Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui D. D. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), dėl termino ginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atnaujinimo, dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo dalyje, trečiasis asmuo Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja A. G. parodė, kad ieškovas yra šeimos draugas, atsakovą pažįsta kaip ieškovo brolį. Liepos – rugpjūčio mėnesiais, kai G. grįžta atostogų su šeima, susitinka pas G., D. anksčiau irgi atvažiuodavo susitikti. Visi bendraudavo draugiškai. Praeitais metais, kai G. grįžo atostogų, visi sėdėjo pavėsinėje. Girdėjo G. ir D. kalbą, kad mamos nebėra, ką darysim su butu. D. sakė, kol tėvukas gyvas, tegul gyvena, prižiūrės mokesčius, o kai tėvuko nebus, galės butą dalintis. Broliai gražiai bendraudavo, abu kartu mėgo žvejoti. Tik šiemet, kai grįžo G., sužinojo, kad D. taip pasielgė. Šalių tėvų bute ji nėra buvusi. Ar buvo anksčiau tokių pokalbių tarp brolių, neužfiksavo. G. į Lietuvą atostogauti grįžta kiekvienais metais mėnesiui tai tikrai. Apie notarinę kontorą nėra buvę kalbos. Iš G. žmonos girdėjo, kad G. notarė pasakė, jog jei santykiai su broliu geri, D. gali kreiptis vienas, kol jis yra užsienyje, o kai grįš vėliau įstos į palikimą. 2017 m., po brolių mamos mirties, negirdėjo apie brolių susitarimą. G. atsisveikino su mirusia mama ir turėjo bilietą atgal, laidotuvėse nedalyvavo.

Liudytoja D. A. parodė, kad ieškovas yra sutuoktinis, atsakovas yra vyro brolis, santykiai normalūs. D. paskambino G., kad mama labai blogos būklės ligoninėje. Jie parskrido į Lietuvą gal šešioms dienoms. Mama mirė, jie atsisveikino laidotuvių namuose (morge) ir išvyko, nes turėjo grįžti į darbą. Negalėjo dalyvauti laidotuvėse. Kai grįžo, motina dar gulėjo ligoninėje. Po kurio laiko G. skambino D., klausė kaip praėjo laidotuvės, ką daryti su butu. Internete G. rado Joniškio notarų biuro telefono numerį, skambino ir klausė notaro kaip daryti, kai vienas brolis yra Lietuvoje, o kitas užsienyje. Notarė sakė, kad jei tarp brolių nėra ginčų, vienas brolis per tris mėnesius turi ateiti ir užsirašyti ant savęs butą, o kitas brolis kai grįš į Lietuvą, bet kada gali užsirašyti nors ir po trijų metų. Tada G. paskambino D., kad eitų pas notarą susitvarkyti ir sutarė, kad jis dokumentus susitvarkys vėliau, nes dar buvo gyvas senelis (atsakovo tėvas). Kai mirė senelis, G. paskambino D. dėl buto, kad nesikauptų mokesčiai ir šis pasakė, kad G. niekas nepriklauso, reikėjo senai tvarkytis. Nuo tada broliai nebebendravo, o iki tol santykiai buvo geri. Kai grįžta į Lietuvą, nuvažiuoja ant kapų, tvarko, sodina gėles. Po mamos mirties, buto mokesčius dengdavo tėvukas, nes gaudavo pensiją ir dar kažkokias išlaidas. Kai mama mirė, negalėjo susisiekti su darbdaviu, pasikeisti bilietų. G. pokalbis apie palikimo priėmimo tvarką su D. vyko po mamos mirties, po vienos ar keturių savaičių. G. nebandė priimti palikimo per kosulinę įstaigą. Į Lietuvą grįžta kiekvienais metais vasarą. 2017 m. liepos viduryje ar pabaigoje buvo grįžę. Lietuvoje būdavo keturias – penkias savaites. Pas notarą nebuvo tikslo važiuoti, nes senelis gyveno bute, D. susitvarkė. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas jos vyrui, nebūtų buvusi kliūtis seneliui toliau gyventi bute. Mama, kai buvo gyva, yra sakiusi, kad butas yra jos ir vaikai pasidalins. Atrodė nežmoniška tvarkytis paveldėjimo dokumentus seneliui dar esant gyvam. Negirdėjo, kad jos sutuoktinis būtų klausęs D. ar šis kreipėsi pas notarą, kiek kainavo dokumentų tvarkymas.

