Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OÜ Aktiva Finants ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei R. L. ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2020 m. rugpjūčio 19 d.(CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Tele2“ ir atsakovė R. L. 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.41-60166391-52930, 2018 m. spalio 25 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.41-60168269-54083, pagal kurias pradinis kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovei telefono ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas, įrangą ir vykdyti kitus sutartyse numatytus įsipareigojimus. Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl pradinis kreditorius 2019-07-12 sutartis nutraukė. Tokiu būdu pradinis kreditorius įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą sumą už suteiktas paslaugas, sumokėti delspinigius. Atsakovės skola pradiniam kreditoriui sudaro 1177,52 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo pradiniam kreditoriui susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis).

Nustatyta, kad 2018 m. sausio 15 d. trišale reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartimi pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovui OÜ Aktiva Finants, o UAB „Julianus Inkaso“ buvo įgaliotas vykdyti skolos išieškojimą.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2019-09-24 jos gyvenamosios vietos adresu išsiųstu pranešimu, taip pat elektroniniu paštu siųstu pranešimu. Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi atsakovei R. L. nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovės civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1177,52 Eur skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarčių bendrųjų sąlygų 4 punkte atsakovė įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Ieškovas atsakovei už laikotarpį nuo 2020-01-07 iki 2020-07-07, neviršijant 180 dienų laikotarpio, paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 42,39 Eur. Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovo reikalavimas priteisti 42,39 Eur delspinigių tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1219,91 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 17d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 27 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų išrašą bei 40Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus, iš viso – 67,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovo reikalavimus, ieškovui iš atsakovės priteistina 67,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasisLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui OÜ Aktiva Finants (juridinio asmens kodas 10746479) iš atsakovės R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini))1177,52 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt septyni eurai, 52 ct) skolos, 42,39 Eur (keturiasdešimt du eurai, 39 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1219,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymoir 67,84 Eur (šešiasdešimt septyni eurai, 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.