Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Raimundui Stanislauskui, AB Swedbank, R. K. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad antstolis areštavo 25 056,48 Eur esamas ir būsimas lėšas, priklausančias A. K., esančias pas trečiąjį asmenį UAB „Positus“, bei įpareigojo UAB „Positus“ pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolio patvarkymas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant skolininko interesus, proceso ekonomiškumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Antstolis nemotyvavo patvarkymo teisinio pagrindo bei jo priėmimo būtinybės, nenurodė, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu buvo priimti patvarkymai, iš kur antstoliui žinoma, kad UAB „Positus“ disponuoja jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, atitinkamai, kokia piniginių lėšų suma juridinis asmuo disponuoja, nėra aišku, kokia antstolio patvarkymų priėmimo priežastis ir kilmė. CPK 613 str. 2 d. reikalauja patvarkyme nurodyti sprendžiamo klausimo esmę ir motyvus, kodėl toks sprendimas priimtas, antstolis to nenurodė, todėl patvarkymas nepagrįstas ir neteisėtas. Jam asmeninės nuosavybės teise priklauso turto, kuris nėra realizuotas, todėl bet kokie kiti veiksmai, susiję su išieškojimo nukreipimu į jam priklausančias pinigines sumas, esančias pas kitus asmenis, yra pažeidžiantys jo, kaip skolininko, interesus. Tokiu elgesiu antstolis išskirtinai užtikrina tik vienos iš vykdymo proceso šalių – išieškotojo – interesus. Priimant patvarkymus pažeistos skolininko teisės ir teisėti interesai, vykdymo proceso ekonomiškumo ir proceso šalių lygiateisiškumo principai. Antstolis nepaisė bendradarbiavimo pareigos, jokio raginimo dėl skolos padengimo neatsiuntė, nesuteikė galimybės pateikti informacijos, kad skolą galbūt gali grąžinti mokėdamas reikiamas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą, be to, neužklausė trečiųjų asmenų apie jų žinioje esančias jo pinigines lėšas, o iš karto patvarkymu areštavo 25 056,48 Eur sumą. Dėl tokių antstolio veiksmų neteko jokios galimybės apsaugoti privačią konfidencialią informaciją apie savo skolas, išvengiant reputacijos pablogėjimo (3-7 b. l.).

Antstolis Raimundas Stanislauskas 2016-03-02 priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti skolininko skundo. Patvarkyme nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2-13173/2014-10-03 (v. b. 0070-14/02379) ir Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2-13174/2014-10-03 (v. b. 0070/14/02380) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojui AB Swedbank. Vadovaudamasis CPK 688 str. 1 d., kuri numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, antstolis areštavo 25 056,48 Eur sumą, tai yra skirtumą tarp susidariusios skolos (154 761,72 Eur), pridedant palūkanas (11 613,76 Eur) ir vykdymo išlaidas (8 681,00 Eur) 2016-02-01 dienai, ir areštuoto turto vertės (150 000,00 Eur) (9-13 b. l.).

