Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Aksel“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Rietavo savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Aksel“ skundu prašo: 1) panaikinti 2023 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. 36SD-709-(14.36.104.) (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos tęsti pradėtą žemės sklypo formavimo projekto rengimą; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) kreiptis į atitinkamus subjektus dėl naujų projekto rengimo reikalavimų išdavimo.

Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėja, nurodydama faktines aplinkybes, pažymi, kad (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklauso maitinimo paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo statinys). 2017 m. gegužės 5 d. prašymu ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių, prašydama išnuomoti 8,2694 ha ploto žemės sklypo dalį, o vėliau pateikė ir 2017 m. liepos 5 d. pasiūlymą organizuoti šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. 2017 m. liepos 26 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius informavo, kad vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. pavedimą Nr. 1PAV-307-(1.8 E) priėmė 2017 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.), kuriuo nusprendė rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – atidalinti žemės sklypus, reikalingus pastatams eksploatuoti.

2017 m. spalio 17 d. pareiškėja nurodo kreipusis į Valstybinės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrių su prašymu paaiškinti, kokio dydžio sklypas formuojamas. 2017 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku buvo nurodyta, kad žemės pertvarkymo ir formavimo projektas yra rengiamas, o 2018 m. vasario 21 d. raštu Valstybinės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovė informavo pareiškėją, kad pastatui eksploatuoti yra suformuotas 0,2172 ploto kelio servitutas. Nurodo, kad šie duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos nurodymu pareiškėjos pastatui buvo formuojamas žemės sklypas.

Pareiškėja pažymi, kad ji 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 36SD-883-(14.34.104) buvo informuota, kad teisme esant iškeltai civilinei bylai, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-39286 yra sustabdomas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Rietavo turgus“ ieškinį dėl įpareigojimo nukeldinti pareiškėjos ginčo statinį ir priteisti 8 612,32 Eur skolos bei delspinigius. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi prie šios civilinės prijungta civilinė byla Nr. e2-2124-225/2018, kuri buvo iškelta pagal Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, deklaracijos ir statinio registracijos panaikinimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti UAB „Aksel“ maitinimo paskirties pastato 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigoti pareiškėją atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 UAB „Rietavo turgus“ ieškinį pareiškėjai atmetė, Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį tenkino iš dalies, – panaikino 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigojo pareiškėją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, pašalinant jame esančią kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju UAB „Aksel“ turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, nes nenustatyta, kad atlikti statybos darbai toje vietoje negalimi ir kad statyba nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, statinio įteisinimui suteikė šešių mėnesių terminą.

Pareiškėja nurodo, kad, siekdama įteisinti ginčo statinį, 2020 m. birželio 29 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. 2020 m. liepos 28 d. rašte pareiškėjai buvo nurodyta, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai projekto ZSFP-39286 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, o 2020 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5.), kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti žemės sklypo formavimo procedūrą.

Minėtus sprendimus pareiškėja nurodo ginčijusi Regionų apygardos administraciniame teisme. 2021 m. gegužės 4 d. teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2021 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4395-583/2021 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5.)4 kaip neteisėtus iš esmės, kadangi, pareiškėjos nuomone, pripažino jos teisę į žemės sklypą siekiant pagal paskirtį naudoti jai priklausančius pastatus. Teismas nurodė iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. prašymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 pagrindu pažymėjo, kad situacija, kai ieškovei savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad ji nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, neleistina, nes neleistina, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Taigi, atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Tokiu atveju turi būti aiškinamasi dėl asmens galimybės įgyti žemės sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-453-822/2022 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą nepakeistą.

Pareiškėja nurodo, kad ir įsiteisėjus teismų sprendimams, atsakovė nesprendė sustabdytos procedūros atnaujinimo klausimo. Pareiškėja 2023 m. sausio 9 d. raštu paragino atnaujinti 2017 m. liepos 18 d. pavedimo Nr. 1PAV-307-(1.8 E) vykdymą, tačiau 2023 m. vasario 3 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.137 E.) pareiškėja informuota, jog laukiama raštiško atsakymo, kaip toliau spręsti pareiškėjos žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektą, ar atsisakyti tai daryti.