Liudytojas A. D. parodė, kad ieškovas yra atsakovo brolis, o atsakovas yra jo brolis. Iš D. žodžių suprato, kad po mamos mirties G. visko atsisakė. Dabar G. „atsirado“ po penkerių metų. D. tėvai buvo išsiskyrę, bet kartu gyveno kaip šeima. Po skyrybų niekas nepasikeitė. Pas notarą vyko jis, tėvukas ir D., nes norėjo sutvarkyti dokumentus ant D. D. mama turėjo vieno kambario butą, tėvas iš melioracijos gavo dviejų kambarių butą. Paskui D. tėvai už investicinius čekius išsipirko butą lygiomis dalimis, bet kaip buvo sutvarkyti dokumentai, nežino. Apie tai, kad G. ir D. yra sudarę susitarimą, jog G. priims mamos palikimą vėliau, nėra girdėjęs. Tik po tėvuko mirties D. sakė, kad G. paklausė, ką darom su butu, gal nuomojam. G. paskutinį kartą matė gal prieš D. mamos laidotuves. Išvykus į Angliją, su G. iš pradžių bendraudavo, bet po to pamažu nutolo. Pas tėvą kartą į mėnesį apsilankydavo. Tėvai gyveno skirtinguose kambariuose, virtuvė buvo bendra, mokesčius mokėjo abu per pusę. D. pas tėvus užsukdavo vos ne kiekvieną vakarą. Po D. mamos mirties, jis taip pat užsukdavo pas tėvą, bet ne kasdien. Kai D. negalėdavo, jis veždavo tėvą pas gydytojus. Daugiausia tėvais rūpinosi D. Po D. mamos mirties, mokesčius mokėjo tėvas ir D., kokiomis dalimis, nežino. D. sakė, kad G. pasakė, jog jam nieko nereikia. Todėl jam nekilo klausimas, kodėl pas notarą nebuvo G. Jis prie kapų priežiūros neprisideda, tik uždega žvakutę. Santykiai tarp G. ir D. buvo normalūs iki tol. D. įdėjo daug sveikatos prižiūrėdamas savo mamą ir tėvą, mano, kad D. ir turėjo viską paveldėti.

Liudytoja S. D. parodė, kad ieškovą pažįsta, santykiai nutrūkę, atsakovas yra vyro A. D. brolis. D. tėvai gyveno bendra gyvenimą, vedė bendrą ūkį. Tėvais rūpinosi D. Jam buvo sunku. Mamai buvo insultai vienas po kito, kol mirė. G. nebuvo šalia net per mamos laidotuves. Apie ginčą teisme jai pasakė D., grįžęs iš misijos. Apie paveldėjimus su D. nėra kalbėję. Nėra girdėjusi apie G. duotą sutikimą leisti uošviui gyventi bute po D. mamos mirties. Tėvukas gyveno bute kaip savo namuose. Yra girdėjusi, kad D. keitė santechniką bute. Nuo G. išvykimo į Jungtinę Karalystę gyventi, nėra pastarojo mačiusi. Yra buvusi pas uošvį bute, bet ne dažnai. Kai sirgdavo D. nuvažiuodavo, jei reikėdavo pagelbėti. D. tėvai buvo pasiskyrę po kambarį, visa kita bendra. Kaip mokėjo mokesčius už butą, nežino. Jos vyras vyko pas notarą, nes buvo abejonių kam priklauso butas. Apie G. kalbos nebuvo. Ji nesigilino į tuos dalykus.

Trečiasis asmuo Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Gautas trečiojo asmens prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimą trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo, atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo G. A. ir atsakovo D. D. motina J. D. (ankstesnė pavardė – A.), a. k. (duomenys neskelbtini). Su atsakovo tėvu Z. D., mirusiu (duomenys neskelbtini), šalių motina susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta Joniškio r. teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), tačiau toliau gyveno kartu. Po J. D. mirties jos palikimą priėmė atsakovas, (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono notarų biurui pateikdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo (bylos Nr. 68S/2017 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios J. D. palikimą (toliau – paveldėjimo byla Nr. 68S/2017) b. l. 1). Notarė, (duomenys neskelbtini) 09:06:19 prisijungusi prie Gyventojų registro nustatė, kad palikėja J. D. turėjo du sūnus G. A. ir D. D. (paveldėjimo byla Nr. 68S/2017 b. l. 4). Mirties dieną J. D. nuosavybės teise pagal 1992 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1611 priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo byla Nr. 68S/2017 b. l. 6, 8). Į šį, J. D. mirties dieną nuosavybės teise priklausiusį turtą, (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono notarų biuro notarė išdavė atsakovui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo byla Nr. 68S/2017 b. l. 14-16), kuris yra ginčo objektu nagrinėjamoje byloje. Atsakovui išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu notarė (duomenys neskelbtini) įregistravo nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamo turto registre (paveldėjimo byla Nr. 68S/2017 b. l. 10, 11). Nors atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus (taupomojo banko pranešimus apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos, mokėjimo pranešimą), kad butą atsakovo tėvai išsipirko abu, sumokėdami lygiomis dalimis, tačiau byloje neginčija fakto, kad butas priklausė šalių motinai asmeninės nuosavybės teise. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su ieškovu nustatyta, kad po motinos mirties santykiai tarp šalių buvo geri. Iš atsakovo pateiktų sąskaitų, mokėjimo nurodymų nustatyta, kad po motinos mirties prie buto išlaikymo ieškovas neprisidėjo.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) ir dėl termino ginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/378/2017).

