Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-180-316/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
AN2-180-316/2018
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00143-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Boleslovas Kalainis
Pažeidėjas
D. G.
Advokatai
Vilius Jonaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-180-316/2018Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00143-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10; (S) 21.11.11
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria paliktas galioti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 73-ANR_N-1843-2018, kuriuo D. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį penkių šimtų eurų bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas aštuoniolikai mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. 2018 m. birželio 23 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-4601-2018 pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. birželio 23 d. 20.45 val., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų keldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, važiuodamas automobiliu įjungė rankinį stabdį taip priversdamas automobilį slysti šonu. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą (b. l. 11).

2. Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Donato Vilimo 2018 m. birželio 26 d. nutarimu D. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą nubaustas penkių šimtų eurų bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas aštuoniolikai mėnesių (b. l. 11–12).

3. 2018 m. liepos 24 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose dėl minėto nutarimo buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato Viliaus Jonaičio skundas (b. l. 3–8). Skunde buvo teigiama, jog nėra neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad D. G. yra kaltas ir jo kaltė visiškai įrodyta (b. l. 3–8).

Žemesnės instancijos teismas

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 73-ANR_N-1843-2018 ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato Viliaus Jonaičio skundas netenkintas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes administracinio nusižengimo, už kurį jis yra nubaustas, nepadarė, arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta 420 straipsnio sankcijoje.

5.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad ne kartą minėjo, jog vairuojamo automobilio rankinis stabdis neveikė ir tai patvirtino automobilio savininkas, bei kiti liudytojai, tačiau šios aplinkybės nei teismas, nei institucijos pareigūnai nelaikė svarbia. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnas rėmėsi tik prielaidomis, kad buvo naudojamas rankinis stabdis.

5.2. Teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas ir policijos komisariato pareigūnai rėmėsi tik prielaidomis, vidiniu įsitikinimu, nors nebuvo patirta jokių nuostolių ar neigiamų padarinių, o, vadovaujantis teismų praktikos principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant kaltę vien tik prielaidomis.

5.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojas D. V. teismo posėdžio metu davė teismą klaidinančius bei apelianto padėti sunkinančius parodymus apie tai, jog vairuojama transporto priemonei nevaldomai apsisukus dar buvo spaudžiamas akseleratorių, dėl to slydo priekiniai ratai. Šį teiginį visiškai paneigia filmuota medžiaga. Nurodo, kad ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai sąmoningai bet kokiomis priemonėmis siekia inkriminuoti administracinį nusižengimą, kurio jis nepadarė.

5.4. Nurodo, kad liudytojai A. B. ir A. J. patvirtino, kad staigiu judesiu stabdžio pedalą apeliantas paspaudė pamačius policijos pareigūnų automobilį, dėl to automobilį sumėtė. Teigia, kad staigus stabdymas savaime nerodo, jog tai buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų, ir nesuteikia pagrindo tokią veiką besąlygiškai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

5.5. Teigia, kad jo elgesį negalima įvardyti chuliganišku vairavimu, nes pavojaus eismo saugumui nesukėlė, aplink nebuvo transporto priemonių, priešingai, pamatęs atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, staigiai spaudė stabdžio pedalą, tam kad išvengtų susidūrimo. Teigia, kad žmonių ir savo saugumui taip pat pavojaus nesukėlė. Nurodo, kad nerodė nepagarbos aplinkiniams, nedemonstravo niekinančio požiūrio ir neturėjo jokio tikslo priešpastatyti save aplinkiniams, nesiekė atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesio.

5.6. Taip pat nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad apelianto vairavimo patirtis tėra vos keturi mėnesiai, todėl jis neįvertino situacijos taip, kaip būtų įvertinęs situaciją patyręs vairuotojas. Teigia, kad bendrakeleiviams sušukus „policija“, jį, kaip jauną, nepatyrusį vairuotoją, apėmė baimė, dėl to staigiai paspaudė stabdžio pedalą ir vairą susuko į priešingą pusę, nei derėjo.

5.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį šalia alternatyvių požymių - pavojaus sukėlimo eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, atitinkamų draudimų nesilaikymo ir kt., būtina nustatyti būtinąjį požymį - chuliganiškas paskatas. Teigia, kad jokių chuliganiškų paskatų nebuvo, jog jis nesiekė atkreipti aplinkinių dėmesio, nesiekė priešpastatyti save ir panašiai. Nurodo, kad vairuojamas automobilis, įvažiuojant į miško aikštelę ir apsisukant joje, šiek tiek slydo dėl vairavimo įgūdžių stokos, o ne dėl chuliganiškų paskatų. Teigia, kad iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo, kitos administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos nėra aišku, kuo pasireiškė jam inkriminuojamas pavojingas vairavimas.

