- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- 1-566-1055/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15193-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. Š., D. K.
- Nukentėjusysis
- Z. A., A. R.
- Advokatai
- Renata Janušytė, Viktoras Firsovas
- Kategorijos
- 1.1.7.3Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46–51 str.)
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul,
sekretoriaujant Linai Jusevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,
kaltinamajam E. Š., jo gynėjai advokatei Renatai Janušytei,
kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,
nukentėjusiajai Z. A., jos atstovei advokatei E. L.,
nukentėjusiajam A. R.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, nebaigto vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1) Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;
5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 80 MGL (4 000 Eur) bauda;
6) 2024 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 80 MGL (4 000 Eur) bauda ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 80 MGL, tai yra 4 000 Eur bauda, bausmės neatlikęs, ir
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB "Kauno baldai" staliumi/staklininku, neteistas,
kaltinami padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. ir E. Š. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jie, veikdami kartu, 2024 m. balandžio 22 d. apie 21.57 val., viešoje vietoje - bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, be pateisinamos priežasties, pasibeldus į 2-ojo aukšto bendro naudojimo koridoriaus rakinamas duris bei nukentėjusiajai Z. A. jas atidarius, D. K. rankoje laikė beisbolo lazdą, po ko nukentėjusiajai išsigandus ir pradėjus bėgti, E. Š. ją pasivijo ir dešine ranka griebė už kaklo taip traukdamas į save, o kaire ranka uždengė jos burną, dėl ko pastaroji pargriuvo ant grindų, po ko jai gulint ant grindų iš abiejų kojų ne mažiau 8 smūgius sudavė į nugaros sritį, o D. K., stovėdamas priešais nukentėjusiąją Z. A., nemažiau tris smūgius koja spyrė į kairę ranką, bei nemažiau, kaip du smūgius spyrė į pilvo sritį, tęsdami nusikalstamą veiką, bei nukentėjusiajam A. R. atėjus ginti Z. A., D. K. iš beisbolo lazdos vieną kartą sudavė jam į galvos sritį, tačiau pastarajam spėjus užsidengti ranka, pataikė į kairę ranką, bei tokiu būdu sužalojo kairę ranką sukeldamas jam fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, padarė Z. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairėje rankoje, kairiame klube, kairėje kojoje ir sukėlė Z. A. ir A. R. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais D. K. ir E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tos dienos tiksliai neatsimena. Susirinko, nuvažiavo ieškoti merginų, kurias susirado per internetą, per (duomenys neskelbtini) svetainę ir susirašinėjo per telegramą. Nuvažiavo iki to adreso, kurį nurodė, bet pasirodo, kad juos apgavo. Nuėjo ten, pabeldė, niekas neatidarė ir jis nuėjo nuo durų, o kas toliau vyko, neįsivaizduoja.
Atsakydamas į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad pasibeldė, niekas neatidarė, todėl išėjo į lauką. Po to važiavo su mašina ir juos sustabdė policiją. Į Vilnių atvažiavo pas merginas už pinigus. Atvyko į Vilnių, nes Kaune pasikėlusios merginos, o sostinėje pigiau merginos. Su juo buvo E. Š. ir D. K. - jo brolis. Pasibeldęs gal 5 minutes ir nesulaukęs, kol atidarė duris, ir išėjo. Nežino, ką kiti darė, nes jis išėjo, o kiti – D. ir E. liko. Kelias minutes nebuvo jų, po to grįžo, tylėdami atėjo ir nieko nesakė. Turėjo su savimi lazdą, su lazda buvo nuėjęs ten belstis, bet jos nebuvo ištraukęs, tuščiomis rankomis ėjo. Jiems buvo davę adresą ir jie pagal jį ėjo, adreso neatsimena. Prie durų apie 3 min. palaukė ir jis išėjo, po to minutės bėgyje atėjo ir likę. Lauke jis užrūkė cigaretę ir sėdo į mašiną. Nieko negirdėjo, jokio triukšmo nebuvo. Tą dieną važiuojant atsigėrė alaus. Automobilyje priekyje keleivio vietoje sėdėjo. Visi, buvę automobilyje, po sustabdymo bendravo su pareigūnais. Jis nesakė, kad dovanos beisbolo lazdą sūnui. Buvo apsirengęs juodai - treninginės kelnės, striukė ir kedai. Ikiteisminio tyrimo metu nepateikė susirašinėjimų su merginomis, nes ten galima ištrinti, „skelbiu“ svetainės puslapio taip pat nenurodė. Visas susirašinėjimas buvo jo telegram programėlėje, kiti irgi turėjo telegram programėlę. K. E. ir D. grįžo, sakė D., kad atidarė jiems duris. Jis nematė, kokius veiksmus jis atliko, kai atidarė duris, nebuvo ten.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad važiavo iš Kauno į Vilnių pas mergas, nes norėjo praleisti laiką. Nusprendė pasiimsi atsigerti, pakeliui gėrė. Jie su D. buvo nuvarę į laiptinę duotu adresu, laukė, kol išeis moteris. Ilgai laukė, atsimena, kad kai buvo palipęs laiptais, buvo pradarytos duris. Ten buvo šurmulys. Pamena, kad buvo labai išgėręs. Ten dar buvo asmuo su raudonomis kelnėmis, kuris išbėgo, o jis iš paskos buvo. Nusprendė bėgti iš ten ir pamatė praeivius. Lygtais buvo, kad vienas iš nukentėjusiųjų kažką rėkė, bet ten kažkokių veiksmų, kad būtų, nematė. Sunkiai labai ką prisimena. Kai išbėgo į lauką, ten iš paskos buvo dar kažkoks asmuo su raudonomis kelnėmis. Jie pirmi dviese buvo nuėję.
