Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Meidaus, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Sigitos Kairienės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. D. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad nuo 2002-06-11 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, šių pareigų pagrindu, kaip ūkio subjekto vadovas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, pagal 14 straipsnio 2 dalį (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 red. (įsigal. nuo 2013-01-01)) būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, veikdamas per laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusią vyriausiąją buhalterę N. D., nežinojusią apie jo daromą nusikalstamą veiką, o nuo 2015-07-02 – per vyriausiąją buhalterę L. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusią nuo 2015-07-02, nežinojusią apie jo daromą nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra:

pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 red. (įsigal. nuo 2013-01-01)) reikalavimus, numatančius, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų - dėl ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinio, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultato pinigine išraiška;

kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei N. D., o nuo 2015-07-02 vyriausiajai buhalterei L. B., nežinojusioms, kad pateikti į apskaitą įtrauktini duomenys yra neteisingi, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus tyčia nurodė įtraukti duomenis pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus:

kurių turinys neatitinka tikrovės, nes darbuotojams L. B., A. G., A. K., E. M., A. M., A. Z., R. B., A. N. tokios pinigų sumos nebuvo išduotos,

dėl to kasoje nurašyta ir avanso apyskaitose bei atsiskaitymų su darbuotojais žiniaraščiuose buhalterinė sąskaita 2435 „atskaitingi asmenys“ užregistruota 37889,08 EUR darbuotojų komandiruočių išlaidoms padengti;

pagal 2014-02-05 kasos pajamų orderį Nr. LT410002 dėl iš L. B. priimtos į kasą 4244,14 LT sumos,

pagal 2014-03-10 kasos pajamų orderį Nr. LT410027 dėl iš L. B. priimtos į kasą 86,58 LT sumos,

pagal 2014-05-26 kasos pajamų orderį Nr. LT410062 dėl iš L. B. priimtos į kasą 10987,45 LT sumos,

pagal 2014-08-08 kasos pajamų orderį Nr. LT410093 dėl iš L. B. priimtos į kasą 8893,42 LT sumos,

pagal 2014-11-09 kasos pajamų orderį Nr. LT410145 dėl iš L. B. priimtos į kasą 506,43 LT sumos,

pagal 2014-04-18 kasos pajamų orderį Nr. EUR420010 dėl iš L. B. priimtos į kasą 600 EUR, arba 2071,87 LT, sumos,

pagal 2014-12-30 kasos pajamų orderį Nr. LT410179 dėl iš A. G. priimtos į kasą 708,59 LT sumos,

pagal 2014-12-16 kasos pajamų orderį Nr. LT410165 dėl iš A. G. priimtos į kasą 454,50 LT sumos,

pagal 2014-11-17 kasos pajamų orderį Nr. LT410152 dėl iš A. G. priimtos į kasą 27,82 LT sumos,

pagal 2014-11-11 kasos pajamų orderį Nr. LT410146 dėl iš A. K. priimtos į kasą 314,34 EUR sumos,

pagal 2014-04-17 kasos pajamų orderį Nr. LT410049 dėl iš A. M. priimtos į kasą 55,82 LT sumos,

pagal 2014-05-21 kasos pajamų orderį Nr. LT410059 dėl iš A. M. priimtos į kasą 380,56 LT sumos,

pagal 2014-06-13 kasos pajamų orderį Nr. LT410073 dėl iš A. M. priimtos į kasą 2272,70 LT sumos,

pagal 2014-08-18 kasos pajamų orderį Nr. LT41096 dėl iš A. M. priimtos į kasą 649,92 LT sumos,

pagal 2014-03-10 kasos pajamų orderį Nr. LT410025 dėl iš M. S. priimtos į kasą 8307,35 LT sumos,

pagal 2014-04-16 kasos pajamų orderį Nr. LT410043 dėl iš M. S. priimtos į kasą 9,20 LT sumos,

pagal 2014-07-07 kasos pajamų orderį Nr. LT410081 dėl iš M. S. priimtos į kasą 1040,86 LT sumos,

pagal 2014-08-07 kasos pajamų orderį Nr. LT410091 dėl iš M. S. priimtos į kasą 525,97 LT sumos,