Pareiškėja pažymi, kad ji 2023 m. kovo 14 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus sprendimą Nr. 36SD-709- (14.36.104.). Jame nurodoma, kad, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 25¹, 26¹ punktuose įtvirtintomis nuostatomis, toliau negali būti tęsiamos žemės sklypo projekto rengimo procedūros, projekto reikalavimai nebegalioja ir negali būti išduodami nauji projekto rengimo reikalavimai, nes yra galiojantys teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad ginčo pastatas yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento. Atsižvelgus į tai nurodyta, kad UAB „Aksel“ prašymas atnaujinti ginčo žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pateikdama teisinius argumentus dėl ginčijamo sprendimo, pareiškėja pažymi, kad atsakovės atsisakymas atnaujinti žemės pertvarkymo projekto rengimo procedūrą yra nepagrįstas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnio nuostatai, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Pareiškėjos nuomone, tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tokią nuostatą patvirtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija aiškinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėja pažymi ir tai, kad žemės teisinius santykius dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) bei Taisyklės, kurių 21 ir 68 punktai numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas šis projektas arba atsisakoma jį tvirtinti.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020, konstatuojamosios dalies 78–81 punktų ir rezoliucinės dalies akivaizdu, kad teismas konstatavo, jog net ir esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovės statinys yra savavališka statyba, jai turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį ir tik šios pareigos neįvykdžius dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis.

Reziumuodama pareiškėja pažymi, kad jos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra priimtas administracinis aktas, 2017 m. liepos 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus įsakymas Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.) rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atidalijant žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas. Iškilus teisminiams ginčams šio administracinio akto vykdymo procedūra yra laikinai sustabdyta, atsakovė nėra priėmusio akto, panaikinančio šį aktą, o sprendimas sustabdyti administracinę procedūrą savaime nepanaikina šio akto galiojimo.

Pareiškėja pažymi ir tai, kad Taisyklių 26¹ punkte nustatyta, kad pateikti reikalavimai galioja visų projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų metu ir iki kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Jei per reikalavimų galiojimo terminą projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros dėl objektyvių priežasčių nebaigtos ir turi būti tęsiamos, reikalavimų galiojimo terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą – ne ilgiau kaip 2 metams. Tai, pareiškėjos vertinimu, reiškia, kad sustabdžius administracinę procedūrą, sustabdoma Taisyklių 26¹ punkte reglamentuota terminų eiga. Sustabdytas terminas turi tęstis toliau, kai šios aplinkybės išnyko. Pažymi, kad termino pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.) rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimo. Tęsėsi iki 2018 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 36SD-883-(14.34.104), kuriuo projekto rengimas buvo sustabdytas. Projekto rengimo procedūra tęsėsi 8 mėnesius. Šiuo atveju netaikytinas Taisyklių 26¹ punktas numatantis reikalavimų projektui galiojimo 3 metų terminą, kuris gali būti pratęstas 2 kartus po 2 metus. Bendrai Taisyklės numato bendrąjį 7 metų terminą, kuris šiuo metu nėra viršytas, o esant administracinės procedūros sustabdymui, Taisyklių nustatyto termino skaičiavimo eiga buvo sustojusi.

Pareiškėja pažymi, kad atsakovės pozicija nėra nuosekli, nes prieštarauja administracinės procedūros sustabdymo pagrindams. 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 36SD-883-(14.34.104) pareiškėja informuota, kad esant teisme iškeltai civilinei bylai laikotarpiui kol vyks ginčai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-39286 yra sustabdomas. Šiai dienai yra išnykęs nurodytas administracinės procedūros sustabdymo pagrindas, tačiau ginčijamame sprendime atsakovė jau remiasi Taisyklių 26¹ punktu dėl numatyto projekto galiojimo termino ir priimtų teismų sprendimų.

Pareiškėja nesutikdama su atsakovės pozicija pažymi, kad akivaizdu, jog teismai išnagrinėję ginčus pasisakė, kad atsakovė turi iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą. Teismai išaiškino ir tai, kad pareiškėjai turi būti suteikta galimybė įteisinti pastatus, kurių įteisinimas nėra galimas be po pastatais esančios žemės sklypo naudojimo teisės suteikimo, o ši teisė gali atsirasti ir būti įgyvendinta tik suformavus atitinkamo dydžio žemės sklypą, kurio formavimo procedūros tąsos siekia pareiškėja.

Pareiškėja nurodo sutinkanti su atsakovės pozicija, kad praėjus ilgam laiko tarpui nuo 2017 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.) rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą iki sprendimo priėmimo galėjo įsigalioti patvirtinti nauji teisės aktai, darantys įtaką rengiamo projekto sprendiniams, įsigalioti nauji teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai ir jų sprendiniai turintys įtakos rengiamo projekto sprendiniams. Taisyklių 262 punktas numato, jog pateikti reikalavimai turi būti keičiami naujais, kai įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai, darantys įtaką rengiamo projekto sprendiniams. Tokiu būdu, atsakovė turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas iš naujo ir gauti naujus reikalavimus, bet ne atsisakyti tęsti pradėtą administracinę procedūrą.

Pareiškėja akcentuoja, kad pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo jos skundą patenkinti visiškai.

Atsakovė su skundu nesutinka. Neginčydama pareiškėjos nurodomų faktinių bylos aplinkybių, pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. pavedimu Nr. 1PAV-307-(1.8 E.) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ Plungės ir Rietavo skyriui buvo pavesta organizuoti ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant žemės sklypą, reikalingą ir UAB ,,Aksel“ ginčo pastatui eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius 2017 m. liepos 26 d. dėl to priėmė sprendimą Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, pagal 2016 m. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1DPS-5326-(4.27.) valstybės įmonė Valstybės žemės fondas užsakytas šio žemės sklypo, kurio plotas 8,2694 ha, formavimo pertvarkymo projekto rengimas (paslaugos Nr. ZSFP-39286). Juo buvo numatyta performuoti sklypą, tačiau kilus teisminiam ginčui dėl UAB ,,Aksel“ priklausančio pastato teisėtumo, šio 8,2694 ha ploto valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo sustabdytas.

Atsakovė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020, rezoliucinė dalis aiški ir nedviprasmiška – pareiškėjai suteiktas 6 mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o neįvykdžius šio reikalavimo – ji įpareigota per 1 mėnesį savo lėšomis atlaisvinti valstybinę žemės sklypo dalį, nugriauti kavinę-barą ir sutvarkyti statybvietę. Šie teismų sprendimai įsiteisėję ir vykdytini, pareiškėjos kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nepriimtas, o tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Toks sprendimas taip pat turi prejudicinę galią, kuri reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Nurodo, kad asmuo, kuris siekia vykdyti statybos darbus ne jam priklausančiame žemės sklype, turi gauti šio žemės sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimą, o šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms. Atsižvelgus į tai, nurodo nesutinkanti su pareiškėjos argumentais, kad teismas nusprendė, kad šiuo atveju UAB „Aksel“ turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį ir, kad statinio įteisinimui apeliacinės instancijos teismas suteikė 6 mėnesių terminą.

Atsakovė akcentuoja, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr.PN68/2004-0045, 10 punkte buvo numatyta, kad panaudos gavėjas, t. y. viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Žemaitijos kolegija, kuri šiuo metu yra likviduota, be panaudos davėjo sutikimo savo teisių negalėjo perleisti kitam asmeniui, padalyti panaudos teisės, taip pat sklypą įkeisti, to tai reiškia, kad pareiškėja negalėjo šiame žemės sklype statyti statinių be Lietuvos valstybės patikėtinio sutikimo.

Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos pozicija, pažymi, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4395-583/2021 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5.), nes 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) nebuvo atsakyta į pareiškėjos prašyme keliamus reikalavimus, o 2020 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 1SS-1938-(8.5.) panaikintas kaip priimtas nekompetentingo administravimo subjekto. Šiuo sprendimu teismas nustatė pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. prašymą. Atsižvelgusi į tai, nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad šiuo sprendimu nustatyta pareiga atsakovei tenkinti pareiškėjos prašymą dėl žemės sklypo suformavimo.

Pažymi, kad vykdydamas minimą teismo sprendimą, Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius 2023 m. kovo 14 d. raštu Nr. 36SD-709-(14.36.104.) iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. prašymą ir konstatavo, kad toliau negali būti tęsiamos žemės sklypo projekto rengimo procedūros, projekto rengimo reikalavimai nebegalioja, ir negali būti išduodami nauji projekto rengimo reikalavimai, nes yra galiojantys teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad ginčo pastatas yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento bei padarė išvadą, kad UAB „Aksel“ prašymas atnaujinti 8,2694 ha ploto žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsižvelgusi į tai nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjos prašymas jį panaikinti turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl to, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad ginčo pastatas yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl ir pareiškėjos reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo tęsti pradėtą žemės sklypo formavimo projekto rengimą yra nepagrįstas.

Pažymi, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl to negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, kitu atveju peržengtų savo kompetencijos ribas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostata, nurodo, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomus ir pastatytus naujus statinius įteisinti draudžiama, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Be to, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 5 dalį, jei statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažymi, kad pareiškėja neturi jokių teisių į žemės sklypą, kuriame pastatytas savavališkas statinys, todėl negali būti vykdomas savavališkos statybos įteisinimas, kaip savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas (remiasi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-353-855/2022). Kitoks teisės normų aiškinimas, atsakovės nuomone, sudarytų sąlygas savavališkų statinių statytojams be teisėto pagrindo pretenduoti į jiems nepriklausančią žemę, o kartu ir tam tikra prasme skatintų savavališkas statybas svetimoje žemėje.

Atkreiptinas dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos siekis įsiteisinti neteisėtai pastatytą statinį pažeidžia teisingumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), nes iš ne teisės negali atsirasti teisė (remiasi ir (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

Akcentuoja, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Dėl šios priežasties pareiškėja neturi ir subjektinės teisės reikalauti tęsti pradėtą žemės sklypo formavimo projekto rengimą ar reikalauti įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą kreiptis į atitinkamus subjektus dėl naujų projekto rengimo reikalavimų išdavimo.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad vien tai, kad 2023 m. vasario 21 d. tarnybiniame rašte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius turi pakartotinai išnagrinėti UAB „Aksel“ 2020 m. rugsėjo 6 d. prašymą (reg. Nr. 36JP-680) pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, atsakant ir savo atsakymą pagrindžiant teisės aktų nuostatomis dėl kiekvieno prašyme nurodyto teiginio, nereiškia, kad atsakovė nurodė, kokį sprendimą turėtų priimti Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius.

Nurodo ir tai, kad pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo nustatytos tvarkos ir ginčijamo sprendimo neapskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Be to, praleido terminą skundui paduoti.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Rietavo savivaldybė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas.

Nurodo, kad vadovaujantis 2022 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 166 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo Rietavo savivaldybės nuosavybėn“ Rietavo savivaldybės nuosavybėn savarankiškajai savivaldybės funkcijai įgyvendinti perduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – kiti inžineriniai statiniai – lėktuvų pakilimo- nusileidimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perduodamo turto plotas – 21 826,80 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai siekia tęsti žemės sklypo formavimo projekto rengimą ir įgyti valdymo teises į valstybinės žemės sklypo dalį adresu (duomenys neskelbtini). Tokie pareiškėjos veiksmai prieštarauja imperatyviai teisės normai, kuri įtvirtinta Taisyklių 44 punkte, kuris numato, kad prie statinio (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 punkte) gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

Šioje byloje matyti, kad 8,2694 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 2000 m. statiniui – lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelei, – eksploatuoti. Kai buvo suformuotas žemės sklypas, pareiškėjos statinys neegzistavo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalimi savavališkai valstybinėje žemėje statomus ir pastatytus naujus statinius įteisinti draudžiama, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Statybos įstatyme nustatyta tvarka statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais pagrindais ir gaunamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas.

Šioje byloje nėra pateiktas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kad pareiškėja galėtų įteisinti neteisėtai pastatytus statinius.

Atsižvelgusi į tai nurodo, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatytas neteisėtos statybos faktas, o Taisyklių 44 punkto nuostata draudžia dalinti žemės sklypą, kuris buvo suformuotas statiniui eksploatuoti, joks naujo žemės sklypo formavimas jau suformuotame žemės sklype yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisės formuoti žemės sklypą pastatui eksploatuoti įgyvendinimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias aplinkybes.

2023 m. kovo 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 8,2694 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame Lietuvos Respublikai (4.3 punktas) (toliau – ir ginčo žemės sklypas, ir 8,2694 ha ploto valstybinis žemės sklypas), be kitų statinių, registruotas ir pastatas – kavinė-baras (kaip minėta – ir ginčo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2.2 punktas), kuris priklauso UAB ,,Aksel“ (4.2 punktas).

2018 m. kovo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius raštu Nr. 36SD-883-(14.36.104) informavo UAB ,,Aksel“, kad gavus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pranešimą Nr. e2-2794-904/2018 apie pareiškėjai iškeltą civilinę bylą dėl ginčo statinio nukeldinimo, nuspręsta, kad tol, kol vyks teisminis ginčas dėl statinio, formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-39286 žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengimas yra sustabdomas.

2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 ir 2020 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 patvirtina šias ginčui reikšmingas aplinkybes.

Šioje byloje, be kita ko, nagrinėtas Nacionalinės žemės tarnybos ieškinys, kuriuo ji prašė: panaikinti 2012 m. kovo 29 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties keitimą) Nr. 12-29 ir įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, pašalinti jame esantį pastatą – ginčo kavinę-barą, ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Gindamasi nuo ieškinio, UAB ,,Aksel“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį atmesti ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatyta tvarka išnuomoti UAB „Aksel“ 2 522 kv. m žemės sklypo dalį ginčo statiniui eksploatuoti.

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 ir 2020 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 nusprendė Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį tenkinti iš dalies, UAB ,,Aksel“ priešieškinį atmetė. Teismas: panaikino 2012 m. kovo 29 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties keitimą) Nr. 12-29 ginčo statiniui; suteikė UAB ,,Aksel“ 6 (šešių) mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 (vieną) mėnesį nuo 6 (šešių) mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą (ginčo statinį), ir sutvarkyti statybvietę; tuo atveju, jei UAB „Aksel“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės sklypo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti pastatą, visas išlaidas išieškant iš UAB „Aksel“.

Sprendimuose teismai konstatavo, kad UAB ,,Aksel“ ginčo statinys pastatytas leidus tik tuometiniai panaudos gavėjai VšĮ Žemaitijos kolegijai valstybiniame sklype, t. y. subpanaudos teisiniu pagrindu. Atsižvelgęs į tai sprendė, jog valstybinio žemės sklypo dalis UAB ,,Aksel“ kavinės statybai buvo skirta šio sklypo panaudos gavėjo. Teismas nustatė ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1505 „Dėl statinio statybos“, adresuotu VšĮ Žemaitijos kolegijai, nurodė, kad UAB ,,Aksel“ ginčo kavinę leidžiama statyti tik sklypo panaudos laikotarpiui, o jam pasibaigus statinys turi būti nugriautas per vieno mėnesio laikotarpį. Remiantis šiais įrodymais padarė išvadą, kad 8,2694 ha valstybinės žemės sklypo dalis UAB ,,Aksel“ kavinės statybai buvo VšĮ Žemaitijos kolegijos suteikta prieštaraujant Žemės įstatymui ir jį detalizuojantiems teisės aktams, nes valstybinės žemės dalis subpanaudai buvo suteikta privačiam juridiniam asmeniui UAB ,,Aksel“, todėl pripažino, kad UAB ,,Aksel“ negalėjo būti statytoju ir įgyvendinti statytojo teisių neterminuotai, vėliau įregistravusi statinį pretenduoti sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis.

