Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui A. Č., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Zarasų rajono apylinkės teisme 2013-05-15 gautas ieškovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamento) ieškinys atsakovui A. B., trečiajam asmeniui A. Č., dėl 54263,52 Lt žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Č. parodė, kad jam koja buvo sužalota prie namo esančiame kieme, o prieš jo sužalojimą atsakovas buvo nubėgęs į antrą namo aukštą, paėmė kirvį ir pradėjo kapoti stogą. Buvo iškviestas pastiprinimas, nes atsakovas turėjo kirvį ir aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, pradėjo aktyviai niokoti svetimą turtą, motyvuodamas tuo, kad jam nėra sumokėta už atliktus darbus. Atsakovas vengė sulaikymo, nenorėjo būti išvesdintas iš namo, todėl aktyviais veiksmais priešinosi, su atsakovu buvo susistumdymas tiek namo koridoriuje, tiek antrame namo aukšte, o atsakovas jį sužalojo kieme. Dėl sužalojimo buvo nedarbingas vieną mėnesį, po to dar dvi savaites buvo reabilitacijoje. Už 500 Lt pirko langetę, viso vaistams išleido apie 5000 Lt, tačiau vaistų pirkimo kvitų neišsaugojo. Jokių jo gydymo išlaidas patvirtinančių dokumentų šiuo metu neturi ir pateikti negali.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad 2010-11-13 apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), sulaikė A. B., kuris bandė išvengti sulaikymo, aktyviais veiksmais priešinosi, stumdėsi, sulaikymo metu A. B. užlipo jam ant kojos ir jie kartu nugriuvo ant žemės ir A. Č. susižalojo dešinės kojos čiurną (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 4-5). Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir kiti A. B. sulaikyme dalyvavę policijos pareigūnai – A. S., T. U., R. R. (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 7-8, 10-11, 13-14). A. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad vengdamas sulaikymo aktyviai priešinosi policijos pareigūnams ir juos stumdė (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 26-27).

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). CK 6.246 str. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. A. B. sulaikymo metu būdamas neblaivus vengė sulaikymo, naudojo fizinį smurtą, stumdėsi ir aktyviai priešinosi policijos pareigūnui A. Č.. A. Č. ir kiti atsakovo sulaikyme dalyvavę policijos pareigūnai nurodė, kad A. B. sulaikymo metu sužalojo A. Č.. Atsakovas neneigė, kad sulaikymo metu grūmėsi su pareigūnu A. Č. ir vengė sulaikymo, tačiau nurodo, kad policijos pareigūno nesužalojo arba jeigu ir sužalojo tai netyčia užlipęs pareigūnui ant kojos, po to, kai jam į akis buvo papurkšta dujų. Atsakovo A. B. veiksmai vertintini kaip pažeidimas bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai. Nustatyti atsakovo A. B. neteisėti veiksmai (pasipriešinimas jį sulaikant ), jų pasekmės (sužalojimas) priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens, t.y. A. B. kaltė – t.y. visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

Byloje surinkti įrodymai (policijos pareigūnų – A. S., T. U., R. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, Kauno medicinos universiteto klinikos Skubios pagalbos skyriaus 2010-11-13 išrašas Nr. A-1100276, Kauno apskrities VPK 2011-02-10 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-IS6-6, Kauno apskrities VPK 2011-02-14 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 20-1-NA1-5, Kauno apskrities VPK 2011-03-17 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-79, CMEK 2011-03-23 specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 577) patvirtina faktą, kad būtent dėl 2010-11-13 įvykio ir atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta trečiojo asmens sveikata ir jis 30 dienų buvo nedarbingas.

Kauno apskrities VPK viršininko 2011-06-14 įsakymu Nr. 20-TE-460 pripažinta, kad A. Č. sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo; nuspręsta išmokėti A. Č. 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b.l. 27). Piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad A. Č. 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija sudaro 54 263,52 Lt (b.l. 29). Policijos departamentas 2011-07-19 išvadoje Nr. 5IL-776 siūlė skirti Kauno apskrities VPK 54 263,52 Lt 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti A. Č. (b.l. 28). Iš Kauno apskrities VPK sąskaitos išrašo matyti, kad A. Č. 2011-07-25 buvo pervesta 54 263,52 Lt kompensacija (b.l. 30-31).

Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Žala trečiajam asmeniui buvo atlyginta ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 str. 1 d. nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio. Vidaus tarnybos statute, Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygose ir juos konkretizuojančiuose vidaus reikalų ministro įsakymuose įtvirtinti kompensacijų pareigūnams už sveikatos sutrikdymą mokėjimo pagrindai ir jų dydžio nustatymo kriterijai nesiejami su žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygomis, t. y. draudimo išmoka mokama ne vadovaujantis CK nustatytais civilinės atsakomybės pagrindais, bet pagal šiuose teisės aktuose įtvirtintus imperatyviųjų normų reikalavimus. Šiais teisės aktais valstybė prisiėmė pareigą, įvykus juose nurodytam draudžiamajam įvykiui, išmokėti pareigūnui kompensaciją, apskaičiuotą remiantis objektyvaus pobūdžio neindividualizuotais kriterijais (medicinos ekspertizės komisijos nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu, pobūdžiu ir pan.) pagal patvirtintą metodiką, kurios privalo laikytis institucija, apskaičiuojanti ir išmokanti kompensaciją.

