- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- eI2-1553-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04194-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- O. K.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio, ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. K. (O. K.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2020 m. gruodžio 5 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT) sprendimą Nr. 163-2733, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta leisti atvykti kertant sieną (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad atsisakyme leisti atvykti kertant sieną išskirta priežastis – „yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams“. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu.
Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, jis nėra baustas administracine tvarka ir nėra jokių pagrindų, kurie leistų spręsti, jog jis gali kelti kokią nors grėsmę. Priešingai – pareiškėjas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Darbo sūkurys“ (toliau – ir Bendrovė) statybininku, gauna pakankamai didelį darbo užmokestį ir kuria Lietuvos Respublikai pridėtinę vertę.
Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl akivaizdžiai pažeidžia Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad galimai Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad 2020 m. spalio 29 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004286753 (toliau – ir Viza). Tačiau šis departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo pareiškėjas yra pateikęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT). Pareiškėjo teigimu, neįsiteisėjęs sprendimas asmeniui neigiamų pasekmių sukelti neturėtų.
Įsitikinimą, kad atsisakymas leisti atvykti kertant sieną lėmė minėtas Departamento sprendimas, sustiprina tai, kad atsisakius pareiškėjui kirsti sieną, ant jo pase esančios Lietuvos vizos buvo uždėtas antspaudas „PANAIKINTA“, nors Departamento sprendimas nebuvo įsiteisėjęs.
Šios išdėstytos aplinkybės pareiškėjui leidžia daryti išvadą, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o jį priimant buvo padaryti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai.
Atsiliepimas
Atsakovė VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.
Paaiškina, kad atlikdami patikrinimus kertant išorinę sieną, VSAT pareigūnai vadovaujasi 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nuostatomis. Pagal minėto kodekso 6 straipsnio 1 dalies a) punktą trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų yra turėti galiojantį kelionės dokumentą ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnio 1 dalies b) punktas).
Vadovaujantis 2017 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/850, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 (1), nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiams bevizis režimas taikomas tik biometrinių pasų, išduotų laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų, turėtojams. Kitais atvejais, (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.
Pareiškėjas, atvykęs 2020 m. gruodžio 5 d. į Lietuvos Respubliką, pateikė dokumentą su biometriniais duomenimis Nr. FN717036, su jame įklijuota nacionaline (D tipo) daugkartine Viza. Pareigūnams patikrinus kontrolei pateiktą Vizą, ji nebuvo rasta tarp galiojančių vizų. Papildomai patikrinus duomenis Vizų informacinėje sistemoje paaiškėjo, kad pareiškėjui išduota Viza (galiojimo laikas nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. vasario 21 d.) buvo panaikinta Departamento 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 44U-5671. Vizų sistemoje buvo pažymėta, kad Viza panaikinta, nes priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad VSAT pareigūnai privalo vykdyti Departamento priimtus sprendimus, nesigilinant dėl kokių priežasčių sprendimai panaikinti vizas buvo priimti. Įstatymo 22 straipsnio 3 punktu, viza laikoma negaliojančia, jeigu ji yra panaikinta.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. siekdama riboti Covid–19 ligos plitimą, paskelbė karantiną ir patvirtino karantino režimą. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti ūkinės veiklos apribojimai.
Nutarimo 2.1.2 papunktyje nustatyta, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus tam tikras išimtis, kurios įvardintos 2.1.2.1–2.1.2.18 papunkčiuose.
Pareiškėjui vykimo per valstybės sieną metu Viza buvo panaikinta ir apie tai buvo pažymėta VSAT informacinėje sistemoje ir Vizų informacinėje sistemoje. Kadangi pareiškėjas nepriklausė Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms bei nebuvo pagrindo taikyti Nutarimo 2.1.2.1–2.1.2.18 papunkčiuose nurodytų išimčių, todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimas neleisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsisakymo priežastis – yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, t. y. pareiškėjui nebuvo leista atvykti dėl Nutarimo 2.1.2 papunktyje nustatytų ribojimų.
