- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-321-1059/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00516-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- D. P., D. U.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs ieškovės P. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024-05-08 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės P. S. ieškinį atsakovams D. P. ir D. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš D. P. ir D. U. 800 Eur dydžio sumą, 15 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos; 5 procentų metines palūkanas už priteistą 800 Eur dydžio sumą nuo šio ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2024-03-29 nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų procesinį terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. teismas įpareigojo ieškovę pateikti duomenis, kurie leistų identifikuoti atsakove nurodytą asmenį – D. U., kadangi ieškinyje nebuvo nurodyta nei šio asmens gimimo data, nei asmens kodas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2024-04-08 pateikė prašymą dėl termino trūkumams šalinti pratęsimo, kadangi atsakymas iš Gyventojų registro dėl D. U. duomenų nėra negautas. Teismas 2024-04-08 rezoliucija prašymą patenkino ir pratęsė terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2024-04-26.
4. (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, su kuriuo kartu pateikė teismui patikslintą ieškinį. Tuo pačiu prašymu ieškovė prašė teismo pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes nėra gauta informacija iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ apie atsakovės D. U. asmens kodą ar gimimo datą. Teismas 2024-04-26 rezoliucija prašymą dėl termino ieškinio trūkumams šalinti pratęsimo patenkino ir pratęsė terminą iki 2024-05-07.
5. Teisme (duomenys neskelbtini) gautas ieškovės prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodoma, kad duomenys iš VĮ „Registrų centro“ nėra gauti. Ieškovė nurodė, kad teismo reikalaujamų duomenų negali pateikti dėl objektyvių aplinkybių, todėl prašė išreikalauti duomenis iš VĮ „Regitrų centras“ apie atsakovės D. U. asmens kodą ar gimimo datą arba išduoti teismo liudijimą gauti duomenis iš VĮ „Registrų centras“ apie atsakovės D. U. asmens kodą ar gimimo datą ir pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2024-05-08 nutartimi ieškovės P. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams D. P. ir D. U. dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas pasisakė, kad 2024-03-29 nutartimi nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, 2024-04-08 ir 2024-04-26 rezoliucijomis, teismas tenkino ieškovės prašymus dėl termino ieškinio trūkumams pratęsimo ir pratęsė terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2024-05-07. Tačiau ieškovė vėl pateikė teismui prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams šalinti, kuriame nurodė, kad teismo reikalaujamų duomenų pateikti negali, todėl prašo teismo išreikalauti duomenis arba išduoti teismo liudijimą.
8. Teismas pažymėjo, kad civilinė byla pagal ieškovės P. S. ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo nėra iškelta, kadangi paduotas ieškinys yra su trūkumais, kuriuos pašalinti yra įpareigota ieškovė. Todėl iki kol nėra iškelta civilinė byla, teismas negali imtis tokių veiksmų, kuriuos prašyme nurodo ieškovė .
Šalies argumentai
9. Atsižvelgęs į tai, kad teismo 2024-03-29 nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų ieškovė iki 2024-05-07 nepašalino, ir nurodė, kad teismo reikalaujamų duomenų pateikti negali, teismas prašymo dėl termino pratęsimo netenkino. Konstatavęs, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinį (ir patikslintą ieškinį) laikė nepaduotais ir grąžintinais jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024-05-08 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Nurodo, kad teismo 2024-03-29 nutartimi buvo įpareigota nurodyti teismui atsakovės D. U. asmens kodą ar gimimo datą. Vykdant Utenos apylinkės teismo nutartį (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ „Registrų centas“ Gyventojų registrą. Duomenys turėjo būti pateikti iki (duomenys neskelbtini). Todėl (duomenys neskelbtini) ji pateikė teismui prašymą dėl termino trūkumams šalinti pratęsimo. VĮ „Registrų centras“ iki (duomenys neskelbtini) prašomų duomenų nepateikė. Teismas terminą trūkumams pašalinti pratęsė iki (duomenys neskelbtini). Šiai dienai duomenys nėra gauti. VĮ „Registrų centro“ atsisakymas teikti šiuos duomenis taip pat nėra gautas.
12. Mano, kad teismo reikalaujamų duomenų nėra galimybės pateikti dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. (duomenys neskelbtini) ji pateikė prašymą išreikalauti duomenis iš VĮ „Registrų centras“ apie atsakovės D. U. asmens kodą ar gimimo datą arba išduoti teismo liudijimą dėl šių duomenų gavimo iš VĮ „Registrų centro“, tačiau teismas priėmė ginčijamą nutartį.
13. Mano, kad tokiu būdu nepagrįstai apribota ieškovės teisė kreiptis teisminės gynybos. Pažymi, kad nepaisant pateiktų įrodymų apie pastangas gauti aptartus duomenis, pirmosios instancijos teismas atsisakė pats išreikalauti įrodymus ar išduoti teismo liudijimą juos gauti. VĮ „Registrų centrui“ neteikiant prašomų duomenų, ieškovė negali pašalinti ieškinio trūkumų ir įgyventi teisės į teisminę gynybą.
14. Taip pat prašo įvertinti ir Utenos apylinkės teismo 2024-03-29 nutartyje nurodyto reikalavimo dėl atsakovės D. U. asmens duomenų pateikimo teisėtumą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 str. yra aiškiai nurodoma, kad dalyvaujančio byloje asmens kodas yra nurodomas tik tokiu atveju, jei jis yra žinomas. Procesinių dokumentų įteikimui nei dalyvaujančio byloje asmens kodas, nei jo gimimo data nėra būtini.