Nagrinėjamoje byloje Policijos departamentas apskaičiavo ir išmokėjo A. Č. kompensaciją už sveikatos sutrikdymą vadovaudamasis pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta tvarka ir sąlygomis, o kompensacijos dydis nustatytas pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. redakciją, galiojusią sveikatos sutrikdymo metu. CMEK 2011-03-23 nustatė, kad pareigūnui A. Č. padarytas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, Policijos departamento 2011-07-19 išvadą ir Kauno apskrities VPK viršininko 2011-06-14 įsakymo Nr. 20-TE-460 pagrindu pareigūnui išmokėta 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t. y. 54 263,52 Lt. Byloje nenustatyta, kad kompensacija būtų išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Ginčas kilo dėl kompensaciją išmokėjusio Policijos departamento atgręžtinio reikalavimo, nukreipto į žalą padariusį asmenį (atsakovą), dydžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013, nurodė, kad Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui, atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Taigi policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, aiškindama CK 6.290 str. 1 ir 3 d. normas, nurodė, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 str. 1 d. ir 6.263 str. 2 d. asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tik tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, išskyrus žalos dydį. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis.

Aukščiau nurodytoje kasacinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad turėtų būti preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui A. Č. išmokėta jo 18 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Iš pateiktų nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad A. Č. buvo nedarbingas 30 dienų. Ši aplinkybė kelia abejonių, ar jam išmokėta draudimo išmoka atitinka jo realiai patirtą žalą ir jos neviršija, bei paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 str. apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Pagal CK 6.288 str. 1 d., žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str. šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

Žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant Policijos departamento pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal LR CPK 178 str. šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui A. Č. išmokėta jo 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-10-21 nutartimi šalims pasiūlyta pateikti žalos dydį patvirtinančius papildomus įrodymus. Ieškovas ir atsakovas papildomų realios žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė paaiškino, kad jų manymu turi būti priteista visa policijos pareigūnui išmokėta kompensacija. Trečiasis asmuo pareiškė, jog jokių jo gydymo išlaidas patvirtinančių dokumentų šiuo metu neturi ir pateikti negali. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, vadovaudamasis CK 6.249 str. 1 d. įtvirtinta taisykle, byloje surinktų įrodymų pagrindu nustato nuostolių dydį. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, nuo 2010-11-13 iki 2010-12-13 buvo nedarbingas bei gydėsi. Jo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sužalojimo metu buvo 142,20 Lt (Kauno apskrities VPK piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelė, b.l. 29), o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 3014,64 Lt (21.2*142,20 Lt, kur 21,2 – metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius). Nustatydamas padarytos žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas neginčijo aplinkybių, kad A. Č. dvi savaites gydėsi sanatorijoje, pirko langetę, kuri kainavo 500 Lt. Teismas taip pat atsižvelgia į kitas bylos aplinkybes – į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms, taip pat į aplinkybes, kad nukentėjęs asmuo patiria su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, be to, jam priklausytų neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovų iš atsakovo prašomas priteisti žalos atlyginimas mažintinas ir nustatytinas 8 000 Lt dydžio žalos atlyginimas (LR CK 6.283 str., 6.249 str. 1 d., 6.290 str. 3 d.). Teismas šią žalą laiko realiai patirta žala, kuri ieškovui priteistina regreso tvarka iš atsakovo.

Ieškinį tenkinant iš dalies, vadovaujantis proporcingumo principu bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškinys tenkinamas 15 % (8000 : 54263,52 x 100 % = 14,7%, apvalinus – 15 %). Ieškovas, vadovaujantis CPK 83 str. 5 p., nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas. CPK 96 str. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl valstybei iš atsakovo priteisiama 240 Lt žyminio mokesčio (8000 x 3 % = 240, CPK 93 str., 96 str. 3 d.). Atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 400 Lt (b.l. 45), todėl atsakovui iš ieškovų Policijos departamento ir Kauno apskrities VPK solidariai priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (85 %), t.y. 340 Lt (CPK 98 str.). Teismo turėtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 64,10 Lt, todėl valstybei priteistina: iš ieškovų solidariai – 54,50 Lt (85 %), iš atsakovo – 9,60 Lt (15 %).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įstaigos kodas 188785847, iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš A. B. 249,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei solidariai iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įstaigos kodas 188785847, ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įstaigos kodas191008196, 54,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti A. B. solidariai iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įstaigos kodas 188785847, ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įstaigos kodas 191008196, 340 Lt (tris šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.