Ieškovas prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą J. D. palikimui priimti grindžia tuo, kad po motinos mirties, telefonu su notare išsiaiškinęs palikimo priėmimo tvarką, ieškovas su atsakovu susitarė, kad pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pateiks atsakovas (ieškovas to neturėjo galimybės padaryti, nes gyveno ir dirbo užsienyje, po motinos mirties iš karto turėjo grįžti į darbą), o šis duos sutikimą ieškovui į paveldėjimo bylą įstoti bet kada vėliau, ir kad paveldėjimo teisės liudijimo neims tol, kol bute gyvens atsakovo tėvas. Apie tokio susitarimo, sudaryto telefonu po motinos mirties praėjus dviem ar trims savaitėms, egzistavimą patvirtina tik pats ieškovas ir liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė D. A., kuri nurodė girdėjusi ieškovo pokalbį su atsakovu. Teismas ieškovo sutuoktinės parodymus vertina kritiškai, nes pastaroji yra suinteresuota liudyti ieškovo naudai. Liudytoja apklausta ieškovo šeimos draugė A. G. nurodė, kad tik 2021 m. vasarą girdėjusi brolių pokalbį, jog galės butą dalintis, kai nebebus atsakovo tėvo, o 2017 m., po brolių motinos mirties, apie tokį brolių susitarimą negirdėjo. Vertinant ieškovo ieškinyje nurodytą pagrindą atnaujinti terminą palikimui po jo motinos J. D. mirties priimti – nurodomą kaip egzistavusį žodinį susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo, konstatuotina, kad tokio susitarimo egzistavimas byloje neįrodytas.

Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė valią (norą) jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad palikimo priėmimo tvarka jam buvo žinoma, nes jis po motinos mirties paskambino į notarų biurą ir išsiaiškino palikimo priėmimo tvarką. Ieškovas nurodė, kad kasmet grįždavo į Lietuvą atostogauti, taip pat ir 2017 m. vasarą, ilgesniam nei vieno mėnesio terminui. Tą patvirtino ir liudytojos D. A. bei A. G. Tačiau ieškovas per penkis metus jokių veiksmų, kad priimtų motinos palikimą, neatliko. Ieškovas nurodė, kad nesikreipė į notarą, nes dar buvo gyvas atsakovo tėvas, gyvenantis po motinos mirties likusiame bute, tačiau pats pripažino, kad šis faktas nesudarė jokių kliūčių priimti motinos palikimą. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovo sutikimas atsakovo tėvui toliau gyventi bute net nebuvo reikalingas, nes atsakovas yra teisėtas įstatyminis įpėdinis, laiku priėmęs savo motinos palikimą, t. y. butą, ir jam priklausančioje buto dalyje galėjo gyventi tiek pats, tiek suteikti teisę gyventi savo tėvui. Taigi aplinkybė, kad atsakovo tėvo gyvenimas po J. D. mirties likusiame bute buvo kliūtis ieškovui nuvykti į notarų biurą, nėra laikoma svarbia priežastimi, sutrukdžiusia ieškovui priimti motinos palikimą iki atsakovo tėvo mirties. Darytina išvada, jog ieškovas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Į teismą su prašymu pratęsti terminą palikimui priimti ieškovas kreipėsi beveik po penkerių metų. Darytina išvada, kad ieškovas pasyviais veiksmais išreiškė poziciją, jog atsisako teisės į motinos palikimą. Po motinos mirties ieškovas nesidomėjo paveldimu turtu, neprisidėjo prie turto išlaikymo. Įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti, todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Ieškovas realizavo savo teisę būti pasyviu ir toks pasyvumas vertinamas kaip palikimo atsisakymas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas turėjo valią priimti palikimą po motinos mirties ir šią valią pareikšti jam sutrukdė objektyvios priežastys.

Netenkinus ieškovo prašymo atnaujinti (pratęsti) terminą palikimui po jo motinos J. D. mirties priimti trims mėnesiams, teismas neturi pagrindo tenkinti likusių ieškovo reiškiamų reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui D. D. teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatė Daiva Rusakienė, kuriai atsakovas 2022 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 500 Eur. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistina 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263–268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.