15. Mano, jog teismo išvada, jog nurodyti atsakovės asmens duomenys nėra pakankami identifikuoti asmenį prieštarauja CPK 111 straipsnio 2 dalies reikalavimams, nes ieškinyje aiškiai nurodyta ir atsakovės vardas ir pavardė ir jos gyvenamosios vietos adresas.
16. Atkreipia dėmesį, kad 2024-03-29 nutartyje kaip ieškinio trūkumas įvardytas tai, kad „reikalavimus atsakovams ieškovė kildina ir iš sutartinių teisinių santykių, ir nurodo, kad reikalavimas yra dėl žalos, padarytos abiejų atsakovų veiksmais bei tuo pagrindu reikalauja solidariosios abiejų atsakovų civilinės atsakomybės. Todėl svarbu kaip ieškovė vertina į bylą pateiktą 2023-11-03 skolos grąžinimo raštelį, iš kurio matyti, kad atsakovas D. P. įsipareigojo P. S. grąžinti 800 Eur skolą pavedimu iki (duomenys neskelbtini), tačiau ieškiniu ieškovė reikalauja solidariosios dviejų atsakovų atsakomybės“.
17. Mano, jog tokia teismo pozicija prieštarauja kasacinio teismo praktikai, rodo, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinio priėmimo stadijoje pradeda pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir pateiktų byloje įrodymų pakankamumo vertinimą. Tokie klausimai gali būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne nutartimi, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimus, jų tikslus ir paskirtį, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). CPK 135 straipsnio 1 dalis numato, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.
22. CPK 111 straipsnis reglamentuojantis dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą, turinį ir pateikimo tvarką be kita ko nustato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodomos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai,<...> pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (CPK 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
23. Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti atsakovą ir visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesines padėtis, duomenis apie juos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tam tikri neesminiai trūkumai, nesudarantys kliūčių tolesnei proceso eigai, neturėtų būti pagrindas pernelyg formaliai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tokiu būdu suvaržant asmens teisę kreiptis į teismą. Išimtiniais atvejais teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti atitinkamus duomenis (pvz., asmens kodą, gyvenamąją vietą) apie byloje dalyvaujančius asmenis, tačiau teismas visada turėtų įvertinti, ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, be to, ar ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2021-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).
24. Kasacinio teismo praktikoje, kaip jau minėta, išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu atitinkami duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), turi įvertinti ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, taigi ir galimybę nurodytą konkretų ieškinio trūkumą pašalinti (LAT 2016-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-20-313/2016).
25. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau pateiktą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, įvertinęs įstatymo reguliavimą, sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, jog teismo nutartis laikyti nepaduotu pateiktą ieškinį ir grąžinti jį ieškovei nėra teisėta ir pagrįsta.
26. Visų pirma, kaip teisingai nurodo ieškovė, asmens kodas vadovaujantis CPK 111 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra nurodomas, kai jis yra žinomas. Šiuo atveju ieškovei atsakovės D. U. asmens kodas nėra žinomas, tačiau ji dėjo pastangas jam nustatyti – kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl atsakovės asmens kodo pateikimo, tačiau nustatytu terminu trūkumams pašalinti ši informacija ieškovei nebuvo pateikta, todėl reikalauti iš ieškovės duomenų, kurių ji negali pateikti teismas neturėjo teisėto pagrindo.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nurodė atsakovės gyvenamąją vietą, į bylą pateikė mokėjimo nurodymą su atsakovės D. U. banko sąskaitos numeriu, kas teismui leido pakankamai nesunkiai identifikuoti atsakovę.
28. Teismas šiuo atveju negali sutikti ir su skundžiamos nutarties argumentais, jog teismas neiškėlęs civilinės bylos negalėjo rinkti duomenų – pats nusistatyti atsakovės asmens kodą ar išduoti liudijimą, kad ieškovė galėtų šiuos duomenis surinkti pati, nes draudimas, teismui sutikrinti ir gauti šalių duomenis įteikimo vietos paieškai, turtinės padėties įvertinimui ir kitoms reikmėms susijusioms su byla, nėra numatytas.
29. Aukščiau nurodytu aspektu pažymėtina, kad ieškovei nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti atsakovės asmens kodą, kurio ieškovė nežino ir negali pateikti susidarė teisinė aklavietė, ko pasėkoje ieškovei buvo apribota teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos formaliais pagrindais. Šiuo aspektu pažymėtina, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas ieškovės atskirąjį skundą taip pat iš dalies sutinka su ieškovės atskirojo skundo motyvais, jog teismas nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje atliko pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą.
31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Šiuo atveju ieškovė aiškiai nurodo kokiu pagrindu atsakove įtraukė D. U. bei nurodo, kad pastarajai D. P. paprašyta pervedė pinigines lėšas už namo remontą, kurio D. P., gavęs avansą, neatliko. Nors ieškovės reikalavimas ne visiškai tiksliai teisiškai suformuluotas, tačiau iš ieškinio turinio galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių ieškovė siekia. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-338/2008; Nr. 3K-3-151/2011).
33. Be to, proceso teisės normose įtvirtinta ieškovės pareiga nurodyti ieškinio dalyką suprantamai ir nedviprasmiškai gali būti pasiekta ne tik taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ir pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami priešingos šalies atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai. Pagrindo daryti išvadą, kad dėl nurodyto ieškinio trūkumo teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, nėra. Priešingas susiklosčiusios situacijos aiškinimas neproporcingai apribotų ieškovės teisę į teisminę gynybą ir pažeistų teisminės gynybos prieinamumo principą.
34. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir formaliai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024-05-08 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.