pagal 2014-10-15 kasos pajamų orderį Nr. LT410121 dėl iš M. S. priimtos į kasą 3468,77 LT sumos,

pagal 2014-11-13 kasos pajamų orderį Nr. LT410149 dėl iš M. S. priimtos į kasą 3293,28 LT sumos,

pagal 2014-12-22 kasos pajamų orderį Nr. EUR420023 dėl iš M. S. priimtos į kasą 750 EUR sumos,

pagal 2014-10-06 kasos pajamų orderį Nr. LT410111 dėl iš M. S. priimtos į kasą 646,47 LT sumos,

pagal 2014-02-11 kasos pajamų orderį Nr. LT410005 dėl iš V. V. priimtos į kasą 883,76 LT sumos,

pagal 2014-05-30 kasos pajamų orderį Nr. LT410064 dėl iš V. V. priimtos į kasą 3043,05 LT sumos,

pagal 2014-07-02 kasos pajamų orderį Nr. LT410078 dėl iš V. V. priimtos į kasą 11317,43 LT sumos,

pagal 2014-08-12 kasos pajamų orderį Nr. LT410094 dėl iš V. V. priimtos į kasą 975,88 LT sumos,

pagal 2014-10-08 kasos pajamų orderį Nr. LT410114 dėl iš V. V. priimtos į kasą 43,25 LT sumos,

pagal 2014-10-27 kasos pajamų orderį Nr. LT410133 dėl iš V. V. priimtos į kasą 1095,96 LT sumos,

pagal 2014-11-26 kasos pajamų orderį Nr. LT410158 dėl iš V. V. priimtos į kasą 907,26 LT sumos,

pagal 2014-02-11 kasos pajamų orderį Nr. EUR420002 dėl iš V. V. priimtos į kasą 600 EUR sumos,

pagal 2014-03-24 kasos pajamų orderį Nr. EUR420005 dėl iš V. V. priimtos į kasą 600 EUR sumos,

pagal 2014-03-07 kasos pajamų orderį Nr. LT410023 dėl iš A. Z. priimtos į kasą 6653,18 LT sumos,

pagal 2014-07-23 kasos pajamų orderį Nr. LT410084 dėl iš A. Z. priimtos į kasą 2902,28 LT sumos,

pagal 2014-12-23 kasos pajamų orderį Nr. LT410171 dėl iš A. Z. priimtos į kasą 681,51 LT sumos,

pagal 2015-07-02 kasos pajamų orderį Nr. EUR520100 dėl iš R. B. priimtos į kasą 112 EUR sumos,

pagal 2015-04-12 kasos pajamų orderį Nr. EUR520053 dėl iš L. B. priimtos į kasą 192,68 EUR sumos,

pagal 2015-06-29 kasos pajamų orderį Nr. EUR520095 dėl iš L. B. priimtos į kasą 2303,30 EUR sumos,

pagal 2015-08-21 kasos pajamų orderį Nr. EUR520117 dėl iš L. B. priimtos į kasą 1698,22 EUR sumos,

pagal 2015-09-27 kasos pajamų orderį Nr. EUR520127 dėl iš L. B. priimtos į kasą 738,43 EUR sumos,

pagal 2015-11-29 kasos pajamų orderį Nr. EUR520157 dėl iš L. B. priimtos į kasą 465,90 EUR sumos,

pagal 2015-04-08 kasos pajamų orderį Nr. EUR520051 dėl iš L. B. priimtos į kasą 650 EUR sumos,

pagal 2015-02-27 kasos pajamų orderį Nr. EUR520025 dėl iš L. B. priimtos į kasą 370 EUR sumos,

pagal 2015-07-28 kasos pajamų orderį Nr. EUR520108 dėl iš L. B. priimtos į kasą 257 EUR sumos,

pagal 2015-02-12 kasos pajamų orderį Nr. EUR520016 dėl iš A. G. priimtos į kasą 4,22 EUR sumos,

pagal 2015-04-07 kasos pajamų orderį Nr. EUR520046 dėl iš A. G. priimtos į kasą 140,44 EUR sumos,

pagal 2015-02-13 kasos pajamų orderį Nr. EUR520019 dėl iš A. K. priimtos į kasą 353,60 EUR sumos,