Pažymi, kad priimtas Sprendimas atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytus standartiniame blanke pateiktus reikalavimus, nurodyta aiški priežastis, kodėl pareiškėjui nebuvo leista patekti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su priimtu Sprendimu. Atsakovės teigimu, Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, taip pat atitinkantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad vykdant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1) (toliau – ir Vizų kodeksas) 34 straipsnio 5 dalį, jei viza yra panaikinama, ant jos turi būti uždėtas spaudas „Panaikinta“, o optiškai kintantis vizos įklijos elementas, latentinio vaizdo įspūdį daranti apsaugos priemonė ir žodis „viza“ padaromi negaliojančiais išbraukiant. Pabrėžia, kad tokia pati tvarka yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Minėto Aprašo 99 punkte nustatyta, kad jeigu institucija, priėmusi sprendimą dėl nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo, dėl objektyvių priežasčių negali minėtų veiksmų atlikti, šiuos veiksmus atlieka VSAT, kuomet užsienietis ketina kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 163-2733, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta leisti atvykti kertant sieną į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytinė bylos medžiagos patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 5 d. 13.08 val. atvyko į Vilniaus oro uostą reisu BT415 iš (duomenys neskelbtini) (VSAT Tarnybinis pranešimas). Patikrai pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, galiojantį nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2028 m. gegužės 5 d., D tipo Šengeno vizą (LTU) Nr. 004286753, galiojančią nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. vasario 21 d. VSAT pareigūnai, atlikę pareiškėjo pateiktų dokumentų tikrinimą, nustatė, kad pareiškėjo pateikta Viza informacinėje sistemoje įvesta kaip negaliojanti (2020 m. spalio 29 d. Departamento sprendimu panaikinta). Vadovaujantis Nutarimo 2.1.2 punktu, pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo įleistas.
VSAT 2020 m. gruodžio 5 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną. Buvo nurodyta tokia atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastis: yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalis 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Teismas 2021 m. sausio 28 d. raštu klausė šalių nuomonės dėl nagrinėjamos administracinės bylos sustabdymo iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje eI2-1206-1047/2021 (ginčas dėl 2020 m. spalio 29 d. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. K. Nr. 15/4-1)31-304/44U-5671). Iki 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdžio šalių nuomonė negauta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nestabdo šios administracinės bylos nagrinėjimo, nes nenustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimas administracinėje byloje eI2-1206-1047/2021 turi reikšmės nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, jog skundžiamame sprendime pagrindas, kodėl pareiškėjui atsisakoma leisti atvykti kertant sieną į Lietuvos Respubliką yra tai, kad jis yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (Lietuvoje paskelbtas karantinas, pareiškėjas neatitiko Nutarimo 2.1.2.1–2.1.2.18 papunkčiuose nustatytų išimčių).
Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad atsakovės priimtas Sprendimas neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų. Skunde pareiškėjas nurodė, jog jo atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas nėra baustas administracine tvarka, todėl teigė, kad jis negali kelti jokios grėsmės.
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu.
Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Tai nepažeidžia specialių nuostatų dėl teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą arba dėl ilgalaikių vizų išdavimo taikymo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: i) jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Pagrįstu skubos atveju šio reikalavimo galima netaikyti; ii) jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama riboti Covid–19 ligos plitimą, Nutarimu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną (Nutarimo 1 punktas) ir patvirtino karantino režimą (Nutarimo 2 punktas).
Nutarimo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d.) 2.1.2 papunktyje buvo nustatyta, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Šio draudimo išimtys nustatytos 2.1.2.1–2.1.2.18 papunkčiuose.
Byloje ginčo, kad pareiškėjui atvykus į Lietuvos Respubliką privalu buvo turėti vizą, nėra. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neatitiko Nutarimo 2.1.2.1–2.1.2.18 papunkčiuose nustatytų išimčių. Pareiškėjo teigimu, jo pateikti dokumentai, t. y. Viza sudarė galimybę būti įleistam į Lietuvos Respubliką, nepaisant to, kad Departamentas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino Vizą. Tokios pozicijos pareiškėjas laikosi, nes Departamento 2020 m. spalio 29 d. nebuvo įsiteisėjęs ir buvo apskųstas teismui, todėl juo vadovautis nebuvo jokio pagrindo.