5.8. Galiausiai nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, atmesdamas jo skundą, nesivadovavo protingumo principu, kur yra sakoma, kad „valstybės taikoma poveikio priemonė negali būti per daug griežta ir varžyti teises subjektų labiau negu reikia teisėtiems interesams pasiekti“, neįvertino, kad padaryta veika neatitinka nė vieno iš būtinų požymių, kad būtų galima jo elgesį įvardyti chuliganišku vairavimu. Taip pat prašo, jei administracinio nusižengimo byla nebūtų nutraukta, taikyti ANK 34 straipsnį, kuris numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde D. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei priimtu sprendimu, prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnį, kuris numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo skundą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Dėl apelianto administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo sprendime, konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017, Nr. 2AT-7-976/2018).

10. Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Protokole nurodytas šio administracinio nusižengimo turinį sudarantis D. G. padarytas KET 9 punkto pažeidimas. KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismo manymu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio elgesys, kai jis sąmoningai (tyčia) visai be jokios dingsties nesilaiko pirmiau nurodyto KET punkto reikalavimo, tai yra provokuojančiu vairavimu sąmoningai įjungęs rankinį stabdį privertė automobilį slysti šonu, t. y. elgiasi neatsargiai ir rodo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat sukelia jiems, o kartu ir sau, pavojų, laikytinas KET 9 punkto pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

11. Administracinėns atsakomybėn patrauktas asmuo D. G. skundu nesutinka padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir nurodo, kad kelyje, kuriuo jis važiavo, buvo pelkė, todėl, kai jis išvydo artėjantį policijos automobilį, nenorėdamas susidurti su juo, staigiai stabdė bei susuko vairą, tada automobilis slydo ir apsisuko, bei nurodo, kad jis nenaudojo rankinio stabdžio.

12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius D. G. skunde nurodytus argumentus kaip nepagrįstus, nes iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad susidūrimas su policijos pareigūnų automobiliu, kurio buvo neva siekta išvengti, buvo neįmanomas. Kaip teisingai nurodo apylinkės teismas, įvertinus apelianto ir policijos pareigūnų automobilių greičius bei atstumą iki galimo susidūrimo taško, matyti, kad apelianto automobilis būtų pravažiavęs pirmiau policijos pareigūnų automobilio. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas nurodė, jog apeliantas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. nebuvo prisisegęs saugos diržo, kaip ir apelianto vairuojamo automobilio keleivis, o diržų prisisegimas atidaus ir atsargaus vairuotojo vertinamas kaip pagrindinė saugumo užtikrinimo priemonė. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, automobilis nemažu greičiu važiuoja tiesiai ir pradeda slysti šonu bei apsisuka, priekiniai ratai susukti į kairę pusę, o automobilio galiniai ratai slydo apsisukimo perimetru. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio varomo priekiniais ratais slydimas galimas užblokavus rankiniu stabdžiu galinius ratus, tada automobilio galiniai ratai slysta pagal vairo susukimo trajektoriją.

13. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavo įvykio situaciją, pagrįstai konstatavo, kad apeliantas policijos pareigūnų matyti prieš 100 metrų negalėjo, kadangi teritorija apaugusi medžiais. Apelianto nurodoma įvykio versija, kad A. B. sušukus „policija“ ir liepus stabdyti automobilį, jis paklusęs taip padarė, nes jį kaip jauną, nepatyrusį vairuotoją apėmė baimė, atmestina, nes liudytojas A. J., priešingai, nei teigė apeliantas, nurodė, jog stabdyti automobilio niekas D. G. neliepė. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad, kai sustojus automobiliui prie jo prieina policijos pareigūnas ir D. G. atidaro langą, jis neatrodo išsigandęs, priešingai, yra geros nuotaikos, šypsosi. Taip pat liudytoju apklaustas A. B. patvirtino teismui, jog policijos pareigūnus pamatė tik tada, kai D. G. automobilis buvo apsisukęs ir sustojęs vietoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog apeliantas policijos automobilį pastebėjo tik, tada kai jo vairuotas automobilis sustojo po apsisukimo, tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kurį detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad nedegė galiniai automobilio stabdžių žibintai, o tai rodo, kad, priešingai, nei nurodo apeliantas, jis nestabdė automobilio spausdamas stabdžio pedalą. Įvertinus šias aplinkybes atmetama apelianto išsakyta versija, jog jis staigiai stabdė automobilį nuspausdamas stabdžio pedalą ir susukdamas vairą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo. Pagrįstai apylinkės teismas liudytojo A. J. parodymus, apie tai, kad D. G. rankinio stabdžio nebuvo užtraukęs, vertino kritiškai, nes liudytojas siekia padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės ir gresiančios griežtos nuobaudos.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta dėl apelianto skunde teisingai nurodytos aplinkybės, jog policijos pareigūno D. V. tarnybiniame pranešime neteisingai teigiama, kad D. G. po automobilio slydimo ir apsisukimo toliau vertė varomuosius automobilio ratus slysti vietoje. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad apeliantas nesiėmė jokių veiksmų, jog automobilio ratai suktųsi vietoje, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog šį aplinkybė tarnybiniame pranešime nurodyta neteisingai. Tačiau priešingai nei teigiama D. G. apeliaciniame skunde, pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį D. G..

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. G. vairuodamas automobilį tyčia bei sąmoningai manevruodamas taip, kad jo vairuojama transporto priemonė slystų šonu, sukėlė realų pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. D. G. veiksmai buvo chuliganiški ir atitiko ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad buvo kilusi reali grėsmė pačiam D. G. ir kitiems asmenims, sėdėjusiems automobilyje, grėsmė nebuvo įsivaizduojama, nes D. G. vairuojamas automobilis nemažu greičiu praslydo visai šalia medžio, automobiliui atsitrenkus į medį pasekmės galėjo būti labai skaudžios. Nagrinėjamu atveju neabejotinai labai svarbu ir tai, kad, įvertinus D. G. amžių (gimęs 2000 m.) ir tai, kad B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą buvo tik 4 mėnesiai, galima daryti išvadą, kad apeliantas dar neturėjo tiek įgūdžių, kurie leistų jam manyti, kad, esant drėgnai kelio dangai, važiuojant pakankamai greitai ir taip manevruojant, jis sugebės automobilį suvaldyti ištikus nenumatytai situacijai. Asmuo, valdantis tokiu būdu automobilį, privalėjo suprasti, jog dideliu greičiu sukant automobilį gali būti sudaryta pavojinga situacija, kuomet automobilio ratų sukibimas su kelio danga sumažės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie veiksmai, nesant neišvengiamo būtinumo, galinčio pateisinti tokį transporto eisme dalyvavusio asmens elgesį, negali būti laikomi nekeliančiais grėsmės eismo saugumui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks vairavimo būdas yra chuliganiškas ir keliantis pavojų eismo ir žmonių saugumui, o vairuotojas suprato savo daromų veiksmų prasmę ir to norėjo. Taigi, jo veiksmai pagrįstai pripažinti chuliganišku vairavimu.

Dėl apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos

16.Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. G. prašo, jei administracinė byla jo atžvilgių būtų nenutraukta, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas ar institucija, nagrinėję administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Vis dėlto, pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

17. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta nuobauda, atitinkanti šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos vidurkį, bei administracinio poveikio priemonė, lygi vidutiniam to paties straipsnio 5 dalyje numatytam terminui. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta pžeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. skundą dėl Institucijos nutarimo, tinkamai įvertino ir D. G. atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog apeliantui paskirta nuobauda yra proporcinga ir adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, sunkumui bei atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (2AT-37-507/2015, 2AT-64-942/2017). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas savo skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui. Pažymėtina, kad kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. Administracinėn atsakomybėn patrauktam D. G. pritaikytos griežtos sankcijos yra natūrali jo priimtų sprendimų ir priešingo teisei elgesio pasekmė, o tai, kad apeliantas dėl jam paskirtų nuobaudų neišvengiamai patirs nepatogumų, nesudaro pagrindo paskirtas nuobaudas švelninti. Apygardos teismo įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktam D. G. paskirta nuobauda laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra per daug griežta ir varžanti apelianto teises labiau negu reikia teisėtiems interesams pasiekti.

19. Įvertinęs bylos medžiagą, institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 20 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, apeliacinio skundo argumentai D. G. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keiti skundžiamą nutartį ar Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 26 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Boleslovas Kalainis