Sprendimuose konstatuota ir tai, kad net ir esant nustatytai aplinkybei, kad UAB ,,Aksel“ statinys yra savavališka statyba, pastarajai turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, prieš imantis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų, kadangi, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis ir nuosekliai formuojama teismų praktika, statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, kurios turi būti imamasi tik asmeniui per nustatytą laikotarpį neįteisinus savavališkos statybos padarinių.

2020 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi kasacinis skundas nepriimtas, taigi, teismų sprendimai yra įsiteisėję.

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020, Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis patenkintas UAB ,,Aksel“ prašymas ir minėto sprendimo vykdymas atidėtas: 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi, – iki 2022 m. gruodžio 23 d.; 2023 m. vasario 10 d. nutartimi – iki 2023 m. rugsėjo 23 d.; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi – iki 2024 m. rugsėjo 23 d.; 2024 m. spalio 4 d. nutartimi – iki 2025 m. rugsėjo 23 d.

2021 m. birželio 1 d. Regionų administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4395-583/2021 ir 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-453-822/2022, UAB ,,Aksel“ skundas panaikinti 2020 m. liepos 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus sprendimą Nr. 36SD-2788-(14.36.104) bei Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5), kuriais netenkintas pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. prašymas ir atsisakyta atnaujinti 8,2694 ha ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei įpareigoti tai padaryti, patenkintas iš dalies: skundžiami raštai panaikinti, likusioje dalyje skundas atmestas kaip nepagrįstas. Iš teismų sprendimų argumentų matyti, kad skundžiami sprendimai panaikinti dėl to, kad sprendimą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas bei buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Taigi, sprendimuose nekonstatuota, kad atsakovės atsisakymas atnaujinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą rengimą neteisėtas, atsakovei nurodyta pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo.

2023 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus sprendimu Nr. 36SD-709-(14.36.104.) (ginčijamas sprendimas) pareiškėjai nurodyta, kad toliau negali būti tęsiamos žemės sklypo projekto rengimo procedūros, projekto reikalavimai nebegalioja ir negali būti išduodami nauji projekto rengimo reikalavimai, nes yra galiojantys teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad ginčo pastatas – kavinė-baras yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento.

2023 m. kovo 28 d. dėl šio sprendimo pareiškėja kreipėsi į Plungės apylinkės teismą. Bylos nagrinėjimo metu, 2024 m. sausio 22 d. kreiptasi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo, 2024 m. sausio 23 d. nutartimi Specialioji teismingumo kolegija pripažino, kad ginčas teismingas administraciniam teismui.

Taigi, aptartais įrodymais nustatytos šios teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. 2012 m. kovo 29 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties keitimą) Nr. 12-29 pagrindu pareiškėjai 8,2694 ha ploto valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso ginčo statinys – kavinė-baras. Pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo statinį įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos prašymu, Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius 2017 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė rengti 8,2694 ha ploto valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant žemės sklypą, reikalingą UAB ,,Aksel“ ginčo pastatui eksploatuoti, 2016 m. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1DPS-5326-(4.27.) užsakytas šio žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimas (paslaugos Nr. ZSFP-39286). Kilus teisminiam ginčui dėl UAB ,,Aksel“ priklausančio ginčo statinio statybos teisėtumo, šio 8,2694 ha ploto valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-39286 rengimas sustabdytas. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažinta, kad UAB ,,Aksel“ priklausantis ginčo statinys (kavinė-baras) 8,2694 ha ploto valstybiniame žemės sklype pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes pastatytas be žemės sklypo patikėtinio sutikimo, tačiau suteikta teisė statinį įteisinti. Tam nustatytas terminas – iki 2025 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėja siekia, kad sustabdytas 8,2694 ha ploto valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-39286 rengimas būtų atnaujintas ir jai būtų suformuotas 2 522 kv. m žemės sklypas ginčo statiniui eksploatuoti. Atsakovei nesutikus atnaujinti 8,2694 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-39286 rengimo, pareiškėja kreipėsi į teismą.

II. Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo

Kaip minėta, pareiškėja siekia, kad būtų panaikintas 2023 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimas Nr. 36SD-709-(14.36.104.). Dėl to pareiškėja su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą 2023 m. kovo 28 d. Nors byla po Specialiosios teismingumo kolegijos administraciniame teisme gauta tik 2024 m. kovo 4 d., priimdamas skundą teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas skundo padavimo terminą atnaujinti. Todėl teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus, kad praleistas terminas negalėjo būti atnaujintas.

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).

Kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti bei toliau tęsti 8,2694 ha ploto valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą remdamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau, kaip minėta, – ir Taisyklės) 25¹, 26¹ punktuose įtvirtintomis nuostatomis, t. y. iš esmės dėl, kad negali būti tęsiamos žemės sklypo projekto rengimo procedūros, nes projekto reikalavimai nebegalioja ir negali būti išduodami nauji projekto rengimo reikalavimai, nes teismų sprendimais konstatuota, kad ginčo statinys pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento.

Taigi, byloje aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjos ginčo statinys pastatytas savavališkai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad remiantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju statytojas neturi teisės tokius statiniu naudotis ar juo disponuoti.

Valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aptartų nuostatų pagrindu teismas sprendžia, kad teismo sprendimais konstatavus, kad pareiškėjos ginčo statinys yra savavališka statyba, tokiam statiniui žemės sklypas (nuomai ar pardavimui) negali būti formuojama iki statinio statyba nebus įteisinta įstatymų nustatyta tvarka.

Projekto rengimo reikalavimai nepateikiami, jei numatomo rengti projekto tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (Taisyklių 25¹ punktas). Pateikti reikalavimai galioja visų projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų metu ir iki kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 3 metus (Taisyklių 26¹ punktas).

Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai sprendė, kad statiniui, kuris yra savavališka statyba, naudojimasis ir disponavimas kuriuo draudžiamas įstatymu, negali būti išduoti projekto rengimo reikalavimai ar sprendžiama dėl nustatyto termino pratęsimo.

Vien faktas, kad dar iki teisminio ginčo dėl statinio statybos pripažinimo savavališka kilimo (jis iškeltas 2018 m. sausio 22 d. ieškiniu), 2017 m. liepos 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius priėmė sprendimą Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 3860/0001:262) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant žemės sklypą, reikalingą ir UAB ,,Aksel“ ginčo pastatui eksploatuoti, aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, nesudaro pagrindo tokį žemės sklypų formavimo projektą tęsti.

Šiame kontekste pareiškėjos argumentai, susiję su Taisyklėse įtvirtinta galimybe atnaujinti ir tęsti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju reikšmingas ne pačios procedūros termino klausimas, o tai, kad pasikeitus aplinkybėms, toks žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas yra negalimas pagal nustatytą imperatyvų teisinį reguliavimą.

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nenustatyti ABTĮ 91 straipsnio 1–2 dalyje nurodyti pagrindai, kuriais remiantis būtų pagrindas ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Teismas, ginčijamą sprendimą vertindamas kaip individualų administracinį aktą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) kontekste, pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019,2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodytos ir priežastys, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Atsižvelgęs į tai, teismas nemato pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų kontekste.

Atsižvelgus į aptartus argumentus, pareiškėjo skundo reikalavimo dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo tenkinti nėra pagrindo.

Pripažinus, kad pagrindinis pareiškėjos reikalavimas – panaikinti 2023 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. 36SD-709-(14.36.104.) yra nepagrįstas, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinių pareiškėjos reikalavimų, – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos tęsti pradėtą žemės sklypo formavimo projekto rengimą bei kreiptis į atitinkamus subjektus dėl naujų projekto rengimo reikalavimų išdavimo.

Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Todėl teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos ir teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigoti atsakovę atnaujinti procedūrą ar kreiptis dėl projektų rengimo reikalavimų išdavimo.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

III. Dėl argumentų, susijusių su teise įteisinti statybą ginčijamo sprendimo kontekste

Teismas pripažįsta, kad aukščiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nors UAB ,,Aksel“ priklausantis ginčo statinys (kavinė-baras) 8,2694 ha ploto valstybiniame žemės sklype pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau įsiteisėjusiais teismo sprendimais pareiškėjai suteikta teisė šį statinį įteisinti, tam nustatytas terminas – iki 2025 m. rugsėjo 23 d. Taigi, ši pareiškėjos teisė negali būti ignoruojama ar įgyvendinama formaliai ir turi būti ginama.

Gindama šią teisę ir skųsdama teismui ginčijamą sprendimą, pareiškėja remiasi ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, 44 punktas), kurioje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai. Remdamasi šia taisykle, pareiškėja siekia, kad atsakovė ignoruotų visas teisės aktuose įtvirtintas žemės sklypų formavimo nuostatas ir suformuotų žemės sklypą pareiškėjai, tačiau teismas sprendžia, kad: pirma, faktinės aplinkybės pareiškėjos nurodytoje byloje nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių skiriasi, nes šiuo atveju, priešingai nei nurodytoje byloje, pareiškėja nebuvo suklaidinta planinės medžiagos statydama statinį jai priklausančiame sklype; šiuo atveju pareiškėja, būdama verslininkė ir turėdama aiškią informaciją apie žemės sklypo priklausymą valstybei, taip pat tai, kad ji naudojasi žemės sklypu subpanaudos teisinių santykių pagrindu, o VšĮ Žemaitijos kolegijai teisė statyti statinį suteikta tik panaudos laikotarpiu su įsipareigojimu jį vėliau nugriauti, pažeisdama teisės aktų reikalavimus statinį pastatė, pasibaigus panaudai jo nenugriovė ir siekia įteisinimo; antra, iš esmės pareiškėjos prašomas automatinis žemės sklypo suformavimas jos neteisėtai pastatytam statiniui prieštarautų bendrajam teisingumo ir sąžiningumo principams, nes sudarytų galimybes piknaudžiaujant teisėmis dar ir turėti iš to naudos.

Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; atliekant kitus statybos darbus (atnaujinant (modernizuojant), remontuojant ar griaunant statinį) ar statinių pakeitimus (keičiant statinio (jo dalies) paskirtį, formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus) privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais. Įvertinus tai, teismo sprendimuose konstatuota, kad pareiškėjai pastačius ginčo statinį valstybinėje žemėje ir pagal teisės aktų nuostatas neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statinio statybai valstybinėje žemėje, statinio statyba pripažinta savavališka.

Taigi, tam, kad pareiškėja įteisintų statinį, ji turi gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą ginčo statinio statybai valstybinėje žemėje. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo valstybinės žemės patikėtinis šiuo atveju – Nacionalinė žemės tarnyba. Taigi šiuo atveju pareiškėja Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į atsakovę, siekdamas gauti jos sutikimą ginčo statiniui. Gavusi sutikimą, galės tęsti ginčo statinio įteisinimo procedūrą (vėliau ir kreiptis dėl žemės sklypo formavimo), o patikėtiniui atsisakius sutikimą duoti – atsisakymą ginčyti teismine tvarka. Tokiu būdu būtų įvertinti visi abiejų šalių argumentai dėl galimybės įteisinti statinį, būtų realiai užtikrinta pareiškėjos teisė įteisinti statinį, o taip pat nesusidarytų teisinė situacija, kai atskirų teisių įgyvendinimas tampa susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai.

Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumą, todėl teismas dėl jų nepasisako.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, aptartame kontekste netenkintinas ir jos prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Aksel“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.