Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-10166-192/2016 pagal pareiškėjos A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese pagrįstumo.

Pareiškėja A. K., 2016-03-25 pateikusi antstoliui R. S. skundą dėl antstolio veiksmų, 2016-03-25 kreipėsi ir į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja prašė sustabdyti vykdymo veiksmus, t. y. 324,04 kv. m. bendro ploto komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuomos teisės į 29,18 a. bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimą iš varžytynių, antstolio R. S. vykdomojoje byloje iki skundo išnagrinėjimo dienos. Nurodė, kad ji – laiduotoja – ir skundžia antstolio veiksmus – antstolio atsisakymą pateikti jai – laiduotojai – informaciją apie vykdomosios bylos eigą ir patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, nes turto pardavimas iš varžytynių už 120 000 Eur pažeidžia ne tik skolininkų, bet ir laiduotojos interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016-03-29 nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės teismo sprendimas dėl laiduotojos A. K. skundo dėl antstolio R. S. veiksmų, sustabdė antstolio R. S. vykdymo veiksmus 324,04 kv. m. bendro ploto komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuomos teisės į 29,18 a. bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimą iš varžytynių.

Teismas sprendė, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taikytinos pareiškėjos prašomos konservacinės laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios skundo nagrinėjimo metu, stabilumą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB, atstovaujamas advokato D. B., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-03-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Taip pat prašo priimti teikiamus papildomus dokumentus, nes apeliantas neturėjo galimybės pateikti jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumą. Nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka remdamasis šiais argumentais:

Teismas be pagrindo išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs „Swedbank“, AB, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog „Swedbank“, AB, gavęs pranešimą apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą galėtų sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas pažeidė CPK 147 ir 185 straipsnį.Teismas pareiškėjos prašymą tenkino preliminariai (prima facie) neįvertinęs skunde pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Pareiškėja nepatenka į CPK 682 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, sąrašą, taip pat pareiškėja nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ginčo turto įkainojimo, todėl teismas neturėjo pagrindo prima face nuspręsti, kad pareiškėjos skundas gali būti pagrįstas.Pareiškėja skundą šioje byloje pareiškė išimtinai skolininkų A. K. ir R. K. interesais. Skolininkas A. K. aktyviai naudojasi CPK suteikta teise teikti skundus ir tuo piktnaudžiauja: išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-44573- 734/2014 ir Nr. 2-20058-595/2015, Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-27702-800/2014, Nr. 2-3137-151/2016, Nr. 2YT-9308-713/2016.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pranešti šaliai, kurios atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, yra išimtinė teismo teisė, o ne pareiga, kaip nurodė apeliantas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas, nes pardavus turtą mažesne nei rinkos kaina, nebūtų galima grąžinti šalių į pradinę padėtį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. K. taip pat prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad skundžiama nutartis yra teisinga, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir turtą pardavus mažesne kaina, skolininkų patirti nuostoliai nebus atlyginti. Mano, kad apelianto pateikti įrodymai neturi jokios reikšmės taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, nes nei skolininkai, nei laiduotoja (pareiškėja) skolinio įsipareigojimo „Swedbank“, AB neginčija.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. K. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pranešti apie taikytinas laikinąsias apsaugos priemones yra teismo diskrecijos teisė, o šioje proceso stadijoje skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas neturi būti tikrinamas. Mano, kad apelianto pateikti įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku, nes nėra ginčijamas prievolės neįvykdymo faktas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kartu su atskiruoju skundu apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus: „Swedbank“, AB 2014-05-16 pranešimą A. K. dėl skolos sumokėjimo, du 2014-10-03 Vilnaius m. 2-ajame notarų biure atliktus vykdomuosius įrašus pagal hipotekos lakštus dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko A. K., subsidiariai su skolininku atsakingas įkaito davėjas R. K.. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė minėtus įrodymus pateikti iškilo atsakovui tik pateikus atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir prijungia prie bylos.

Kaip vieną iš skundžiamos nutarties trūkumą apeliantas įvardija tai, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas nepranešus apeliantui, tuo pažeidžiant apelianto procesines teises. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymui neįpareigojant, o pirmosios instancijos teismui nenustačius poreikio apie pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą informuoti apeliantą, teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise ir taikydamas šias priemones be pranešimo, procesinių teisės normų nepažeidė. Savo teisę būti išklausytam apeliantas visiškai realizavo paduodamas atskirąjį skundą.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismų praktikoje pažymima, kad preliminarus (prima facie) ieškinio (nagrinėjamu atveju – skundo) nepagrįstumas reiškia, jog teismui iš ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdu, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti įrodymų tyrimo, kad tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o ieškinio (skundo) pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 12 ir 178 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-850/2014).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepasisakė dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminaraus pagrįstumo. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-11578-151/2016 pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. S., „Swedbank“, AB, A. K., R. K., 2016-06-20 nutartimi pareiškėjos (laiduotojos) A. K. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė kaip nepagrįstą. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti pagrįstu atskirojo skundo argumentą dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminaraus nepagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė formaliais procedūriniais argumentais, o vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas negali būti pagrindas pripažinti esant būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens – išieškotojo teises.

Nustačius, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik vilkintų išieškojimo procesą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia būtinumo iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patenkinus atskirąjį skundą, apeliantui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 28 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui „Swedbank“, AB (kodas 112029651) 28 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.