Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. K., atstovaujančios neveiksnią Į. P., pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo palikimui priimti neveiksnaus asmens vardu, suinteresuotas asmuo P. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. A. K. dėdė ir I. P. brolis A. P.. Jis buvo našlys; palikimą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos banko sąskaitoje; pareiškėjos duomenimis, mirusysis kreditorių neturėjo. Po A. P. mirties palikimą priėmė penktos eilės įpėdiniai - mirusiojo sesers vaikai pareiškėja J. A. K. ir suinteresuotas asmuo P. K.. Pareiškėjos teigimu, terminas I. P. vardu priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi pirmiausia buvo kreiptasi į teismą dėl I. P. pripažinimo neveiksnia bei globėjo jai skyrimo. Be to, palikimo priėmimas neveiksnios I. P. vardu visiškai atitinka jos interesus.

4. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 12 d., metu pareiškėjos atstovė advokatė Renata Narbutienė žodžiu palaikė pareiškimą.

5. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. K. žodžiu paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka, kadangi bus pažeistos jo kaip penktos eilės įpėdinio teisės bei dėl to, kad pareiškėja nepagrįstai tapo I. P. globėja.

Motyvuojamoji dalis

6. Pareiškimas tenkinamas.

7. Byloje sprendžiami klausimai dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo bei dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu.

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę paslikimą įpėdiniai.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog prašantis atnaujinti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti, o teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taip pat ne kartą pasisakyta ir tai, jog teismai turi įvertinti pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

10. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).

11. Iš į bylą pateikto medicininio mirties liudijimo nustatyta, jog A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė 2019 m. sausio 22 d. (e.b.l. 11). Iš teismui pateiktos 2019 m. rugsėjo 25 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini), mirė būdamas našliu, duomenų apie vaikus nėra (e.b.l. 14). Iš pateiktų gimimo liudijimų nustatyta, kad I. P. yra mirusiojo A. P. sesuo (e.b.l. 7-8, 9-10). Iš teismui pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-20843-820/2019 nustatyta, kad I. P. yra pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (e.b.l. 22-24); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24623-820/2019 jai nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja J. A. K. (e.b.l. 25-26). Taip pat iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad A. P. po savo sutuoktinės G. P. mirties 2018 m. gruodžio 8 d. priėmė jos palikimą pagal testamentą, pateikdamas 2019 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto 29-ajam notaro biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (e.b.l. 17, 18-19). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo nustatyta, kad A. P. nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 12-13). Iš teismui pateikto 2019 m. rugsėjo 25 d. testamentų registro išrašo nustatyta, kad po A. P. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą kreipėsi pareiškėja J. A. K. ir suinteresuotas asmuo P. K., kurie yra penktos eilės A. P. įpėdiniai (e.b.l. 15-16, 20-21, 49-50).

12. Teismas, ištyręs ir įvertinęs teismo nutarties 11 punkte išvardintus rašytinius įrodymus, nustatė, kad neveiksnia pripažinta I. P., atstovaujama globėjos J. A. K., yra mirusio A. P. sesuo, tai reiškia, kad ji yra mirusiojo ketvirtos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir nesant aukštesnės eilės įpėdinių paveldi mirusio brolio palikimą (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu pareiškėja J. A. K. ir suinteresuotas asmuo P. K. yra penktos eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas; e.b.l. 20-21, 11-12). A. P. mirė (duomenys neskelbtini), taigi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėja, atstovaujanti neveiksnią globotinę I. P., teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 26., t.y. nuo įstatyme nustatyto termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki pareiškėjos kreipimosi į teismą praėjus kiek daugiau kaip penkiems mėnesiams. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškimas dėl I. P. pripažinimo neveiksnia ir globos jai nustatymo teismui pateiktas 2019 m. gegužės 16 d., sprendimas, kuriuo I. P. pripažinta neveiksnia priimtas 2019 m. liepos 25 d., įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 27 d.; nutartis, kuria I. P. nustatyta globa ir jos globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja J. A. K. priimta 2019 m. rugsėjo 5 d., įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 13 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13. Teismo nutarties 12 punkte nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad po palikimo atsiradimo buvo sprendžiama dėl I. P. neveiksnumo, globos nustatymo bei globėjo paskyrimo, tokiu būdu siekiant užtikrinti jos teisę į brolio palikimo priėmimą. Teismo vertinimu, tokios įstatyme numatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra pripažįstamos svarbiomis bei sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