Atsakydamas į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad į Vilnių važiavo 4. Jis, D. K., vairuotojo nežino ir tas su raudonomis kelnėmis. Iš tų, kas buvo automobilyje, pažįsta tik D. A. buvo jis, kitas kaltinamasis, vairuotojas, kurio nepažįsta, ir D. su raudonomis kelnėmis, tikriausiai. D. nelabai pažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo sumaišęs vardus. D. D. brolis turbūt. N. D., yra sutikęs, kai sportuodavo, bet kad bendrauti, tai ne. Jis juos abudu maišydavo, jie labiau pravardėmis juos vadindavo. Kartu atvažiavo su tuo, kuris įėjo į koridorių. Jis pirmas įėjo, o kaltinamasis iš paskos. Po to nusprendė dingti iš ten ir D. pirmas išėjo iš laiptinės. Vilniuje nepateko pas merginas, negavo, ko norėjo. Atsimena, kad A. buvo pasivadinusi ta moteris programėlėje, bet kad buvo užėję, tai ne. Jis tik laukė koridoriuje, po to jie išėjo ir toliau nieko nepamena. Koridoriuje buvo kažkoks šurmulys ir vaizdas jam nebuvo aiškus. Suprato, kad kažkas vyksta. Gal ir įvyko kažkas, nes tikrai buvo riksmai. Kas turėjo beisbolo lazdą, neprisimena. Nebuvo laikęs jos rankose, ji buvo jam po kojomis automobilyje. Nebuvo pastebėjęs. kad ji yra jam po kojomis, paskui tik pareigūnai pasakė. Kadangi buvo tamsu, nepastebėjo, kad ji ten guli. Prie tos moters durų buvo priėjęs, buvo palydėjęs draugą iki durų ir išėjo parūkyti. Neprisimena draugo vardo, negali pasakyti, ar su D. ėjo, ar su kitu asmeniu. Jis bandė belsti, skambinti, bet niekas neatidarė, todėl paliko jį ir išėjo. Tas asmuo buvo apačioje, kai jis nusileidinėjo. Po to jis irgi buvo nusileidęs, tada vėl grįžo į laiptinę. Kalbėjo ir tada, atsimena, leidžiantis matė, kaip bėgo asmuo į koridorių. Pirmas buvo išėjęs D. J. pirmas pasišalino po įvykio. Koridoriuje girdėjo, kad buvo trepsėjimai, riksmai kažkokie. Kas ką rėkė, nepamena. Vyriškas ar moteriškas balsas, nežino. Leidosi laiptais tuo momentu. Jis tik atėjo pažiūrėti, pamatė, kad bėga į koridorių, ir išbėgo. Nepamena, ką pamatė, atsimena, kad bėgo iš paskos ir tas asmuo, kuris buvo su raudonomis kelnėmis, buvo priėjęs. Atsimena, kad kažkas agresyviai pasakė kažką. Fizinio kontakto su nukentėjusiaisiais neturėjo. Nukentėjusieji suklydo dėl to, kas smaugė ir kas mušė. Nelabai pripažįsta civilinius ieškinius. Nemano, kad yra logiškos tokios sumos. 2000 Eur sumokėtų. Prisipažįsta, kad buvo toje vietoje, kad gal ir buvo įvykis, bet kad darė kažką, tai tikrai ne. Jie laiptinėje dar atsigėrė alkoholio. Jis per tą laiką spėjo prigerti, o kai atsigeria, tai jį stipriai paveikia. Kaip atidarė pirmas duris, neatsimena, kaip kiti atsirado, irgi nepamena. Jie dviese gėrė ir kažkas apačioje vyko. Pamena, kad kai buvo lauke, ten pradėjo griuvinėti, buvo atsitrenkęs į sieną, bet kad skriaustų kitus, tai ne. Tiksliai neprisimena, kiek išgėrė. 0,77 promilės įpūtė, bet tai buvo po gero laiko, kai gėrė. Žino, kad jeigu geria, tai susižeidžia arba nepamena, kas vyksta. Tuščia galva, vos ne amnezija pas jį būna. Nepamena, kur buvo D., kai kažkas įbėgo į koridorių. Atsimena, kad atsisukęs pamatė, kad bėga kažkas pro durys su raudonomis kelnėmis. Be D. nežinau, ar kas turi apgamą.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji Z. A. parodė, kad balandžio 21 d. grįžo namo po darbo. Apie 21 val. vakare išėjo į koridorių, nes reikėjo išvesti šunį. Išėjusi išgirdo, kad kažkas beldžiasi į bendrojo koridoriaus duris. Jie, paprastai, su kaimynais atidaro duris vieni kitiems. Todėl ji, pamaniusi, kad ten kaimynai, atidarė duris ir pamatė 4 nepažįstamus asmenis. Vienas iš jų sėdėjo ant laiptų su beisbolo lazda ir su telefonu, kitas stovėjo prie durų ir sugriebė už durų. Dar du stovėjo iš šonų. Pamačiusi nepažįstamus žmones, kurie jai pasirodė įtartini, norėjo uždaryti duris, tačiau jie pradėjo traukti duris į save. Ji paleido duris ir pradėjo bėgti link savo buto, tačiau jie ją sučiupo, pagriebė už kaklo, uždengė burną ir pradėjo tempti prie savęs, gal jie norėjo ištraukti ją į lauką, nes jie ėjo atbulai. Ji pradėjo išsisukinėti iš rankų ir pargriuvo, jai pargriuvus, jis pradėjo ją spardyti. A. D. iš priekio ir pradėjo su kojomis spardyti, sakydamas „tu turėsi nutilti“. Šitas asmuo, D. K., sėdėjo su beisbolo lazda, kai ji atidarė duris, ir turėjo telefoną rankose. Jis du kartus žiūrėjo į ją ir į telefoną. Jie pradėjo spardyti, mušti, šitas vaikinas norėjo jai per galvą duoti beisbolo lazda. Tuo metu A. atidarė duris ir išbėgo, dar jos šuniukas pradėjo juos pulti ir tada jie atsitraukė. Ji atsikėlė ir įbėgo į butą. Kol duris norėjo užrakinti, pamatė, kaip Š. pradėjo duris laužti, kai užsirakino. Iš karto iškvietė policiją ir greitąją. Patyrė labai didelį šoką, negalėjo nei dirbti, nei miegoti. Sėdėjo ir bijojo išeiti į koridorių.
Atsakydama į klausimus nukentėjusioji parodė, kad anksčiau tų asmenų nepažinojo, pirmą kartą juos matė. Nežino, dėl ko galėjo būti tokia agresija. Sakė, kad turi už kažką tylėti. Prieš užpuolimą jie žiūrėjo į telefoną, gal jos veidą žiūrėjo. Jeigu žiūrėjo, tai nesupainiojo. E. Š. ištraukė duris jai iš rankos, taip pat jis smaugė ir ranka uždengė burną. Jai pargriuvus, E. pradėjo ją spardyti per visą kūną. D. irgi pribėgo ir iš priekio pradėjo spardyti, jis norėjo per veidą duoti, bes ji uždengė veidą rankomis. Spardė per visą kūną. Kai įbėgo į butą, E. norėjo įsibrauti į butą. Ji kreipėsi į gydytojus. Nustatė, kad buvo daug smūgių ir sumušimų. Buvo sulaužytas šonkaulis. Į ligoninę iš karto po įvykio nevažiavo, jai suleido vaistus. Bijojo išeiti į lauką. Kad jai buvo sulūžęs šonkaulis, neturi dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti asmenys atpažinimui. Atpažinau, kad ten buvo D., jis turi apgamą. Be to, jis pats pirmas pažiūrėjo jai į akis, todėl atpažino jį ir tą, kuris ją smaugė. Pagal apgamą atpažino D. K.. 4-5 nuotraukos buvo pateiktos, neprisimena, kiek žmonių tose nuotraukose turėjo apgamus. D. atpažino pagal veido bruožus ir apgamą. Jeigu nebūtų apgamo, pasakytų, kad iš bruožų atpažino, bet ji pamatė, kad turi apgamą. D. už durų stovėjo, jis buvo juodai apsirengęs. Kaip kiti buvo apsirengę, neprisimena. Š. buvo apsirengęs juodai ir kaukę turėjo, bet jis buvo nusileidęs ir buvo su pirštinėmis. Kažkas liko atmintyje, kad buvo raudonos kelnės. Galimai buvo D. su raudonomis kelnėmis.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. R. parodė, kad išgirdo riksmą. Išbėgo paskui šuniuką ir pamatė, kad Z. muša dviese. Lėkė pas kaimynę kviesti policijos. Pasibeldė į durys, ji išėjo ir paprašė jos, kad iškviestų policiją. Kai paskambino, tie asmenys išsigando ir bėgdami norėjo duoti jam į galvą su beisbolo lazda, bet trenkė į ranką, nes jis užsidengė.