pagal 2015-03-03 kasos pajamų orderį Nr. EUR520028 dėl iš A. Z. priimtos į kasą 45 EUR sumos,

pagal 2016-01-06 kasos pajamų orderį Nr. EUR620002 dėl iš L. B. priimtos į kasą 275,26 EUR sumos,

pagal 2016-02-21 kasos pajamų orderį Nr. EUR620035 dėl iš L. B. priimtos į kasą 464,17 EUR sumos,

pagal 2016-04-06 kasos pajamų orderį Nr. EUR620052 dėl iš L. B. priimtos į kasą 1049,34 EUR sumos,

pagal 2016-06-13 kasos pajamų orderį Nr. EUR620077 dėl iš L. B. priimtos į kasą 1831,29 EUR sumos,

pagal 2016-07-27 kasos pajamų orderį Nr. EUR620093 dėl iš L. B. priimtos į kasą 1780,27 EUR sumos,

kurių turinys neatitinka tikrovės, nes iš darbuotojų L. B., A. G., A. K., A. M., M. S., V. V., A. Z., R. B. pinigų sumos į kasą priimtos nebuvo, o M. S. neįnešta į kasą 19881,50 LT suma buvo užskaityta kaip pastarojo darbo užmokestis,

dėl to kasoje buvo užpajamuota ir avanso apyskaitose bei žiniaraščiuose užregistruota 37112,07 EUR darbuotojų įmokų, buvo iškreipta atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis, darbuotojų už sumokėtas baudas bei gautų įmokų už pervežimo paslaugas apskaita,

be to, tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitą nesivadovauta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies reikalavimais dėl privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, nes jo nurodymu darbuotojai, tvarkę darbo laiko apskaitą ir nežinoję, kad neteisingai žymi darbo laiką, neteisingai žymėjo vairuotojų M. S., A. G., V. V., A. N., J. M., E. M., L. B., A. K., A. M., A. Z., R. B. išdirbtą darbo laiką darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose vairuotojams buvo įrašytos 8 darbo valandos per darbo dieną, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir darbo užmokestis už darbą darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose neatitinka tikrovės, nes remiantis vairuotojų M. S., A. G., V. V., A. N., J. M., E. M., L. B., A. K., A. M., A. Z., R. B. parodymais, pastarųjų buvo dirbama daugiau nei 8 darbo valandos per darbo dieną, o už atliktą darbą buvo atlyginama nuo pravažiuoto atstumo, todėl pagal tikrovės neatitinkančius duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo apskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis vairuotojams, tuo būdu buvo sumažintos išlaidos darbo užmokesčiui ir sumažinti mokėtini mokesčiai į biudžetą bei fondus, apskaitoje neteisingai atvaizduotas sąnaudų dydis, įsipareigojimai, dėl to iškraipytas turto ir įsipareigojimų dydis bei struktūra ir pateikti neteisingi duomenys 2014-2016 metų finansinėse ataskaitose, dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai ir, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai J. D. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo nenustatyta. Dėl to prokurorės apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Tiek pirminį, tiek patikslintą kaltinimą J. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį prokurorė grindžia išimtinai liudytojų, buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų, kurių atžvilgiu neva buvo neteisingai žymimas darbo laikas ir kuriems neteisingai buvo mokamas darbo užmokestis, parodymais. Pirmosios instancijos teismas pastarųjų liudytojų parodymus vertino kritiškai ir padarė išvadą, kad jokie kiti bylos duomenys jų nepatvirtina, o įmonės apskaitos dokumentai netgi paneigia. Teisėjų kolegija su tokiu minėtų liudytojų parodymų vertinimu byloje surinktų įrodymų kontekste sutinka.

11.2. Liudytojas V. V. parodė, kad reisų metu keisdavo tachografo duomenis, dėdamas magnetą ant dėžės daviklio, ir važiuodavo poilsio metu, tačiau taip elgėsi ne tik verčiamas J. D., iš pastarojo gavęs trumpąją sms žinutę, tačiau ir savo noru. Liudytojas iš pradžių nurodė, kad važiuodavo vienas, po to – kad dažniausiai važiuodavo dviese su porininku, o važiuojant dviese retai reikdavo magnetų, nes dviese beveik visada įmanoma nuvažiuoti reikiamą atstumą nepažeidžiant poilsio ir darbo režimo. Išteisintojo gynėjas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pažymėjo, kad V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į komandiruotes važiuodavo kaip mokinys ir su įmonės direktoriumi tiesioginio kontakto reiso metu neturėdavo, kadangi telefoną turėdavo tik pagrindinis vairuotojas, todėl V. V. parodymus apie J. D. paliepimus vertina kaip netiesioginius, galimai išgirstus ir perpasakotus iš kito asmens – vairuotojo porininko.

11.3. Liudytojas E. M. parodė, kad komandiruočių metu dėl pavėluoto pakrovimo, eismo sąlygų pritrūkdavo važiavimo laiko, todėl reikėdavo pavažiuoti nelegaliai viršvalandžius, kurių įmonė neapmokėjo. Pasak liudytojo, J. D. trumposiomis sms žinutėmis nurodydavo atidėti poilsį ir pavažiuoti papildomai. Tachografo rodmenys su tuo, kas žymima įmonėje sutapo, nes važiuodavo kurį laiką slaptu mygtuku jį išjungęs, tačiau negali to įrodyti. Nors liudytojas tvirtina, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pagal jo važiuotą laiką valandos buvo užpildomos neteisingai, tačiau, pats sau prieštaraudamas, pažymi, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščių nematė ir neatsimena, kiek laiko važiuodavo, tikriausiai po 8 val. (t. y. leistina važiavimo trukmė).

11.4. Liudytojas A. K. parodė, kad į komandiruotes vykdavo dviese su kitu vairuotoju, vairuodavo po 9-10 val. per parą (liudytojo nurodytas laikas neviršija leistino). Anot A. K., kartais jo porininkas koreguodavo tachografo duomenis, kai viršydavo leistiną važiavimo normą, nežino, kieno iniciatyva ar nurodymu. Liudytojas nurodo vedęs savo apskaitą pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių ir manąs, kad įmonė jam sumokėdavo per mažai. Nors A. K. ir nurodo, kad vairuotojas – mokytojas perbraižydavo „šaibas“, norėdamas pakeisti tachografo duomenis, tačiau jis nepatvirtino, kad tai buvo daroma su įmonės direktoriaus J. D. žinia ar jo nurodymu, o jo samprotavimai apie per mažą atlygį nepatvirtina, kad jam buvo mokamas neteisingas darbo užmokestis. Liudytojas R. R., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad reiso su A. K. metu yra skriestuvu perbraižęs tachografo „šaibą“, kadangi dėl porininko padarytos klaidos ir nepatyrimo mašina buvo pajudinta iš vietos tuo laiku, kai turėjo stovėti. R. R. paaiškino, kad tachografo duomenis taisydavo iškilus būtinybei ir tik savo paties sprendimu.

11.5. Liudytojas A. M. parodė, kad vykdavo į komandiruotę dviese. Jo porininkas vairuotojas A. Č. sakydavo, kad gaudavo žinutę ar skambutį iš J. D., jog reikia važiuoti poilsio laiku atsijungus tachografą, tačiau pats jokio tiesioginio kontakto su J. D. neturėjo ir jokių nurodymų dėl tachografo duomenų keitimo iš įmonės vadovo nėra gavęs. Liudytojas taip pat paaiškino, kad nelegaliai važiuodavo neilgai, priversti aplinkybių, kai laiku nerasdavo stovėjimo vietos ir dėl to viršydavo leistiną važiavimo trukmę. Pasak A. M., A. Č. yra dėjęs magnetą ant pavarų dėžės ir perbraižęs „šaibas“, kad dėl poilsio ir darbo režimo pažeidimų negautų baudų iš kelių ir transporto policijos. Liudytojas A. Č. apylinkės teisme duodamas parodymus patvirtino, kad važiuodavo į reisus kartu su A. M., tačiau nurodė griežtai laikęsis poilsio ir darbo režimo taisyklių ir neigė koregavęs tachografo duomenis magnetu, nors buvo girdėjęs, kad kai kurie vairuotojai tai darydavo. Taigi, liudytojų A. M. ir A. Č. parodymai apie tas pačias bylai reikšmingas aplinkybes iš esmės skiriasi.

