klasėje, mokslai jai sekasi sunkiai. Pradėjus globoti G. pastebėjo, kad vaikas nemoka kalbėti. G. nuolat lankosi pas logopedę. Gretai sunku susirasti draugų, ji energinga, yra lyderė, bet vaikai nepripažįsta lyderių. Pažymėjo, kad dėl ieškinio palieka spręsti teismui.

8. Atsakovas A. D. į teismo posėdį neatvyko. Nors atsakovė Z. D. telefonu ją atstovaujančiam advokatui nurodė, kad jos sutuoktinis serga, tačiau nei į vieną teismo posėdį tokie duomenys teismui nebuvo pateikti. Atsakove prisistačiusi Z. D. atvyko į teismo posėdį ir nors neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, teismas leido jai dalyvauti teismo posėdyje, tačiau pilietė iš teismo posėdžio pasišalino. Byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant (CPK 234 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

9. Tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų, o 2 dalyje nurodytos tėvų teisės ir pareigos, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

10. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, įstatymas numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas.

11. Atsakovai Z. D. ir A. D. yra N. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D., (duomenys neskelbtini), tėvai.

12. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2016 m. spalio 23 d. buvo sulaikyta nepilnamečių G. D. ir N. D. mama. Kadangi atsakovas A. D. tuo metu atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymais G. D. ir N. D. nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirtas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras. Vėliau, nuo 2017 m. gegužės 23 d. N. D. globa nustatyta Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“, o G. D. laikinąją globėja paskirta I. G.. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Atsakovai gyvena Alytuje, todėl bendradarbiaujama ir su Alytaus miesto socialinių paslaugų centru.

13. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimu laikinai apribota atsakovų Z. D. ir A. D. tėvų valdžia į vaikus G. D. ir N. D., taip pat iš atsakovų Z. D. ir A. D. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. D. ir N. D., kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 2 d. iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų N. D. G. D. išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti jų laikinieji globėjai.

14. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

15. Nustatyta, kad 2020 m. vasario 25 d., nedalyvaujant atsakovams (apie posėdį tėvams pranešta registruotu laišku), BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre vyko atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto atsakovų tėvų valdžios apribojimo.

16. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

17. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Be to, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai Z. ir A. D. nevykdo savo pareigų visapusiškai rūpintis vaikais ir, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovai gyvena Alytuje. Pagal atsakovų gyvenamąją vietą vykdoma atvejo vadyba, su šeima dirba VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro (toliau – Alytaus SPC) darbuotojai. 2020 m. vasario 13 d. Alytaus miesto SPC raštu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. Alytaus SPC organizavo tris atvejo vadybos posėdžius (2019-06-12; 2019-08-08; 2019-12-03), kurių metu atsakovai nedalyvavo (kviečiami neatvyko), posėdžio metu buvo priimti sprendimai tęsti socialinių paslaugų teikimą atsakovams (socialinio darbuotojo apsilankymas atsakovų namuose vieną kartą per savaitę; socialinių įgūdžių ugdymas; motyvaciniai pokalbiai; konsultacijos). Alytaus SPC pateiktais duomenimis, nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 12 d. atsakovų šeimoje apsilankyta 26 kartus, 10 kartų atsakovė Z. D. surasta namuose, tačiau bendrauti su specialistais ir šeimai siūlomos pagalbos atsisakė, situacija šeimoje nesikeičia. Su atsakovu A. D. bendrauta telefonu.

20. Iš 2020 m. birželio 9 d. Alytaus SPC rašto nustatyta, jog Z. ir A. D. šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Apsilankymų metu Z. D. nebendrauja, į namus neįsileidžia, telefonu neatsiliepia. Su A. D. bendraujama telefonu, į sutartus susitikimus vyras neatvyksta. Telefonu A. D. informavo, jog šiuo metu gydosi ligoninėje. Vyras paaiškino, kad skundžiasi galvos skausmais, sutrikusi kalba, jam sunku kalbėti. A. D. pasakojo, kad vaikų N. D. ir G. D. nelanko ir telefonu nebendrauja, nes nenori jų emociškai traumuoti.

21. Iš 2020 m kovo 2 d. Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“ rašto nustatyta, kad N. D. nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. pakartotinai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Vaikas mokosi pagal individualizuotą programą Klaipėdos „M.“ mokykloje, 5 klasėje, jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Dėl elgesio savitumo vaikas negeba tinkamai bendrauti, sunkiai valdo savo elgesį, emocijas (linkęs į destruktyvų elgesį), vaikui reikalinga kasdienė suaugusiojo priežiūra. Centre kasdien lavinami jo socialiniai, emociniai įgūdžiai. Rašte nurodyta, kad vaiko ir tėvų ryšys nutrūkęs, N. D. bendrauja su seserimi G. D., jo ir sesers ryšys labai artimas.

22. 2020 m. kovo 12 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašte dėl G. ir N. D. nurodyta, kad G. D. laikinoji globa I. G. šeimoje vyksta sklandžiai, biologiniai vaiko tėvai su dukra ryšio nepalaiko, išlaikymo vaikui neteikia.

23. Tiek G. D. laikinoji globėja, tiek ir N. D. globėjo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaikų tėvai po teismo sprendimo, kuriuo laikinai apribota tėvų valdžia, priėmimo, neskambina ir nė karto nebuvo aplankyti vaikų, teismo priteisto išlaikymo vaikams taip pat neteikia.