Atsakydamas į klausimus nukentėjusysis parodė, kad dviese mušė nukentėjusiąją, du kiti, kartu buvę, nemušė moters. Nespėjo įžiūrėti žmonių, kurie mušė. Išbėgo iš buto, nes išgirdo nukentėjusiosios rėkimą ir triukšmą, ji šaukė „gelbėkite“. Tie asmenys abudu spardė kojomis ją. Neprisimena, kaip atrodė tie vyrai. Rankose turėjo beisbolo lazdą. Nežino, kas sudavė jam su beisbolo lazda, nes buvo kapišonas. Norėjo per galvą suduoti, bet teko per ranką. Pajautė skausmą nuo smūgio, skausmas buvo didelis. Nesikreipė dėl to pas gydytojus, laukė, kol pats praeis. Dėl skausmo negalėjo kurį laiką eiti į darbą. Be to, baimė buvo, kad nepasigautų. Neturi dokumento, kad nedirbo po įvykio. Abu užpuolikai buvo su kapišonais, kokios spalvos, neprisimena, ir jie abudu spardė nukentėjusiąją. Z. tuo metu gulėjo. Šuniukas išbėgo į koridorių ir puolė tuos vyrus. Nekreipė dėmesio, ar skyrėsi tų vyrų apranga. Neatsimena, kokia buvo rūbų spalva žmogaus, kuris jam trenkė. Z. tuo metu, kai jam trenkė, buvo įbėgusi į kambarį. Palaiko savo civilinį ieškinį.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. A. parodė, kad dirbo Vilniaus reagavimo valdyboje vyriausiąja patrule. Viskas įvyko prieš metus, balandį. Gavo A lygio kategorijos pranešimą apie įvykį. Tokiu atveju privaloma atvažiuoti per 10 min., atvažiavo per 5 min. Pranešimas skambėjo taip, kad moterį užpuolė 4 vyrai, apsirengę juodai, bet kai atvyko, vietoje nieko nebuvo. Pamena šį vyrą ir moterį - nukentėjusiuosius. Jiems atidarė laiptinės duris, užėjo, įtariamųjų jau nebuvo. Kaip jie pasišalino, nebuvo informacijos. Pamena, moteris buvo susijaudinusi, verkė. Nusprendė, kad ji lieka su moterimi ir lauks pagalbos, o kolega padirbės karštais pėdsakais. Matėsi akių paraudimas ir sumušimai pas nukentėjusiąją. Kuriuose vietose, nepamena, bet ji dažnai ėmėsi už nugaros. Ji atsisakė važiuoti su medikais. Pradėjo pildyti procesinius dokumentus ir per radio stotelę pareigūnai pranešė, kad sustabdė automobilį ir jiems reikėjo pastiprinimo. Paaiškino, kad automobilyje yra beisbolo lazda, kas figūravo ir pas juos įvykyje, nes moteris sakė apie lazdą. Jai paskambino kolega ir pasakė, kad jie galbūt bus susiję. Pasakė, kad ten 4 vyrai. Oslo ir Tūkstantmečio aplinkelyje buvo sustabdytas automobilis. Kolega nuvažiavo prie tos transporto priemonės ir paprašė jo, kad atsiustų įtariamųjų nuotraukas. Ji parodė nukentėjusiajai tas nuotraukas ir paklausė, ar atpažįsta, tai pamena, kad vieną atpažino, nes jis pats aukščiausias buvo. Po to prie Kelių policijos atvyko trečio skyriaus tyrėjų ekipažas, kuris dirbo su įtariamaisiais. Ji pati tą pamainą sulaikytų vyrų nematė.
Atsakydama į klausimus liudytoja parodė, kad nukentėjusioji aiškino, kad išėjo parūkyti į koridorių. Sakė, kad jeigu kaimynai grįžta iš darbų, būna pastuksena. Ji pagalvojo, kad kažkas iš kaimynų ir, atidariusi duris, pastebėjo juodai apsirengusius vyrus. Jie rankose turėjo vieną kažkokią metalinę lazdą ar armatūrą. Beisbolo lazda pas kažkurį figūravo. Moteris pradėjo uždarinėti duris ir vienas iš vyrų buvo įkišęs ranką į duris ir ją užpuolė. Ji gulėjo ant žemės. Dar pamena vyrą, kaip supranta, gyveno su šita moterimi ir išėjo ją apginti bei gavo į ranką su pagaliu. Ką konkrečiai padarė kaltinamieji, nežino. Nukentėjusiajai buvo sunku nurodyti, ką jie darė. Jie buvo juodai apsirengę. Prisiminė, kad vienas buvo uždengęs burną. Detaliai pareiškimą rašė. Z. buvo iškėlusi maikutę, ten buvo paraudimai ar ant pilvo, ar ant nugaros. Ji laikėsi už nugaros pastoviai. Ant kūno buvo paraudimai. Ant rankos pas vyrą buvo sužalojimas - trauma su rankos pirštu, tiksliau nurodyti negali.
Nukentėjusioji ne dėl ūgio iš esmės atpažino, gal labiau iš bruožų, nes įsiminė. Nuotraukos buvo spalvotos parodytos atpažinimui. Anot jos, pagrinde visi juodai buvo apsirengę.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad tais metais dirbo VPK kelių policijoje vyriausiuoju specialistu. Dirbant su kolege, sustabdė automobilį už kelių eismo pažeidimą. Aiškinosi, atrodo, lyg vairuotojas neturėjo teisės vairuoti. Jis šnekėjosi su vairuotoju mašinoje, ten buvo ne vienas asmuo. Su keleiviu susikalbėti buvo sunku, nes jis buvo neblaivus. Priėjęs pamatė, kad beisbolo lazda buvo padėta šalia, todėl jaunuoliai sukėlė įtarimą. Paskambino, paprašė pagalbos ir nutarė patikrinti automobilį dėl nelegalių dalykų. Taip pat buvo nuspręsta visus patikrinti, o kadangi buvo tik dviese, o mašinoje buvo 4-5 žmonės, paprašė pagalbos. Sulaukus pagalbos, tikrino ir tuo metu atvažiavo pareigūnas iš reagavimo valdybos ir pasakė, kad buvo įvykis ir galimai kažkas gali būti susijęs iš šių asmenų. Jie surašė KET pažeidimą ir jie buvo perduoti tyrėjams.
Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad žino, jog buvo surasta beisbolo lazda. Gale automobilio buvo, ar pagalys, ar lazda, už keleivio, prie asmens kojų. Apžiūros metu buvo rastas daiktas, panašus į pistoletą. Asmenys buvo ne vietiniai, pristatė, kad iš Kauno. Beisbolo lazda atkreipė didelį dėmesį, nes ji gulėjo prie kojų. Neatsimins, ar salėje yra tie asmenys. Priekyje sėdėjęs asmuo pasakė, kad lazda tai dovana jo sūnui. Kai atvažiavo pagalba, juos išskirstė, jis buvo susikoncentravęs į tai, kad vairuotojas buvo be teisių ir mašina neregistruota. Vairuotojas buvo blaivus, o dėl kitų nepasakys. Kol neatvažiavo pagalba, kaip ir nebuvo agresijos. Tas, kuris priekyje buvo, tai buvo išgėręs. Vairuotojo blaivumą tai tikrai nustatinėjo, o kitiems nepamena. Įtariamųjų rūbų spalvų neatsimena.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. J. parodė, kad buvo vakaras, kai koridoriuje išgirdo baisų klyksmą. Kažkas rėkė „gelbėkite, užmuš“. Atidarė duris ir pamatė, kad koridoriaus gale bėga du vyrai ir prieš ją atsirado kaimynas, sakė „skambink policijai“. Jie išėjo, paėmė telefoną ir iš karto nutilo viskas.
