Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aksel“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT sudaryti komisiją pareiškėjo skundui išnagrinėti bei nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jam nuosavybės teise priklauso maitinimo paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statinys), esantis Rietavo savivaldybėje. Rietavo savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. AV-166 žemės sklypui ir statiniams, tarp jų kavinei, suteikė adresą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių, prašydamas išnuomoti 8,2694 ha ploto žemės sklypo dalį, o vėliau pateikė ir 2017 m. liepos 5 d. pasiūlymą organizuoti šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Prie pareiškėjo kavinės taip pat yra įrengti vietiniai inžineriniai nuotekų ir vandens tinklai. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2017 m. liepos 26 d. raštu informavo, kad vykdydamas NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. pavedimą nusprendė rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – atidalinti žemės sklypus, reikalingus pastatams eksploatuoti. Pareiškėjo atstovė 2017 m. spalio 17 d. kreipėsi į Valstybinės žemės fondo (toliau – ir VŽF) Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrių su prašymu paaiškinti, kokio dydžio sklypas formuojamas pareiškėjui. 2017 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku buvo nurodyta, kad žemės pertvarkymo ir formavimo projektas yra rengiamas, o VŽF Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovė informavo pareiškėją 2018 m. vasario 21 d. raštu, kad suformuotas 0,2172 ploto kelio servitutas. Šie duomenys patvirtina, kad NŽT nurodymu pareiškėjui buvo formuojamas žemės sklypas prie jo statinio.

2.2. Po to, kai Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-943-514/2018 patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį ir panaikino nuo sudarymo momento visas sutartis ir susitarimus dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB „Rietavo turgus“, neliko formalių kliūčių dalį šio sklypo suformuoti pareiškėjui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Rietavo turgus“ ieškinį dėl įpareigojimo pareiškėją nukeldinti jo statinį ir priteisti 8 612,32 Eur skolos bei delspinigius. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi prie šios civilinės bylos buvo prijungta civilinė byla Nr. e2-2124-225/2018, kuri buvo iškelta pagal NŽT ieškinį pareiškėjui dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, deklaracijos ir statinio registracijos panaikinimo. Šiuo ieškiniu NŽT prašė teismo panaikinti UAB „Aksel“ maitinimo paskirties pastato 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigoti atsakovą atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 UAB „Rietavo turgus“ ieškinį atmetė, o NŽT ieškinį tenkino iš dalies, t. y. panaikino 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esančią kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, kuris iš dalies patenkino apeliaciją ir 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 konstatavo, kad įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju UAB „Aksel“ turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, nes byloje nenustatyta, jog atlikti statybos darbai toje vietoje apskritai negalimi ir kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų (nutarties 75–81 p.).

2.3. Siekdamas įteisinti statinį, pareiškėjas pateikė NŽT Plungės ir Rietavo skyriui 2020 m. birželio 29 d. raštą, kuriuo prašė nurodyti, ar NŽT atnaujino 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suformuoti pareiškėjui sklypą. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. raštu nurodė, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai projekto ZSFP-39286 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Toks teritorinio NŽT skyriaus atsakymas į pareiškėjo prašymą yra nekonkretus ir neaiškus. Dėl to pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą apskundė neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka NŽT direktoriui. NŽT, praleidusi skundo nagrinėjimo terminus, atsiuntė pareiškėjui paštu Sprendimą, pasirašytą NŽT direktoriaus pavaduotojo A. B., kurį pareiškėjas gavo tik 2020 m. spalio 21 d.

2.4. NŽT Sprendime konstatuota, kad NŽT neturi teisinio pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti pareiškėjui žemės sklypą (jo dalį) prie nelegaliai pastatyto jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Tokiu būdu atsakovas veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), nes neatsižvelgė į minėtą įsiteisėjusią Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 ir netinkamai šią nutartį aiškino. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog pareiškėjo statinys gali minėtoje vietoje stovėti, tai norėdamas įteisinti statinį pareiškėjas visų pirma turi išsinuomoti (ar nusipirkti) sklypą ar jo dalį prie statinio. Tokia sąlyga nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Be to, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas gali leisti asmeniui per teismo nustatytą terminą pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir/arba statinį, jeigu toks pertvarkymas galimas pagal galiojančius teritorinio planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos ir paveldosaugos reikalavimams. NŽT nagrinėdama pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka pažeidė bendrą principą, kad ginčą nagrinėjanti institucija negali priimti blogesnio sprendimo negu yra skundžiamas. Šiuo konkrečiu atveju NŽT Plungės ir Rietavo skyrius pareiškėjui nebuvo nurodęs, kad negali būti formuojamas sklypas prie statinio. Pareiškėjas skundą teikė dėl to, kad teritorinio skyriaus atsakymas buvo nekonkretus. Be to, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokiu būdu įstatymas apibrėžia, kokie skundai NŽT yra nagrinėjami ikiteismine tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios numato, kad NŽT nenagrinėja skundų dėl žemės sklypų nuomos, o tokie ginčai nagrinėjami betarpiškai teisme. Taigi NŽT nagrinėdama pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka neturėjo teisės nuspręsti, kad pareiškėjui sklypas negali būti suformuotas ir išnuomotas. Jeigu teritorinis padalinys būtų atsisakęs pareiškėjui suformuoti sklypą/jo dalį ir jį išnuomoti, tai tokiu atveju pareiškėjas būtų teikęs skundą tiesiogiai teismui.

2.5. NŽT nesilaikė jos pačios patvirtintų Taisyklių, nes pagal šias Taisykles sprendimą gali priimti Tarnybos direktorius, o ne jo pavaduotojas (Taisyklių 3 p.). Be to, ginčo nagrinėjimui galėjo būti sudaryta komisija (Taisyklių 3 p.), o ne pavesta skundą nagrinėti eilinei NŽT darbuotojai, nes nagrinėjant skundą turėjo būti įvertintas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Taip pat akivaizdžiai buvo pažeistas Taisyklių 6 punktas, kuriame deklaruojama, kad nagrinėjant skundus valstybės tarnautojai privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.