11.6. Liudytojas R. B. parodė, kad 2015 metais į komandiruotes vyko du kartus su R. R., kuris klastodavo tachografo duomenis braižydamas skriestuvu ir sugrįžus juos priduodavo įmonei. Anot R. B., jo porininkas tai darė J. D., kuris duodavo jiems nurodymus trumposiomis sms žinutėmis ir telefoninių skambučių su R. R. metu, iniciatyva ir su įmonės vadovo žinia. Pats asmeniškai telefonu su J. D. nėra bendravęs. Liudytojas R. R. iš dalies paneigė R. B. parodymus. Anot R. R., yra keitęs tachografo duomenis priverstas nepalankiai susiklosčiusių darbinių aplinkybių, kad nepažeistų leistinų poilsio ir darbo režimo trukmės normų, tačiau tai darydavo savo iniciatyva, kad išvengtų nuobaudų.

11.7. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad komandiruočių metu dirbdavo apie 15-16, gal net ir daugiau valandų per parą. Kuo daugiau važiuoti, net ir naktimis, liepdavo J. D., kuris net pats mokė, kaip reikia mašinų tachografų „šaibose“ su skriestuvu įbrėžti poilsio laiką. Arba, J. D. paliepimu, tekdavo uždėti magnetą ant greičio dėžės daviklio platformoje iš lauko pusės - tada spidometras rodydavo tik apsukas, o greičio nerodydavo, tachografe tai būdavo fiksuojamas kaip stovėjimas.

11.8. Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbdamas vairuotojo-ekspeditoriaus mokiniu, pažeidinėjo darbo ir poilsio režimą (porininkas E. dėjo magnetą ant daviklio, ant dėžutės, kad sustabdytų tachografą). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas neužsimena apie tai, kad tachografo duomenys būtų buvę keičiami su J. D. žinia ar jo nurodymu.

12. Vertinant aukščiau paminėtų liudytojų parodymų patikimumą, svarbu paminėti, kad visi aštuoni liudytojai, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas J. D., yra buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, iš kurių bylos duomenimis net šeši - E. M., A. K., A. M., R. B., A. G. ir A. N. buvo atleisti ar išėjo iš darbo patys dėl įvairių, tame tarpe ir grubių, darbo drausmės pažeidimų ir jų įtakotų konfliktų su įmonės vadovybe. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai įmonės vadovybei būtų reiškę pretenzijas dėl neteisingai pildomų darbo apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščių. Byloje taip pat nėra duomenų, kad buvę įmonės darbuotojai būtų kreipęsi į Valstybinę darbo inspekciją ar teismą dėl neteisėtai nesumokėtų su darbo santykiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusių išmokų priteisimo.

13. Kiti pirmosios instancijos teisme apklausti esami ar buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai – R. M., K. L., V. R., J. T., A. Č., V. N., G. D., L. B., A. Z. ir R. R., kurių parodymų patikimumu teismas abejoti neturi pagrindo, kategoriškai neigė, kad įmonės vadovas J. D. būtų liepęs važiuoti viršvalandžius, pažeidžiant poilsio ir darbo režimą, ar klastoti transporto priemonių tachografų duomenis. Liudytojai V. R., J. T., A. Č. ir V. N. parodė girdėję apie savavališkus įmonėje dirbusių vairuotojų tachografų duomenų keitimo atvejus naudojant magnetą, o tokių darbo drausmės pažeidimų priežastimis įvardino pačių vairuotojų kelyje daromas klaidas dėl nepatyrimo, nemokėjimo planuoti poilsio ir darbo laiko bei dėl nuo vairuotojų valios nepriklausančių priežasčių – neplanuotų prastovų pakrovime, transporto priemonių gedimų, stovėjimo vietų (vairuotojų vadinamų „parkingais“) stokos. Kaip jau buvo minėta pirmiau, liudytojas R. R. pripažino pats skriestuvu koregavęs tachografo „šaibos“ rodmenis, tačiau tvirtino tai daręs savo iniciatyva dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių tam, kad išvengtų nuobaudų.