Atsakydamas į klausimus liudytoja parodė, kad kaimynas tai nukentėjusysis. Moters nematė, kuri rėkė, jos jau nebebuvo koridoriuje. Nubėgantys vyrai rankose kažką turėjo, pagalius kažkokius. Koridorius yra ilgas, ten butų daug. Negali pasakyti, kelintą valandą tai buvo, bet buvo jau tamsu. Kai atidarė duris, moteris šaukė, matė bėgančius vyrus. Suprato, kad girdi pažįstamos moters - kaimynės riksmus. Po įvykio gal ir matė kaimynę, ji pati sakė, kad ją mušė, bet už ką mušė, nesakė, o ji neklausė, nesiaiškino. Koridorius yra rakinamas. Nepastebėjo, kad kažkas iš kaimynų teiktų kažkokias nelegalias paslaugas. Ten, kur įėjimas į koridorių, ten buvo normalus apšvietimas, o toliau prieblanda. Tie vyrai bėgo, ten, kur jie buvo, buvo blogai apšviesta. Nepasakys, kaip buvo apsirengę. Įtariamieji bėgo nuo išėjimo gylin į bendrabutį, nors gale išėjimo nėra. Durys į laiptinę užsitrenkia ir be rakto neina atidaryti, o išeiti galima be rakto. Nepastebėjo, kad kažkas buvo su raudonomis kelnėmis.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2024 m. balandžio 22 d. ar su jais į Vilnių važiavo, neatsimena. Negali pasakyti, ar tą dieną buvo Vilniuje. Ar 2024 m. balandžio 22 d. buvo Vilniuje ir buvo sulaikytas pareigūnų, negaliu pasakyti. Turi teises, vairuoja automobilį. K. K. pažįsta, ji turėjo Opel automobilį, yra tą automobilį vairavęs ir su šiuo automobiliu važiavęs į Vilnių. Yra su tuo automobiliu pavežęs žmones į Vilnių, jų vardų nežino. Būna, draugas paprašo kažką pavežti, už tai gauna atlygį. Negali prisiminti, kad prieš metus laiko vyktų į Vilnių ir kažką pavežtų. Problemų su atmintimi neturi. Gal 3 kartus buvo sulaikytas policijos, Kaune, Marijampolėje, Vilniuje. Negali pasakyti sulaikymo Vilniuje aplinkybių. Gavo į el. paštą šaukimą, kad reikės dalyvauti šiandien posėdyje, su niekuo apie tai nekalbėjo. Negali prisiminti, kiek sulaikymo Vilniuje metu automobilyje buvo asmenų. Daug bylų turi, pasimeta, todėl neprisimena. Gali būti, kad į Vilnių atvyko paimti draugo D. N. pasakyti, ar su juo automobilyje buvo draugas D.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus liudytojo D. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 2 tomo 40 lape, atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad tai jo parodymai. Tą balandžio vakarą jam davė mašiną, pasiskolino, nuvažiavo ir paėmė žmones. Jis, būdamas Kaune, nežinojo apie šį adresą – G. V. gatvė, apie jį sužinojo jau būdamas Vilniuje. Iš Kauno į Vilnių atvyko vienas, laukė pažįstamų. Kai atėjo D. ir kiti pažįstami, ką jie turėjo rankose, nežino. Negali pasakyti, kas atsisėdo šalia jo. Tiesiog įsėdo asmenys ir važiavo. Žino, kad labai netoli nuvažiavo, nes sustabdė pareigūnai. Jo tiesiog paprašė pavežti. Nėra teigta, kad sakė pareigūnams, jog važiavo kažką sumušti. Pareigūnai gal ir surašė jam protokolą už vairavimą neturint teisės, daug turi protokolų.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. J. parodė, kad dirba VPK, prisimena įvykį, bet veidų nepamena. Prisimena, kad dirbo, per raciją buvo gautas pranešimas, kad G. V. g. buvo sumušta moteris, vėliau pranešė, kad sustabdytas automobilis, kuriame rasta beisbolo lazda, gavo pranešimą, nes tie įvykiai gali būti susiję. Įtariamųjų požymiai nukentėjusiosios buvo nurodyti. Ką aiškino sulaikytieji, nepamena. Mašinoje buvo 4-5 asmenys. Vienas asmuo sakė, kad jie iš Kauno, kad buvo atvažiavę su tikslu. Nepamena, iš kur ta informacija, ar tai sakė kolegos, ar jie patys, kad kažką turėjo sumušti. Kažkas buvo kalbėta apie muštynes. Kadangi įvykis buvo skirtingose vietose, pirma pajėga atliko penkialapį, o jie pradėjo tyrimą pagal viešosios tvarkos pažeidimą. Ji yra tyrėja, pradėjo ikiteisminį tyrimą, o su nukentėjusiąja bendravo kita pareigūnė. Žino, kad buvo asmenims išrašyti šaukimai, ar jie buvo pristatyti į komisariatą, nepamena. Nepamena, ką tie asmenys sakė, tik prisimena, kad jie iš Kauno. Vienas asmuo buvo vyresnis. Ji, būdama įvykio vietoje, su kita pareigūne, kuri bendravo su nukentėjusiąja, bendravo per ryšio priemones. Komunikacija buvo apie požymius, požymiai atitiko. Jie bendravo su galimais įtariamaisiais, kita pareigūnė bendravo su nukentėjusiąja. Su ja bendravo tik apie požymius. Sulaikius asmenis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl ir buvo iškviestas dar vienas ekipažas, operatyvinė grupė. Neprisimena, ar vienas iš sulaikytų asmenų galėjo pasakyti, kad jie atvyko sumušti moterį.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad jam išaiškina, jog jis gali neduoti parodymus, kadangi kaltinamasis yra brolis, sutinka duoti parodymus. Atsimena, kad susitiko su broliu ir nusprendė važiuoti pas mergaites. Buvo vakaras, ieškojo laiptinės, bet nerado. Brolis nuėjo pirmas į mašiną, nes niekas neatrašė dėl adreso. Po kurio laiko nuėjo paskui jį. Atsimena, kad bevažiuojant sustabdė policija.
Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad jie buvo keturiese. Neatsimena, kas dar buvo, neatsimena vardų. Trise nuėjo ieškoti mergaičių. Vardo neatsimena, kas buvo trečias, E. lygtais. Prie mašinos grįžo pirmas, brolis paskui jį atėjo. Kur buvo E., nežino. Atgal jis grįžo, bet po kurio laiko. Jie buvo keturiese, kai juos sustabdė pareigūnai. Pradžioje dokumentus tikrino, paskui keli ekipažai privažiavo ir sulaipino juos į mašinas. Apklausė, kur buvo, ką darė ir šaukimus įteikė. Rado mašinoje pagalių ar dujas kažkokias. Bagažinėje buvo kažkas. Lygtais rado bagažinėje. Salone lygtais rado tašiuką ir ten lygtais kažkas buvo, ginklas gal koks. Važiuoti į Vilnių pasiūlė brolis, važiavo pas laisvo elgesio moteris. Brolis kontaktavo, jis gavo adresą. Kadangi tuo adresu yra dvi gatvės, klaidžiojo. Nežino, koks buvo tos mergaitės vardas, žinojo, kad moteris jauna ir viskas. Ji paskui nekėlė telefono. Pakilo laiptais, nieko rankose neturėjo, ten buvo durys, bandė pasibelsti, bet jiems niekas neatidarė, todėl nuėjo į mašiną. Brolis atėjo po 5 min., gal greičiau. Po kiek laiko atėjo E., negali pasakyti. Po brolio atėjimo praėjo gal 10 min. Neatsimena, dėl ko jis užtruko laiptinėje. Nepasakojo, ką veikė laiptinėje. Nežino, kas juos kas vežė į Vilnių. Susitiko su broliu Šilainiuose, kur jis atvažiavo troleibusu. Žmogus, kuris vairavo, atsirado vėliau. Transporto priemonėje sėdėjo gale, nematė daiktų, esančių automobilio salone. Neatsimena, ar strypas po kojomis buvo, ar bagažinėje. Alkoholiniai gėrimai buvo automobilyje, bet jis nevartojo, nežino, kas vartojo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 29 d. apklaustas įtariamuoju D. K. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo nepripažįsta visiškai. Praeitą sekmadienį gali tai būti, kad tai buvo 2024 m. balandžio 22 d., buvo kartu su savo broliu D., bei buvo jo du draugai, kurių jis nepažįsta, galimai vienas iš jų buvo E., kitas D., daugiau jų duomenų nežino. Kiek prisimena, D. buvo su automobiliu, galimai “Opel”. Taigi susitiko visi tikslu važiuoti pas moterys už pinigus. Tai jis per telefone esančia programėlę “telegram” rado moterį, kurios duomenų nežino, bei su ja susitarė, kad ji suteiks jiems paslaugas už pinigus. Ji jam per minėtą programėlę atsiuntė adresą, galimai tai ir buvo (duomenys neskelbtini). Taigi buvo sutarta, jog bus dvi moterys ir jos jiems visiems turėjo suteikti paslaugas. Susirašinėjimų neturi, kadangi viskas yra ištrinta ir susirašinėjimo kopijų nesidarė. Apie 19.30 val. - 20 val., visi 4 važiavo iš Kauno į Vilnių. Į Vilnių važiavo, kadangi moteris pigesnės. Taigi atvykus į vieta, kur buvo nurodyta, jis, D. bei E. išlipo iš automobilio, o D. liko automobilyje. Iš pradžių buvo tartasi, jog eis po du, tačiau jiems važiuojant, moteris iš susirašinėjimo ištrynė adresą bei visą susirašinėjimą, todėl suprato, kad galimai juos apgavo, taigi tikslu patikrinti informaciją, nutarė eiti kartu, o D. liko automobilyje. Beisbolo lazdos liko automobilyje. Jos buvo automobilyje, kadangi nebuvo tikri, pas ką važiuoja ir, jeigu būtų juos kas užpuolę, būtų panaudoję apsiginti. Vieną iš lazdų yra jo (ji buvo visiškai nauja) ir ji buvo prie jo, o kita kieno, jis nežino, kurioje vietoje automobilyje ji buvo, nežino ir nurodyti negali. Taigi jiems nuėjus minėtu adresu, tai buvo bendrabučio tipo daugiabutis, tiksliai neprisimena, galimai užlipo į antrą aukšta ir beldėsi į koridoriaus rakinamas duris, kadangi jos buvo uždarytos, o skambučio nebuvo. Kuomet apie 5 minutes durų niekas neatidarė, jis nuėjo į automobilį, kadangi atsibodo laukti, o prie minėtų durų liko jo brolis D. ir jo draugas E. M. dar po 5 minučių jie grįžo ir pasakė, jog važiuojam. T. D. jiems spėjo papasakoti, jog po to, kai jis išėjo, duris atidarė nepažįstamas vyras, kuris sudavė D. (kur tiksliai, bei kiek smūgių, nenurodė), po ko D. sudavė jam atgal (kur tiksliai, bei kiek smūgių, nenurodė) ir jie išėjo. Daugiau aplinkybių jiems nenurodė, kadangi pavažiavus gal 200 metrų juos sustabdė policijos automobilis. Taigi, jis užėjęs į bendrabučio vidų, kur beldėsi, nebuvo, kodėl liudytojai atpažįsta jį ir nurodo, kad buvo keturiese, paaiškinti negali. Jis nesukėlė fizinio skausmo nei moteriai, nei vyrui. K. E. yra nurodęs, kad jie buvo dviese ir buvo kitu adresu, bei kad jiems buvo suteiktos paslaugos, jis taip pat negali paaiškinti. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (2 t., b. l. 83-84).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 3 d. papildomai apklaustas įtariamuoju D. K. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo nepripažįsta visiškai. Lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, kuriuos davė įtariamojo apklausoje ir jų keisti nenori. Daugiau nieko nurodyti negali, kaip ir minėjo, visi atvyko į Vilnių pas moterį už pinigus. Šiuo metu jis neprisimena nei adreso, ne moters duomenų, todėl nurodyti, pas ką tiksliai vyko, negali. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (2 t., b. l. 93).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 26 d. apklaustas įtariamuoju E. Š. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, tačiau nesuprantamas ir tokiu aplinkybių neprisimena, dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo nepripažįsta visiškai. Nori parodyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 15 val., susitiko su savo draugu D. K. (kad jis yra nepilnametis, jam yra nežinoma, ir tai sužinojo tik iš tyrėjos). Su juo susitiko Kaune (tikslaus adreso nežinau), jų jau laukė automobilis, galimai "Opel" (daugiau duomenų nežino). Jis kartu su D. iš anksto buvo sutarę, jog važiuos pas prostitutę į Vilnių. Taigi įlipus kartu su D. į minėto automobilio gale esančias keleivio vietas, už vairo sėdėjo jam nepažįstamas asmuo (kurio duomenų nežino ir nurodyti negali), taip pat priekyje keleivio vietoje sėdėjo jam nepažįstamas asmuo (kurio duomenų nežino ir nurodyti negali). Važiavo į Vilnių dėl to, kad prostitutės čia pigesnės. Atvažiavus į Vilnių, nuvažiavo į parduotuvę "IKI", kur tiksliai, negali pasakyti (parduotuvė buvo artimiausia prostitutes buvimo vietos), kurioje nusipirko vieną butelį degtinės. Kiek prisimena, ne visi gėrė degtinę, kas tiksliai vartojo alkoholį, pasakyti negali, pats galimai išgėrė apie 200 g. Visi keturiese atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Apie 21 val. jis kartu su D. nuėjo į antrą aukštą, koks butas buvo, negali pasakyti, tačiau D. žinojo, kokios duris, ir jam jas parodė, iš kur jis žinojo, jis pasakyti negali. Duris buvo medinės, šviesios spalvos, tačiau be numeracijos. Buto duris atidarė moteris, kuri jiems pristatė vardu E., ar tai tikras vardas, pasakyti negali. Apie pusvalandį, gal kiek daugiau, buvo pas ją namuose. Už suteiktas paslaugas jie nemokėjo, kas sumokėjo, jis nežino, galimai sumokėjo jam nepažįstami asmenys, kurie buvo transporto priemonėje. Jiems grįžus į transporto priemonę, važiavo link namų. Dėl kokių priežasčių priekyje sėdėję asmenys nenuėjo pas prostitutę, jis nežino, gal dėl to, kad neturėjo pinigų. Dėl ko jiems su D. už nieką nereikėjo mokėti, jis nežino. Taigi jau važiuojant namo link Kauno, kokia tiksliai gatve, neprisimena, juos sustabdė policijos pareigūnai. Dėl kokių priežasčių jie juos sustabdė, negali pasakyti, nes nežino. Kiek prisimena, automobilio vairuotojas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Transporto priemonės gale, keleivio vietoje, jam po kojomis buvo beisbolo lazda, taip pat žino, kad turėjo būti dar viena, kur ji tiksliai buvo, negali pasakyti. Su minėtomis lazdomis norėjo žaisti beisbolą, kada ir kur, tiksliai nežino. Lazdas pirko ne jis, kas jas pirko, nežino, taip pat nežino, kam jos priklausė. Taip pat nori parodyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis nebuvo, bent jau kiek prisimena, ar kiti su juo buvę asmenys buvo šiuo adresu, nežino ir nurodyti negali. Minėtas beisbolo lazdas kartu nebuvo pasiemę ir visą laiką jos buvo minėtame automobilyje. Pranešime apie įtarimą jis minėtai moteriai fizinio skausmo nesukėlė ir jos nespardė, neturėjo tam priežasties. Jis negali pateikti D. K. kontaktinių duomenų, nes jų neturi, taip pat kitų asmenų, kurie buvo su juo, kontaktų neturi ir jų pateikti negali. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (2 t., b. l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. papildomai apklaustas įtariamuoju E. Š. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo pripažįsta iš dalies. Lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, kuriuos davė įtariamojo apklausos protokole, ir nori juos papildyti. Taigi, nori parodyti, kad prisimena, jog į Vilnių važiavo tikslu prisigerti alkoholinių gėrimų bei pas prostitutę. Buvo kartu su ankščiau minėtais asmenimis bei atvyko ankščiau minėtu automobiliu. Jis prisimena, kad buvo pranešime apie įtarime minėtoje vietoje, prisimena, kad buvo antrajame daugiabučio aukšte, tačiau, ar tai tas pats adresas, kuris minimas įtarime, negali pasakyti, nes neprisimena. Kas vyko toliau, jis neprisimena, galimai, dėl per daug išgerto alkoholio, narkotinių medžiagų jis nevartoja. Prisimena, kad kilo chaosas, pradėjo lakstyti per aukštus, tačiau neprisimena, jog rankoje būtų laikęs beisbolo lazdą ir su ją kam nors sudavęs. Taip pat neprisimena, jog kas nors iš kitų su juo buvusiu asmenų būtų rankose turėjęs beisbolo lazdą ar kažką panašaus į tai. Prisimena, kad daugiabutyje buvo dviese, o gal ir trise, tiksliai neprisimena. Prisimena, kad kažkas dar vilkėjo raudonas kelnes, tačiau vardu ar asmenų duomenų įvardinti negali, nes neprisimena. Jis neprisimena, kad moteriai ar vyrui būtų sudavęs įtarime nurodytus smūgius. Taip pat neprisimena, kad būtų daręs tokius veiksmus, kad vytųsi moterį, jai būtų uždengęs burną ar ją spardęs. Taip pat neprisimena, kad kiti buvę asmenys būtų sudavę smūgius moteriai ar vyrui. Įtarime minimą asmenį vardu D. jis pažįsta, tačiau negali nurodyti, ar jis sudavė minėtus smūgius moteriai ar vyrui, kadangi jis neprisimena. Apskritai prisimena, kad vaikščiojo po daugiabutį su tamsiai apsirengusiu asmeniu, tačiau šiuo metu jo nurodyti negali, nes neprisimena jo duomenų. Jis neprisimena, jog būtų beldęs į daugiabučio bendro naudojimo koridoriaus duris, taip pat neprisimena, jog būtų kilęs koks konfliktas. Prisimena tik tiek, kad greitai išbėgo iš daugiabučio bendro naudojimo koridoriaus ir išvažiavo. Dėl ko taip greitai išbėgo, jis neprisimena. Taip pat jis yra įsitikinęs, jog nebuvo paėmęs beisbolo lazdos. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (2 t., b. l. 71-72).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. papildomai apklaustas įtariamuoju E. Š. parodė, kad lieka prie savo ankščiau duotų parodymų ir nori juos papildyti. Taigi įvykio metu buvo sužalota jo dešinė ranka, o tiksliau, sumušimas. Šį sužalojimą galimai pasidarė pats. Kuomet buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, be jokio priežasties savo ranka trenkė į sieną (kur tiksliai, neprisimenu) arba krisdamas susitrenkė. Taip mano, nes buvo sužalotas ir jo dešinės kojos kelis, kuris kraujavo ir buvo atvira žaizda. Ar tiksliai taip susižalojo, negali nurodyti. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (2 t., b. l. 74).
Iš 2024 m. balandžio 22 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Z. A. pareiškė, jog 2024 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), apie 21.57 val., bendrabučio antro aukšto koridoriuje 4 jai nepažįstami vyrai užpuolė ją ir daug kartų ją gulinčią ant žemės spardė kojomis, spardė maždaug 7-8 kartus į nugarą, ko pasekoje ji patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pasiūlius pareiškėjai papasakoti apie aplinkybes, Z. A. parodė, kad 2024 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), apie 21.57 val. nusprendė išleisti savo šuniuką į lauką ir priėjo prie koridoriaus rakinamų durų, vedančių į laiptinę. Šuniuką vedžioja be pavadėlio, jis visada eina jai prie kojos. Išgirdo, kaip į duris iš kitos pusės pastukseno, pagalvojo, kad tai buvo kažkas iš kaimynų. Atidarius duris pastebėjo 4 nepažįstamus vyrus, juodai apsirengusius, trys vyrai rankose laikė beisbolo lazdas, kitas lazdą, jai panašią į metalinę, galimai strypą, dėl likusių dviejų atsakyti negali. Iškart bandė uždaryti duris, tačiau vienas iš vyrų užkišo dešinę ranką ir ji ją durimis prispaudė. Jie visi iškart įbėgo į koridorių, bandė nuo jų bėgti link savo buto, bet jie nuvertė ją iš nugaros, vienas vyras uždengė ranka jai burną, po ko jie visi 4 pradėjo ją spardyti į nugarą, spyrių buvo maždaug 7-8, spardė visi vyrai. Patyrė didelį fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Jos šuo tuo metu lojo. Tuo metu iš jos buto išėjo į koridorių jos draugas, atėjęs į svečius, A. R., gim. (duomenys neskelbtini) jis matė kaip ją spardė, jis pradėjo šaukti, kad kaimynai skambintų policijai. Visiškai nepamena kaip, bet išsprūdo ir bėgo toliau link savo 52 buto, tuo metu jos šuo jau minėtus vyrus pradėjo pulti. Ji įbėgo į butą ir matė, kaip vienas iš vyrų bėga link jos, kiti trys tuo metų užpuolė jos draugą A., išėjusį jos ginti. Įbėgo į butą ir spėjo užrakinti duris, matė kaip judėjo rankena po to. Vienas vyras buvo aukštas, maždaug 1,85 m ūgio, lieso kūno sudėjimo su kapišonu, ant veido buvo kažką užsitempęs, rankoje laikė beisbolo lazdą. Jis buvo su pirštinėmis šviesios spalvos ir laikė duris, vedančias į koridorių, turėjo jam prispausti ranką, yra daltonikė ir tikslios spalvos nurodyti negali, bet šviesi, jis ją spardė labiausiai, kokias kelnes turėjo ar batus, nepamena. Kitas vyras, kai atidarė duris, sėdėjo ant laiptų su juoda striuke, jai atrodo, šviesesniu kapišonu ir rankoje turėjo metalinę lazdą, ant skruosto turi apgamą, jo kūno sudėjimo ji nepastebėjo. Kitas vyras buvo vidutinio kūno sudėjimo, galimai 1,77 m ūgio, su kapišonu, visas juodai apsirengęs, rankose laikė beisbolo lazdą, jai atrodo, buvo su juodu megztiniu. Visi kiti buvo su juodomis striukėmis. Ketvirtas vyras tai pat buvo visas juodai apsirengęs, maždaug 1,80 m ūgio. Ji visų veidus matė, tačiau streso būsenoje ir šoke atrodo, kad viską pamiršo, tačiau atpažinti vyrus ji tikrai galėtų. Jie visi maždaug tarp (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Už ką ją užpulti galėjo, ji neįsivaizduoja, su visai bendrauja draugiškai ir su niekuo nesipyko. Šiuos vyrus matė pirmą kartą gyvenime. Dirba restorane vyrėja, yra maisto ekspertė, priešų neturi. Jaučia didelę baime gyventi dabar savo bute, eiti į darbą, žinodama, jog šie vyrai žino, kur ji gyvena, ir gali ją vėl užpulti (1 t., b. l. 6).
