- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-484-1053/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15193-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- D. K., E. Š.
- Nukentėjusysis
- Z. A., A. R.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Povilansko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. K. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Į subendrintos bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis ir įskaityti laikotarpiai. Nukentėjusiosios Z. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. K. bei E. Š. solidariai jos naudai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. K. bei E. Š. solidariai jo naudai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas E. Š., tačiau nuosprendis apeliacine tvarka dėl jo nuteisimo nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. K. ir E. Š. pažeidė viešąją tvarką: jie, veikdami kartu, 2024 m. balandžio 22 d. apie 21.57 val., viešoje vietoje – bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, be pateisinamos priežasties, pasibeldus į 2-ojo aukšto bendro naudojimo koridoriaus rakinamas duris bei nukentėjusiajai Z. A. jas atidarius, D. K. rankoje laikė beisbolo lazdą, po ko nukentėjusiajai išsigandus ir pradėjus bėgti, E. Š. ją pasivijo ir dešine ranka griebė už kaklo taip traukdamas į save, o kaire ranka uždengė jos burną, dėl ko pastaroji pargriuvo ant grindų, po ko jai gulint ant grindų iš abiejų kojų ne mažiau 8 smūgius sudavė į nugaros sritį, o D. K., stovėdamas priešais nukentėjusiąją Z. A., ne mažiau tris smūgius koja spyrė į kairę ranką, bei ne mažiau, kaip du smūgius spyrė į pilvo sritį, tęsdami nusikalstamą veiką, bei nukentėjusiajam A. R. atėjus ginti Z. A., D. K. iš beisbolo lazdos vieną kartą sudavė jam į galvos sritį, tačiau pastarajam spėjus užsidengti ranka, pataikė į kairę ranką, bei tokiu būdu sužalojo kairę ranką sukeldamas jam fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, padarė Z. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairėje rankoje, kairiame klube, kairėje kojoje ir sukėlė Z. A. ir A. R. fizinį skausmą. Šiais veiksmais D. K. ir E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendį, nes mano, kad jis neteisingas dėl aplinkybės, jog buvo neblaivus. Nuteistasis skunde pažymi, kad dėl vaikystėje patirtų psichologinių traumų jis susiduria su pykčio priepuoliais. Taip pat nuteistasis prašo suteikti šansą pasikeisti ir gyventi teisingai dėl sūnaus.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Iš nuteistojo D. K. apeliacinio skundo nėra visiškai aišku, kokiu aspektu nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu. Skundu yra prašoma peržiūrėti nuosprendį, nurodoma, jog jis neteisingas dėl aplinkybės, jog nuteistasis buvo neblaivus. Iš šių skundo teiginių seka, jog nuteistasis nesutinka su teismo nustatyta faktine aplinkybe, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, jog dėl vaikystėje patirtų psichologinių traumų, jis susiduria su pykčio priepuoliais, prašo suteikti jam šansą pasikeisti ir gyventi teisingai dėl sūnaus. Tokie skundo teiginiai leidžia manyti, kad nuteistasis iš esmės neneigia padaręs nusikalstamą veiką, tačiau šios aplinkybės gali turėti reikšmės vertinant nuteistajam paskirtos bausmės proporcingumą, kadangi jos apibūdina nuteistojo asmenybę. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat nesutinka su jam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė jį išteisinti, akcentavo galimus parodymo atpažinti iš nuotraukų proceso veiksmo trūkumus, pažymėjo kitų proceso dalyvių parodymus, kurie gynėjo vertinimu, paneigia D. K. kaltę. Tačiau apeliaciniame skunde D. K. tokių argumentų neišdėstė, jo išteisinti neprašė, o ir pats gynėjas atsikirtimų metu pripažino, jog iš nuteistojo skundo negalima suprasti, ar nuteistasis prašo jį išteisinti, ar sušvelninti bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija gynėjo teismo posėdžio metu išsakytų argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi šie argumentai išeina iš nuteistojo apeliacinio skundo ribų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktines aplinkybes konstatavo, jog nuteistasis D. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę teismas įvertino ir atidėdamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą – teismas vadovaudamasis BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktu nuteistąjį įpareigojo (be kitų) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
6. Pats nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną važiuojant iš Kauno į Vilnių atsigėrė alaus. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas nuteistasis E. Š., kuris, be kita ko, parodė, jog jie laiptinėje dar atsigėrė alkoholio. Apie tai, kad automobilyje, kuriuo važiavo nuteistieji, buvo alkoholinių gėrimų, patvirtino ir liudytojas D. K.. Iš byloje pateikto alkotesterio kvito (t. 1, b. l. 171) matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. 23:49 val. tai yra kiek mažiau nei po 2 valandų po aptariamo įvykio, nuteistojo D. K. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,35 prom. alkoholio. Vertinant aptartus duomenis kartu, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis D. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
7. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė aptariamą faktinę aplinkybę, tačiau jos nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors ši faktinė aplinkybė sudarė pagrindą nuteistajam skirti įpareigojimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio, tačiau matyti, kad skiriant nuteistajam bausmę – parenkant jos rūšį ir dydį ši faktinė aplinkybė esminės reikšmės neturėjo.
8. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir susipažinusi su skundžiamo nuosprendžio motyvais daro išvadą, kad skirdamas nuteistajam D. K. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, stadiją, kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
9. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis D. K. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. D. K. yra nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas, baustas administracine tvarka. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį, kurios dydį nustatė mažesnį nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, paskirdamas anksčiau minėtus įpareigojimus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, padės užtikrinti, jog būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, ir kurie iš esmės atitinka paties nuteistojo apeliaciniame skunde reiškiamą norą pakeisti savo elgesį.
10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas D. K. bausmę tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, sumažinti bausmės dydį ar kitu būdu sušvelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
11. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 7 d. pažyma Nr. APD-2025-10984 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš D. K. priteisti 204,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
12. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
13. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, tačiau iš 2025 m. kovo 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo (t. 3, b. l. 14-15) matyti, kad Tarnyba nusprendė teikti D. K. antrinę teisinę pagalbą šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodant, kad D. K. yra 100 proc. atleidžiamas nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; šis sprendimas galioja 12 mėnesių nuo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme (be kitos) 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Be to, skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir iš D. K. ir E. Š. priteista bendra 1 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. K. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš D. K. valstybės naudai 204,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.