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jo veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0070/14/02379 nustatyta, kad antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. 2-13173/2014-10-03 ir Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. 2-13174/2014-10-03 dėl 154 761,72 Eur skolos, sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014-07-31 iki visiško skolos išieškojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta 2005 m. birželio 13 d. kredito sutartyje Nr. 05-037862-IN, 5 procentų dydžio metinių įstatyminių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos (154 146,23 Eur) nuo 2014-07-31 iki visiško skolos išieškojimo dienos iš skolininko A. K., subsidiariai su skolininku atsakingas įkaito davėjas R. K., priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą: nuomos teisę į 0,2918 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei administracinę patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią A. K. ir R. K., išieškotojo AB Swedbank naudai (22 v. b. l.). Vykdomasis dokumentas priimtas ir 2014-10-28 skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (24 v. b. l.). Antstolis 2015-09-18 patvarkymu paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę (109 v. b. l.). Atlikus ekspertizę, antstolis 2016-02-01 patvarkymu įkainojo žemės nuomos teisę į 0,2918 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei administracinę patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 150 000,00 Eur suma (162 v. b. l.). Antstolis 2016-02-01 patvarkymu įpareigojo trečiąjį asmenį MY BIKE, UAB „POSITUS“, nedelsiant informuoti raštu apie turimas skolininko A. K. pinigines lėšas ir kitokį turtą, taip pat apie skolininkui A. K. privalomas išmokėti pinigines lėšas ir pareigą perduoti turtą, nurodant turto perdavimo ir lėšų išmokėjimo pagrindą ir terminą. Tuo pačiu patvarkymu antstolis areštavo A. K. priklausančias 25 056,48 Eur esamas ir būsimas lėšas ir nurodė jas pervesti į antstolio sąskaitą banke (167 v. b. l.). 2016-02-17 antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas, 2016-03-02 patvarkymu skundas netenkintas (187-191, 168-172 v. b. l.).

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis nepagrįstai ir neteisėtai areštavo jam priklausančias pinigines lėšas, esančias UAB „Positus“.

CPK 688 str. 1 d. nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015 išaiškino, kad „išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK normos (CPK 745 str. 1 d.). Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 str. 2 d. normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą antstolio turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos sumos ir vykdymo išlaidų suma“. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad „toks CPK 675 str. 2 d. normos dėl antstolių teisių areštuoti skolininko turtą aiškinimas nepaneigia (tarpusavyje siejasi) nei CK 4.139 str. 1 d. nuostatos, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotos, aiškinant šią normą, taisyklės, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010)“. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Šiuo atveju atlikus ekspertizę ir įkainojus įkeistą turtą 150 000,00 Eur suma antstolis, matydamas, kad iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, vadovaudamasis CPK 688 str. 1 d., areštavo 25 056,48 Eur sumą, tai yra skirtumą tarp susidariusios skolos (154 761,72 Eur), pridedant palūkanas (11 613,76 Eur), vykdymo išlaidas (8 681,00 Eur) 2016-02-01 dienai, ir areštuoto turto vertės (150 000,00 Eur).

Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2015). Vykdomasis dokumentas priimtas ir skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą išsiųstas dar 2014-10-28, taigi pareiškėjas apie vykdymo procesą žinojo. LR CPK 655 str. 3 d. nustatyta, kad vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu (šio Kodekso 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir vėl pateiktas vykdyti. Kadangi antstolis priėmė patvarkymą tęsti išieškojimą iš kito skolininkui priklausančio turto pagal tą patį vykdomąjį dokumentą, todėl antstoliui neatsirado pareiga skolininkui siųsti raginimą įvykdyti sprendimą. Pažymėtina, kad LR CPK 644 str. 1 d. nustatyta, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. CPK 663 str. 1 d. nustato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiame įstatyme numatyta teisė skolininkui, siekiančiam, kad nebūtų išieškojimas nukreiptas į jo turtą, pateikti antstoliui įrodymus apie galimybę išieškoti skolą iš įvairių skolininko pajamų. Šia teise skolininkas gali pasinaudoti viso vykdymo proceso (vykdomo išieškojimo) metu, net ir negavęs antstolio raginimo įvykdyti sprendimą pačiam ar antstolio siūlymo pasinaudoti tokia teise. Pasinaudoti tokia teise ar ne, sprendžia skolininkas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, kaip skolininkas, apie CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytą skolininko teisę pateikti įrodymus apie galimybę sumokėti skolą, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas į turtą, antstolio buvo informuotas 2015-09-18 (198-102 v. b. l.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad antstolis 2016-02-01 patvarkymu pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis, todėl pareiškėjo išdėstyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Įvertinus civilinėje byloje surinktus įrodymus, vykdymo proceso metu antstolio padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 str., 510 - 513 str.,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų.

Nutarties kopijas siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.