Iš informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad VAAT 2021 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1206-1047/2021 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Departamentui dėl 2020 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-304/44U-5671 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Lietuvos Respublikoje panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. K.“. VAAT pareiškėjo skundo netenkino, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad 2020 m. spalio 8 d. Departamentas, vadovaudamasis Aprašo 70.11 papunkčiu (užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004286753, galiojančią iki 2021 m. vasario 21 d. Viza buvo panaikinta 2020 m. spalio 29 d. Departamento sprendimu. Iš Liteko sistemos duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 29 d. Departamento sprendimo vykdymas nebuvo sustabdytas (nebuvo prašoma taikyti ir nebuvo taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės). Atitinkamai tokie duomenis negalėjo būti ir Vizų informacinėje sistemoje.
Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą viza yra negaliojanti, jeigu ji panaikinta. Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas tik tais atvejais, kai: 1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi; 2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę; 3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. Pagal Įstatymo 139 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pažymėtina, kad Migracijos departamento 2020 m. spalio 29 d. sprendimas, kuriuo, panaikinta pareiškėjo viza, nepatenka į Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimų kategorijas, todėl jo apskundimas sprendimo galiojimo nesustabdo. Migracijos departamento sprendimo vykdymas taip pat nebuvo sustabdytas teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Tokios teisės aktų aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi Vilniaus apygardos administracinis teismas (žiūrėti, pavyzdžiui, 2018 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1467-629/2018 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad neįsiteisėjęs Departamento sprendimas neigiamų pasekmių sukelti negali, laikomi nepagrįstais. Dar daugiau, pareiškėjui aplinkybės, kad Departamento 2020 m. spalio 29 d. sprendimu jam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta Viza, buvo žinomos, tačiau nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 5 d. atvyko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos ir bandė patekti į Lietuvos Respubliką.
Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nekelia jokios grėsmės, nes jo atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, kad nėra baustas administracine tvarka, pažymėtina, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką buvo neįleistas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo nustatytų apribojimų (Nutarimo 2.1.2 papunktis), bet ne dėl to, jog jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar dėl to, jog buvo baustas administracinę tvarka. Taigi pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.
Skunde teismui pareiškėjas kelia abejonę, kad priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl jam tiksliai nėra žinomi argumentai, kodėl jis nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką (skundo 8 punktas). Teismas šias pareiškėjo išdėstytas abejones vertina kritiškai. Pirma, Sprendime aiškiai nurodytos atsisakymo priežastys – yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Antra, pareiškėjas teismui nepateikia jokių paaiškinimų, kad jis, nesuprasdamas, kodėl nėra įleidžiamas į Lietuvos Respubliką, kreipėsi į pareigūną, siekiu minėtas aplinkybes išsiaiškinti, o pareigūnas atsisakė pareiškėjui nurodyti atsisakymo leisti atvykti į Lietuvos Respubliką argumentus. Pastebėtina ir tai, kad Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.
Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, kad VSAT pareigūnai laikėsi paminėtos Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos, t. y. užpildė Sprendimą, jame aiškiai nurodė atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastį, pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas pasirašytinai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma visiškai atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad priimtas Sprendimas neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad ant jo pase esančios Vizos buvo uždėtas antspaudas „Panaikinta“. Teismas pažymi, kad Vizų kodekso 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei viza panaikinama arba atšaukiama, ant jos uždedamas spaudas „PANAIKINTA“ arba „ATŠAUKTA“, o optiškai kintantis vizos įklijos elementas, latentinio vaizdo įspūdį daranti apsaugos priemonė ir žodis „viza“ padaromi negaliojančiais išbraukiant. Iš esmės toks pats reglamentavimas nustatytas ir Aprašo 97 punkte. Aprašo 99 punkte nustatyta, kad jeigu institucija, priėmusi sprendimą dėl nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo, dėl objektyvių priežasčių negali atlikti aprašo 97 punkte nurodytų veiksmų, šiuos veiksmus atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kai užsienietis ketina kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba bet kuri Lietuvos vizų tarnyba, kai užsienietis kreipiasi dėl vizos išdavimo. Taigi, paminėtos teisės aktų nuostatos, patvirtina, kad VSAT pareigūnai teisėtai ir pagrįstai uždėjo antspaudą ant pareiškėjo Vizos „PANAIKINTA“.
Apibendrinant darytina išvada, kad VSAT visapusiškai ir išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. K. (O. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.