14. Kadangi pirmosios instancijos teismas M. S., A. G., V. V., A. N., E. M., A. K., A. M. ir R. B. parodymus vertino kritiškai ir pripažino nepatikimais, o teisėjų kolegija tokį vertinimą dėl aukščiau aptartų argumentų laiko pagrįstu, netgi darant prielaidą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai keisdavo tachografų duomenis (R. R. pripažino tai daręs, V. R., J. T., A. Č. ir V. N. nurodė girdėję apie tokius atvejus, o išteisintojo gynėjas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme teigė, jog tachografų duomenų taisymas ir klastojimas yra įprasta transportininkų praktika), byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad patikslintame kaltinime nurodyti vairuotojai būtų išdirbę daugiau valandų nei nurodyta jų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytose darbo sutartyse ar numatyta 2006 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir tarybos reglamente Nr. 561/2006, ir kad už viršvalandžius nebūtų gavę jiems priklausančio darbo užmokesčio. Taip pat byloje nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai tachografų duomenis klastojo su įmonės vadovo J. D. žinia ir jo nurodymų pagrindu, bei kad J. D. žinojo apie vairuotojų dirbamus viršvalandžius ir sąmoningai nurodė jam pavaldiems įmonės darbuotojams į darbo laiko apskaitos žiniaraščius įtraukti tikrovės neatitinkančius tachografų duomenis, dėl ko vairuotojams buvo išmokėtas per mažas atlyginimas ir kilo kiti patikslintame kaltinime nurodyti padariniai.

15. Išteisintasis J. D. viso proceso metu neigė savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai dirbdavo po 8 darbo valandas, kaip yra numatyta su jais sudarytose darbo sutartyse, jie buvo pasirašytinai supažindinami su įsakymu, numatančiu, kad vairuoti naktį ir dirbti viršvalandžių negalima. Įmonės vadovas neigia, kad vairuotojams darbo užmokestis buvo mokamas pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių. Darbo užmokestis susidėdavo iš pastovaus darbo sutartyje nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių, mokamų pagal Vyriausybės nustatytus kiekvienos šalies tarifus. Buvo nemažai vairuotojų, kuriems dėl trumpos darbinės patirties buvo sudėtinga suprasti darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir darbo sąlygas, todėl jis, jiems aiškindamas komandiruotpinigių mokėjimo tvarką, išmokėtinų komandiruotpinigių dydį siejo su nuvažiuotais kilometrais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad specialisto išvada remiasi vairuotojų, kurie priešiškai nusiteikę tiek jo, tiek įmonės administracijos atžvilgiu dėl anksčiau įvykusių tarpusavio konfliktų, sietinų su pastarųjų vairuotojų padarytais įvairiais darbo drausmės pažeidimais, parodymais. Apklausiamas apylinkės teisme J. D. parodė, kad vairuotojų darbo ir poilsio laiką fiksuoja transporto priemonėse įrengti tachografai. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje vairuotojams žymėdavo po 8 val. per dieną, nes į reisą viena transporto priemone visada važiuoja du vairuotojai ir nebuvo įmanoma dirbti daugiau nei 8 val. Be to, įmonėje nesant suminės darbo laiko apskaitos, reikalaujama, kad būtų nurodytas mėnesinis darbo užmokestis, tai yra 8 val. darbo diena pagal Vyriausybės nutarimą. Vairuotojų darbo užmokestis darbo sutartyse buvo nustatytas už 40 darbo valandų per savaitę bei jiems buvo mokami dienpinigiai pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Vairuotojams už jų komandiruotės metu nuvažiuotus kilometrus nebuvo mokama. Jiems grįžus iš komandiruotės administratorės ir direktoriaus pavaduotojas tikrindavo tachografų duomenis, kad nebūtų dirbta daugiau kaip 8 val., t. y., kad būtų laikytasi darbo ir poilsio režimo. Jei vairuotojui grįžus iš komandiruotės paaiškėja, kad jis dirbo daugiau nei pažymėta žiniaraštyje, tai tas darbo laikas papildomai apmokamas kitą mėnesį.