24. Nenustatyta, jog esami laikinieji vaikų globėjai siektų sutrikdyti tėvų ir vaikų bendravimą, atvirkščiai, trečiasis asmuo I. G. paaiškino, kad siekia palaikyti ne tik vaikų tarpusavio ryšį, tačiau bendrauja su atsakovės seserimi, skatina ją pasakoti vaikams apie jų tėvus.

25. Nors atsakovas A. D. telefoninio pakalbio su socialiniais darbuotojais metu nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėjo bendrauti su vaikais būtent dėl savo sveikatos būklės. Kaip ir nėra duomenų, kad jis siekė vaikus susigrąžinti į šeimą, palaikyti (užmegzti) su jais ryšį bei dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme. Tokių duomenų nepateikė ir pats atsakovas, nors apie pradėtą bylą buvo informuotas tiesiogiai (procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai per probacijos tarnybos pareigūnus).

26. Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo teismas vertina ir tai, jog priimant 2019 m. birželio 25 d. sprendimą laikinai apriboti atsakovų tėvų valdžią, teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys leidžia tikėtis, kad tėvai turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas dėl vaikų, atsakovai išreiškė norą ateityje auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

27. Kasacinis teismas aiškindamas tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį yra nurodęs, jog vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

28. Nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad daugiau nei metus atsakovai nedėjo pastangų išlaikyti ir sustiprinti emocinį tėvų ir vaikų ryšį, nesistengė, kad vaikai grįžtų į šeimą, nebendravo ir nebendrauja su jais, neteikia jiems materialinio išlaikymo. Per šį laikotarpį neįvyko jokie pozityvūs tėvų elgesio ir gyvenimo būdo pasikeitimai, todėl konstatuotina, jog atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo savo pareigų vaikams, o tai sudaro pagrindą neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams.

29. Įstatymas įpareigoja teismą nagrinėjant prašymą dėl tėvų valdžios ribojimo išklausyti vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.183 straipsnio 3 dalis). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

30. Tikslu išklausyti vaikų nuomonę organizuota G. D. ir N. D. apklausa per teismo psichologą.

31. Iš pateiktų teismo psichologo išvadų nustatyta, kad G. bendravimas su tėvais yra nutrūkęs, tačiau išlikęs vaiko emocinis prisirišimas (ypač prie mamos), kuris, kaip nustatyta pokalbio su psichologe metu, palaikomas paties vaiko vaizduote ir nesprendžiamomis psichologinėmis problemomis. Nors santykiai su laikinąją globėja įvardijami kaip komplikuoti, vaiko vidinę sumaištį ir fantazijas apie kažkur esančią ir ją mylinčią šeimą skatina bendravimo su tėvais nebuvimas, o vaiko išsakomas noras išvykti gyventi pas mamą neatitinka vaiko interesų. Pokalbio su N. metu nustatyta, kad vaiko emocinis ryšys su tėvais nutrūkęs. Vaikas išsakė aiškią poziciją ir toliau gyventi jam gerai pažįstamoje aplinkoje – laikinos globos įstaigoje „Danė“.

32. Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, jog atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo rūpinimosi vaikais, jų auklėjimo ir išlaikymo, todėl institucijos nuomone, tikslinga atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

33. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovai Z. ir A. D. nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) ir tik dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu: rūpintis vaikais, jų sveikata, ugdymu, su jais bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, tuo darydami ypatingą žalą vaikų vystymuisi. Atsakovai savo vaikų neaugina, nebendrauja su vaikais ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokyklose, neteikia vaikams išlaikymo, t. y. nevykdo tėvų pareigų ir nesirūpina vaikais taip pažeisdami jų interesus.

34. Aplinkybės, kad atsakovai nesirūpina savo vaikais, nesidomi jų ugdymu, sveikata, leidžia daryti išvadą, jog atsakovai yra visiškai abejingi savo vaikams ir nenori dalyvauti jų gyvenime. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovai nori auginti vaikus patys ir kad gali užtikrinti vaikams saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, t. y. situacija atsakovų šeimoje po 2019 m. birželio 25 d. teismo sprendimo priėmimo nėra pasikeitusi. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo pareigų vaikams, o tai sudaro pagrindą atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią vaikų N. ir G. atžvilgiu.

35. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslinga neterminuotai apriboti atsakovų Z. D. ir A. D. tėvų valdžia nepilnamečių vaikų G. D. ir N. D. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).

36. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Apribojus atsakovų tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (CK 3.195 straipsnis).

37. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

38. Teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

39. Pagal CPK 496¹ straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui šio Kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiams vaikams G. D. ir N. D. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

40. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnis 4 dalis, CPK 407 straipsnis). CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Nepilnamečio vaiko N. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“, (Kretingos g. 44, Klaipėda). Nepilnametės G. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina su laikinąja globėja I. G. jos gyvenamojoje vietoje. Išlaikymas jau yra priteistas, išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas nesvarstytinas, nes toks reikalavimas teismui nebuvo pateiktas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 16 punktu, CPK 404 straipsnio 4 dalimi, atsakovams Z. ir A. D. garantuojama ir apmokama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. pažymas, atsakovei Z. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 256 Eur, o atsakovui A. D. – 192 Eur. Darytina išvada, kad pagal teisinį reglamentavimą tiek šios išlaidos, tiek žyminis mokestis iš atsakovų nepriteistinas (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270, 400-406 straipsniais, 496 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į vaikus G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į vaikus G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“, buveinė Kretingos g. 44, Klaipėda.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos su laikinąja globėja I. G. jos gyvenamojoje vietoje.

Teismo sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.