2024 m. balandžio 26 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Z. A. iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 3 – E. Š.. Atpažino jį kaip asmenį, kuris jai įvykio diena ranka laikė už burnos, po ko ją pargriovė bei spardė ją jai gulint ant žemės, kiek spyrė kartų, ji negali atsakyti, tačiau galimai ne mažiau 6 kartų. Asmenį atpažįsta iš plaukų kirpčiukų, iš žandikaulio bei bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 32-33).
2024 m. balandžio 26 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Z. A. iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 1 – D. K.. Atpažino iš to, kad ant veido turi apgamą, bei iš bendrų veido bruožų, kurių tiksliai nurodyti negali, bet labai gerai šį vyrą įsidėmėjo, kadangi žiūrėjo jam tiesiai į akis. Įvykio metu jis ją spardė, kiek tiksliai kartų spyrė iš kojų, nurodyti negali, tačiau ne mažiau 4-5 smūgių į šoną ir rankas (1 t., b. l. 38-39).
2024 m. balandžio 26 d. A. R. pareiškime nurodoma, kad 2024 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), 21.57 val., bendrabučio antro aukšto koridoriuje, 4 jam nepažįstami vyrai užpuolė jo draugę Z. A., jam atėjus ją ginti, vienas iš asmenų, kurio nepažįsta ir nurodyti negali (asmuo buvo aukštas, ant veido turėjo apgamą (galimai ant žando), galimai apie (duomenys neskelbtini) metų, bei galimai vyresnis iš visų ten buvusių asmenų), iš beisbolo lazdos sudavė jam į galvos sritį, tačiau jis spėjo galvą apsaugoti savo ranka, todėl smūgis jam buvo suduotas į kairę ranką, ko pasekoje patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Prašo jį ikiteisminio tyrimo medžiagoje pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 52).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 23 d. liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad 2024 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) 21.58 val. antro aukšto bendrabučio koridoriuje išgirdo, kaip jo draugė Z. pradėjo garsiai šaukti ir prašyti pagalbos, jis tuo metu buvo bute. Išbėgęs į koridorių pamatė, kad 4 vyrai spardo jo draugę. Tuo metu išėjo ir kita kaimynė, kuriai pasakė skambintų kuo greičiau į policiją. Visi vyrai buvo ganėtinai jauni, viskas vyko labai greitai, kažkokių kiekvieno jaunuolio išskirtinių bruožų pastebėti nespėjo. Nepastebėjo, kaip Z. ištrūko, ir jie pradėjo bėgti iš paskos, jie bėgo pro jį ir jis užsidengė ranka savo galvą ir gavo vieną smūgi su beisbolo lazda į kairę ranką, fizinį skausmą patyrė, bet ar turi šiuo metu pretenzijų, atsakyti negali. Kuris būtent vyras, jis ne žino. V. Z. įbėgo į butą. Pasakė kaimynei, kad skambintų policijai ir jie pabėgo iš pastato (1 t., b. l. 60-61).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 26 d. papildomai apklaustas liudytoju A. R. parodė, kad lieka prie savo ankščiau duotų parodymų ir nori juos papildyti. Nori parodyti, kad įvykio metu buvo 4 jam nepažįstami asmenys. Jis nežino, ar galėtų juos atpažinti, kadangi visi asmenys buvo su gaubtuvais. Taigi asmuo, kuris jam sudavė vieną smūgį iš beisbolo lazdos, buvo aukštas, vilkėjo raudonos spalvos kelnes bei vilkėjo striukę tamsios spalvos. Taip pat asmuo buvo vyresnis negu kiti asmenys, bei ant žando turėjo apgamą. Daugiau kitų asmenų požymių negali nurodyti, nes neprisimena. Galimai, jeigu tyrėja jam parodytų nuotraukas, galėtų pabandyti atpažinti asmenis. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (1 t., b. l. 62).
Iš 2024 m. lapkričio 21 d. Nuotraukos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima 2024 m. balandžio 26 d. daryta A. R. kairės plaštakos nuotrauka, pridėta prie 2024 m. balandžio 26 d. liudytojo A. R. apklausos protokolo. Nuotraukoje matyti vyro kairę plaštaką, kuri yra patinusi, bei per visą plaštaką matyti kraujosruvas. Daugiau reikšmingų duomenų nestebima (1 t., b. l. 65-66).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 16 d. apklaustas nukentėjusiuoju A. R. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir nori juos papildyti. Kuomet nepažįstamas vaikinas, kuris rankoje turėjo beisbolo lazdą, trenkė jam į galvą, bet jam spėjus užsidengti ranka pataikė į kairę ranką, į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, tačiau apžiūrėjo tik Z., jam nurodė kreiptis savarankiškai pas daktarus, tačiau jis į medikus nesikreipė. Taip pat nori patikslinti, kad policijos pareigūnė jam buvo davusi užduotį atlikti objektų tyrimą, tačiau į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nenuvyko, nes dirbo. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą ir jis patyrė turtinę ir moralinę žalą, todėl civilinį ieškinį pateiks šią savaitę. Taip pat nori parodyti, kad įvykio dieną jis buvo nuėjęs pas kaimynę D., kad ji iškviestų policijos pareigūnus. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (1 t., b. l. 68-69).
