Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas akcentuoja, kad yra įgijęs profesiją, kuri patenka į šiuo metu galiojančių profesijų sąrašą, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Taip pat pateikė oficialiai į lietuvių kalbą išverstą 2007 m. liepos 1 d. AAB „Mykolaivpromsantechmotntazh“ raštą „Dėl absolventų pagal profesiją „Laivų surinkėjas” išleidimo”, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui suteikta 4 kategorijos laivų surinkėjo kvalifikacija. Pareiškėjo nuomone, jis savo darbu galėtų kurti pridėtinę vertę ne tik Bendrovei, tačiau ir Lietuvos valstybei, esant šių darbuotojų trūkumui.

Paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, ketindamas dirbti pagal profesiją (suvirintoju), kuri yra įtraukta į profesijų sąrašą, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas pateikė UAB TK „Specmontazh“ (toliau – ir Mokykla) 2006 m. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas turi suvirintojo kvalifikaciją.

Atkreipia dėmesį, jog nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimu teismui įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kadangi administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrįstai siekia teismui perduoti Migracijos departamentui teisės aktų priskirtas funkcijas. Be to, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (norėdamas įsidarbinti laivų surinkėju – pagal profesiją, kurios turėjimą pagrindžia pažymėjimas), pareiškėjas turėtų teikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei kartu su juo pateikti būtinus dokumentus, kadangi pagal teismui pateiktą dokumentą, atitinkamai Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo. Įvertinęs Įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytus reikalavimus, priimtų atitinkamą naują sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir Migracijos departamentą įpareigoti atlikti veiksmus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad Įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį bendrovėje UAB „Darbo sūkurys“ suvirintoju. Migracijos departamentui paprašius, UAB „Darbo sūkurys“ 2020 m. spalio 5 d. pateikė UAB TK „Specmontazh“ 1992 m. m. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas turi suteiktą 4 kategorijos suvirintojo kvalifikaciją. Migracijos departamentui pasikreipus į minėtą Mokyklą, Mokykla nurodė, kad pareiškėjas O. K. (O. K.) niekada nesimokė Mokykloje. Pabrėžė, kad Mokykla neruošia darbininkų profesijų specialistų. Taigi Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją.