- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-25
- Bylos Nr.
- TS-26-791/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nuteistasis
- Ž. A.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) 2008-08-18 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
2009-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
2) 2009-04-30 Stokholmo miesto apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso Kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 paragrafo 1 pastraipą, 6 paragrafo 3 pastraipą laisvės atėmimu 8 metams.
2011-09-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderinta su BK 199 str. 2 d. ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.
2011-12-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrintos 2008-08-18 nuosprendžiu ir 2011-09-12 nutartimi paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 9 mėnesiams (nutartis įsiteisėjo 2012-03-01).
Bausmės pradžia – 2009-01-21, bausmės pabaiga – 2017-10-21.
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016-02-19.
Nuteistasis atliko įstatymo numatytą 1/2 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Nuteistasis 2016-11-29 pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2017-05-31 nutarimu Nr. 357-218 prašymą atmetė.
Nutarime Komisija nurodė, kad tai aštuntas nuteistojo prašymo dėl jo lygtinio paleidimo svarstymas, tačiau iki šiol nuteistasis išvadų dėl savo elgesio bei mąstymo nepadarė. Jis laikosi kriminalinės subkultūros, neatsižvelgė į ankstesnių Komisijų rekomendacijas, papildomose socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo, nuolat daro drausmės pažeidimus, turi galiojančių drausminių nuobaudų. Turi finansinių įsipareigojimų – 511 Eur civilinį ieškinį, kurio atlyginęs tik 154,42 Eur, nors į savo asmeninę sąskaitą gavo 2 304 Eur sumą, taigi, turėjo visas galimybes atlyginti visą ieškinį. Nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, šiuo metu ji yra 32 balai, tačiau Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes sprendė, kad šiuo atveju negalima daryti išvados apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis Ž. A. su Komisijos išvadomis nesutiko, nurodė, kad Komisijos nutarimas iš esmės yra šališkas ir neobjektyvus, prašė jį panaikinti. Skunde nurodė, kad klausimas dėl jo lygtinio paleidimo sprendžiamas jau dešimtą, o ne aštuntą kartą, kaip tai nurodo Komisija. Komisijos šališkumą rodo tai, kad jis vykdo finansinius įsipareigojimus, tačiau Komisija tai vertina kaip neigiamą dalyką. Komisija nevertino viso bausmės atlikimo laiko, tuo tarpu ypač svarbus jo bausmės atlikimo laikotarpis yra nuo 2009-01-21 iki 2011-06-23, kurio Komisija nevertino. Komisijos nutarime yra abstrakčių ir deklaratyvių frazių, tokių kaip “mėgstantis įrodinėti savo tiesą“, tačiau sąvoka „savoji tiesa“ niekaip neapima savo teisių gynimo. Nors Komisija nurodo, kad jis nepasitaisė, tačiau visi kiti jo teismuose nagrinėti pareiškimai rodo, kad jis tapo įstatymus gerbiančiu visuomenės nariu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis Ž. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas. Bausmės atlikimo metu paskatintas 2 kartus. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turės pastovią gyvenamąją vietą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 32 balai pagal OASys. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nekelianti jokių abejonių akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau Ž. A. akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta, priešingai, teismui pateikti duomenys leidžia daryti vienintelę išvadą, kad nuteistasis savo veiksmais nesistengia mažinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos nusikalstamo elgesio rizikai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laikosi nuteistųjų subkultūros, nepatenkintas esama teisine sistema, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčius pareigūnus, pataisos įstaigos taisyklių laikosi nenuosekliai, jam skirtų drausminių nuobaudų kritiškai nevertina, yra geros nuomonės apie save, egocentriškas, kaltės jausmas menkas. Nuteistasis neatsižvelgė į ankstesnės Komisijos rekomendacijas, jis nedalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose. Šios aplinkybės, kaip ir pažymėjo Komisija nutarime, rodo, jog nuteistasis išvadų nedaro, savo nuostatų ir mąstymo nelinkęs keisti teigiama linkme, ką patvirtina ir aplinkybė, jog nuteistojo netinkamos gyvenimiškos nuostatos išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka 21 kartą, paskutinės dvi nuobaudos skirtos 2017-07-04 ir 2017-07-13, t. y. jau po Komisijos svarstymo dėl jo lygtinio paleidimo, turi iš viso 5 galiojančias nuobaudas. Nuobaudos skirtos už įvairius režimo reikalavimų pažeidimus, taip pat ir už šiurkščius (už įžūlų elgesį, alkoholinių gėrimų vartojimą, administracijos nurodymų nevykdymą). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, jog vertinant jo elgesį nebuvo atsižvelgta į bausmės atlikimo laikotarpį nuo 2009-01-21 iki 2011-06-23, jam paskirtų nuobaudų skaičius ir laikas patvirtina, kad nuo 2011-08-18 jis sistemingai pažeidinėjo pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, kas byloja, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir, teismo vertinimu, šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką. Taigi, nurodytos aplinkybės nerodo akivaizdžių nuteistojo elgesio teigiamų pokyčių, leidžiančių daryti išvadą, kad išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms ir nenusikals. Abejonių dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos kelia ir tai, kaip nuteistasis tvarko savo pinigines lėšas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi atlyginti 511 Eur civilinį ieškinį, atlyginęs tik 154,42 Eur, tuo tarpu per metus į savo asmeninę sąskaitą gavo gana didelę pinigų sumą – 2 304 Eur, todėl sutiktina su Komisijos išvada, kad jis turėjo realią galimybę atlyginti visą žalą, tačiau 2 135,58 Eur nuteistasis išleido savo reikmėms, tai rodo jo atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą, kas neigiamai nuteistąjį charakterizuoja. Beje, finansiniai įsipareigojimai didina riziką vėl nusikalsti. Svarbus kriterijus vertinant nuteistojo galimybes laisvėje valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius yra darbinė motyvacija. Šiuo atveju nuteistojo darbinė motyvacija nėra teigiama, nes konkrečių duomenų apie nuteistojo darbą laisvėje nėra, bausmės atlikimo metu jis nedirbo, atvykęs į Pravieniškių pataisos namus atsisakė jam siūlomo darbo, o Alytaus pataisos namuose į administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė. Šių aplinkybių kontekste tik socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis turi pasiūlymą laisvėje dirbti vairuotoju, nerodo teigiamos darbinės motyvacijos. Be to, nėra duomenų, kad nuteistasis turi kokią nors specialybę ir bausmės atlikimo metu stengėsi ją įgyti, tuo tarpu specialybės neturėjimas yra kriminogeninis veiksnys. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius. Pažymėtina ir tai, kad visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai vienbalsiai dalyvavo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam balsavo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis Ž. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BVK 158 str. 1 d. 5 p. nuostatos numato, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai. bausmės. Nagrinėjamu atveju teismo nutarties priėmimo dieną, t. y. 2017-07-25, nuteistajam Ž. A. iki bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai (2 mėnesiai 26 dienos). Pagal teismų formuojamą praktiką BVK 158 str. 1 d. 5 p. nuostatos taikomos būtent teismo sprendimo priėmimo metu ir teismas privalo šia nuostata vadovautis ir ją taikyti nepriklausomai nuo to, kada buvo paduotas nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo ar priimtas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-1136-582/2013, Nr. 1S-171-634/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo Ž. A. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.