16. J. D. parodymus dėl vairuotojų darbo laiko apskaitos įmonėje patvirtino ir kitų liudytojų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai. Liudytojos N. D. ir J. M. parodė, kad dienpinigiai vairuotojams buvo išmokami ne pagal nuvažiuotus kilometrus, o pagal Vyriausybės nustatytus normatyvus kompiuterinės sistemos pagalba. Liudytojos N. D., J. P., A. T. ir O. M. parodė, kad vairuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymima po 8 darbo val. per dieną, net jeigu pagal tachografo duomenis buvo važiuota ir mažiau. Iš reiso grįžę vairuotojai pateikdavo tikrinimui tachografų duomenis, pagal kuriuos buvo nustatoma faktinė vairuotojų poilsio ir darbo laiko trukmė.

17. Tiek pirminis, tiek patikslintas kaltinimas J. D. grindžiamas ne tik liudytojų parodymais, bet ir 2018 m. balandžio 25 d. specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/14-2-10-4645. Tačiau specialisto išvados dalis, kurioje konstatuoti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kurių pagrindu suformuluotas kaltinimas J. D. neteisingai tvarkius darbo laiko apskaitą ir mokėjus darbo užmokestį, yra sąlyginė ir paremta liudytojų parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė nepatikimais ir kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Duodamas paaiškinimus dėl specialisto išvados turinio pirmosios instancijos teisme, ją parengęs specialistas A. P. parodė, kad darydamas išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos tinkamumo atliko įmonės apskaitos žiniaraščių ir liudytojų parodymų lyginamąją analizę. Kadangi išvadoje nurodyti liudytojai parodė, kad dirbo viršvalandžius klastodami tachografų duomenis, o viršvalandžiai įmonės žiniaraščiuose neatsispindėjo, būtent liudytojų parodymų pagrindu fiksavo įmonės darbo apskaitos pažeidimus. Anot specialisto, jis netikrino įmonei priklausančių transporto priemonių tachografų duomenų, nevertino, kiek dienų vairuotojai dirbo, kiek ilsėjosi. A. P. nurodė, kad specialisto išvada yra sąlyginė, pagrįsta išimtinai liudytojų parodymais, kuriems pasikeitus keistųsi ir išvados turinys, kadangi įmonės dokumentinė apskaita tvarkinga, jokių pažeidimų nenustatyta.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimo taisyklės, numatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, draudžia kuriai nors įrodymų rūšiai, tame tarpe ir liudytojų parodymams ar specialisto išvadai, suteikti pranašumą prieš kitus bylos įrodymus ar iš anksto nustatytą galią, lemiančią tam tikro sprendimo priėmimą.

19. Kadangi pirminis bei patikslintas kaltinimas J. D. dalyje dėl neteisingo darbo laiko apskaitos tvarkymo ir darbo užmokesčio mokėjimo buvo grindžiamas dviprasmiškais, nenuosekliais ir prieštaringais kitiems byloje nustatytiems duomenims, todėl nepatikimais liudytojų parodymais, kuriais iš esmės paremta ir sąlyginė specialisto išvada, o jokių kitų objektyvių ir neginčytinų J. D. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtinančių įrodymų byloje nenustatyta, nėra jokio pagrindo teigti, kad buhalterinė apskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkoma sąmoningai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, priešingai, išvadą byloje teikęs specialistas A. P. patvirtino, kad įmonės dokumentinėje apskaitoje jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose vairuotojams žymimas darbo laikas per savaitę neatitiko jų vairuotų transporto priemonių tachografų parodymų, yra pagrįsta. Netgi darant prielaidą, kad darbo apskaita galėjo būti vedama neteisingai, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų patikslintame kaltinime nurodytų vairuotojų faktinę darbo laiko trukmę.

20. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2017). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje pažeidimų nebuvo nustatyta, o liudytojų parodymai, kuriais grindžiama specialisto išvada, dėl aukščiau išdėstytų argumentų vertintini kritiškai, darytina išvada, kad pagal įmonės pateiktus buhalterinius dokumentus nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį bei struktūrą laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 įmanoma.

21. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad J. D. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs J. D. veiksmuose nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių, pagrįstai kaltinamojo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

22. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Sigitos Kairienės apeliacinį skundą atmesti.