14. Teismas atmeta kaip prieštaraujantį įstatyme įtvirtintai įpėdinių paveldėjimo eilei suinteresuoto asmens P. K. argumentą, kad termino atnaujinimas jo tetai priimti po jos brolio mirties likusį palikimą pažeistų jo kaip įpėdinio interesus. Teismas šio išvados priėjo vadovaudamasis CK 5.11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta įpėdinių paveldėjimo eile, pagal kurią suinteresuotas asmuo kaip penktos eilės įpėdinis įgytų teisę paveldėti tik tuo atveju, jei nebūtų aukštesnės eilės įpėdinės, tai yra šiuo atveju jo tetos kaip ketvirtos eilės įpėdinės. Be to, apie šią įstatyminę nuostatą suinteresuotas asmuo buvo informuotas notaro, kuomet jis kaip penktos eilės įpėdinis priiminėjo palikimą (e.b.l. 20-21, 49-50). Taigi, teismas, atnaujindamas terminą suinteresuoto asmens tetai priimti palikimą kartu apgynė ir įstatyme įtvirtintą aukštesnės eilės įpėdinės (kuri yra neveiksni) pirmenybę paveldėti prieš suinteresuotą asmenį kaip penktos eilės įpėdinį.

15. Teismas atmeta kaip nesusijusį su šios bylos nagrinėjimo dalyku suinteresuoto asmens P. K. argumentą, kad terminas jo tetai priimti palikimą neturi būti atnaujintas, nes pareiškėja nepagrįstai yra paskirta tetos globėja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24623-820/2019 pareiškėja yra paskirta tetos globėja, teismas nevertina suinteresuoto asmens argumentų dėl pareiškėjos netinkamumo būti globėja ar/ir netinkamų pareigų atlikimo kaip nesusijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku – tetos teise priimti palikimą, suėjus įstatyme įtvirtintam palikimo priėmimo terminui.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkinamas ir atnaujinamas I. P., atstovaujamai globėjos J. A. K., terminas palikimui, atsiradusiam po brolio A. P. mirties, priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

17. Termino atnaujinimas reikalingas paveldėjimo bylai notarų biure užvesti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Dėl teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo

18. Pagal CK 3.240 straipsnio 1 ir 2 dalis globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo bei turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Užtikrindamas globotinio turtinių teisių apsaugą, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolė globėjams sudarant sandorius, susijusius su globotinio turtu. Pagal CK 3.244 straipsnio 2 dalį sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. P. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-20843-820/2019 yra pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24623-820/2019 jai nustatyta globa, globėja paskirta pareiškėja J. A. K.. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad neveiksni I. P. yra ketvirtos eilės savo brolio A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė. Bylos duomenimis, mirusio A. P. paveldimą turtą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose; duomenų apie mirusiojo A. P. kreditorius byloje nėra.

20. Teismas pagal byloje esančius duomenis nenustatė aplinkybių, kurios, priimant palikimą neveiksnios I. P. vardu, galėtų pažeisti jos interesus (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). CK 5.53 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta išsamių duomenų apie palikimo sudėtį, taip pat nesant konkrečių įrodymų apie galimus palikėjo kreditorius ir siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus bei užtikrinti prioritetinę neveiksnaus asmens teisių ir interesų apsaugą ir gynimą, pareiškėjai leidžiama priimti palikimą neveiksnaus asmens I. P. vardu pagal turto apyrašą.

21. Pareiškėjai išaiškinama, kad dėl palikimo priėmimo neveiksnios I. P. vardu pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per 2 savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 443 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos J. A. K., atstovaujančios neveiksnią I. P., pareiškimą.

Atnaujinti neveiksniai I. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai globėjos J. A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Leisti pareiškėjai J. A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksnaus asmens I. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, pagal turto apyrašą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo palikimui priimti per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.