2024 m. balandžio 26 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad A. R. iš visų jam pateiktų 4-ių įtariamųjų nuotraukų neatpažino nei vieno asmens, apie kuriuos jis yra davęs parodymus (1 t., b. l. 71-78).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 10 d. liudytoja apklausta A. A. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos 1-jame skyriuje vyriausiąja patrule. Prisimena, kad šių metų balandį, tiksliai dienos nurodyti negali, dirbo kartu su kolega O. A., kuomet gavo iškvietimą, jog pranešėją laiptinėje užpuolė jai nepažįstami asmenys. Kiek valandų tiksliai buvo, neprisimena, tačiau jie į įvykio vietą atvyko labai greitai, maždaug per 2 minutes, tačiau minėtų asmenų, užpuolusių pranešėją, jau nebuvo. Taigi, atvykus į nurodytą pranešėjos adresą, pasitiko pranešėja bei įleido juos pro rakinamas laiptines duris. Moteris buvo labai susijaudinusi bei šoko būsenoje. Pranešėja nurodė, jog ją užpuolė 4 asmenys, kurie buvo juodai apsirengę bei su beisbolo lazdomis. Pranešėja negalėjo nurodyti, nei kokia transporto priemone atvažiavo, nei kitų požymių. Todėl ji liko su pranešėja, o jos kolega išvažiavo pasižvalgyti pagal požymius. Iš pradžių nukentėjusiąją apžiūrėjo medikai, ji matė, kad pas moterį matėsi ant nugaros paraudimai, kitų sužalojimų ji nematė. Taip pat medikų paklausus, ar yra rimtų sužalojimų, jie atsakė, jog tik sumušimai. Kažkuriuo metu per bendrą radijo ryšio stotelę jos kolega O. išgirdo, kaip kelių policijos pareigūnai pranešė apie tai, jog susistabdė įtartiną automobilį bei jo viduje rado beisbolo lazdas ir, kiek prisimena, ašarines dujas. Todėl jos kolega O. nedelsiant nuvyko iki jų, sutikrinti informaciją ir sužinoti, ar tai tie patys asmenys. Jai atliekant nukentėjusios apklausą, ji vis skundėsi nugaros skausmu bei laikėsi už nugaros. Taip pat nurodė, kad ji buvo bendro naudojimo koridoriuje, kuomet išgirdo, kaip į bendro naudojimo rakinamas laiptinės duris beldžiasi kažkas. Kadangi moteris pamanė, jog tai gali būti kaimynai, duris ji atidarė ir pamatė, kaip trys jaunuoliai stovi prie durų, o vienas sėdėjo ant laiptų. Kaip pranešėja teigė, trys asmenys buvo su beisbolo lazdomis, o kitas buvo su kita lazda (tačiau tiksliai jos apibūdinti negalėjo). Kuomet ji juos pamatė, iš karto suprato, jog tai ne kaimynai, ir norėjo uždaryti duris, tačiau jiems nieko nepasakius, vienas iš jų užkišo savo ranką, kurią ji prispaudė, ir neleido jai to padaryti. Pranešėja pradėjo bėgti, tačiau vienas iš jų, kuris, tiksliai nurodyti negalėjo, ją pargriovė, po ko visi spardė iš kojų ją į įvairiais kūno vietas. Ji neprisimena, ką konkrečiai nukentėjusioji nurodė, tačiau viskas yra užfiksuota jos apklausoje. Taigi, jai susisiekus su kolega O., ji jo paprašė, kad atsiųstų jai iš sustabdytos transporto priemonės įtartinų asmenų nuotraukas bei beisbolo lazdų nuotraukas. Iš pradžių kolega atsiuntė beisbolo lazdos nuotrauką, ją parodžius pranešėjai, ji nurodė, kad tai ta pati beisbolo lazda, kurią turėjo vienas iš vaikinų. Tuomet kolega informavo, kad sustabdytoje transporto priemonėje yra 4 asmenys, bei juos nufotografavęs atsiuntė nuotraukas jai. Vienoje nuotraukoje buvo trys asmenys, o kitoje nuotraukoje buvo vienas, kuris buvo jau tarnybiniame automobilyje. Parodžius nuotrauką, kur buvo visi trys asmenys, moteris visus atpažino ir užtikrintai nurodė, kad šie asmenys ją užpuolė. Parodžius antrą nuotrauką, kurioje buvo vienas iš minėtų asmenų, tai tiksliai nurodyti negali, ar atpažino, lyg ir nebuvo tikra dėl to asmens. Taip pat buvo paprašyta, kad kolega patikrintų visų rankas, kadangi kaip pranešėja teigė, vienam prispaudė ranką su durimis. Kolegai patikrinus, ant vieno iš asmenų rankos buvo prispaudymo žymės, tačiau kuris tiksliai iš asmenų, negali nurodyti, tačiau galimai aukščiausias iš visų. Taip pat su pranešėja buvo ir vyras, kuris nurodė, kad taip pat matė minėtus vaikinus, tačiau jų nepažįstą ir matė pirmą kartą. Jis nurodė, kad buvo savo bute, kai bendro naudojimo laiptinėje išgirdo triukšmą bei išėjęs pažiūrėti pamatė tuos pačius vyrus, kurie užpuolė jo draugę. Taip pat jis, gindamas ją, gavo per ranką iš beisbolo lazdos. Ji matė ant vyro rankos sumušimą bei ranka buvo labai patinusi. Vyras tuo metu atsisakė rašyti pareiškimą, tačiau buvo apklaustas bei jo parodymai užfiksuoti liudytojo apklausoje. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (1 t., b. l. 134-135).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 13 d. liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu. Šiais metais, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, tačiau prisimena, kad buvo vakaras bei dirbo kartu su specialistu S. B.. Tiksliai neprisimena, kiek buvo valandų, tačiau išsukus iš G. V. g. link G. V. g., kryptimi link Savanorių pr., pastebėjo transporto priemonę „O. V.“ (valstybinių numerių neprisimena), kuri jiems sukėlė įtarimų, todėl važiuojant paskui minėtą transporto priemonę, pagal valstybinius numerius patikrino duomenų bazėje ir pastebėjo, kad jo vairuotojas galimai neturi teisės vairuoti, todėl buvo sustabdytas patikrinimui. Taigi, kuomet jis nuėjo prie transporto priemonės, vairuotojo vietoje sėdėjo vaikinas (jo duomenų jis neprisimena), šalia jo keleivio vietoje sėdėjo vyresnio amžiaus vyras bei gale keleivio vietoje sėdėjo dar du vaikinukai (kurių duomenų taip pat neprisimena). Jis automobilio vairuotojo paprašė pateikti vairuotojo teises, asmuo apsimetė, kad ieško vairuotojo pažymėjimo, po ko padavė asmens tapatybės dokumentą. Jam patikrinus per duomenų bazę, ar minėtas vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemonę, paaiškėjo, kad pastarasis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kažkuriuo metu, kai buvo patikrintas vairuotojo blaivumas, tiksliai neprisimena kada, ar prieš patikrinimą ar po, pastebėjo automobilyje priekyje tarp sėdynių ir slenksčio šviesios spalvos beisbolo lazdą (buvo skaidrioje pakuotėje). Tai, ką pamatė, jam sukėlė dar daugiau įtarimų, todėl pasitaręs su kolega, nusprendė apie tai pranešti VPK OVS budėtojui, tai pranešė, ar telefonu, ar per radijo ryšio priemonę, negali pasakyti, nes neprisimena. Taigi informavo, kad buvo sustabdyta transporto priemonė bei jos vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonė, todėl automobilis bus uždaromas, bei automobilyje pastebėta beisbolo lazda. Taip pat parašė, kad atsiųstų pastiprinimą dėl įtartinų asmenų ir detalesnės jų ir automobilio apžiūros. Atvykus kitam ekipažui, buvo patikrintas automobilis, kur gale priešais vairuotoją sėdinčiam vaikinui po kojomis buvo dar viena savadarbė beisbolo lazda. Taip pat prie to pačio vaikino priešais jį buvusioje sėdynėje, kuri buvo įplyšusi, bei tame įplyšime gulėjo moteriškas rankinukas, kuriame buvo pistoletas. Taip pat pas priekyje sėdėjusį keleivį po kojomis buvo rastos ašarinės dujos didesnės talpos. Kuomet klausė, kam priklauso priekyje rasta beisbolo lazda, tai priekyje sėdėjęs vyresnio amžiaus vyras pasakė, kad tai jo, bei tai yra jo sūnui dovana. Kam kiti daiktai priklauso, jis nežino. Paklausus asmenų, iš kur važiuoja bei kur važiuoja, bei kokiu tikslu atvažiavo į Vilnių, tai nei vienas iš asmenų nenurodė. Po ko į įvykio vietą atvažiavo pareigūnas O. A., kuris, kaip vėliau paaiškėjo, atvyko iš kito įvykio, kurio metu moteris buvo sumušta 4 asmenų, kurie turėjo beisbolo lazdas bei pasišalino iš įvykio vietos. Kiek prisimena, pareigūnas nufotografavo asmenys bei nusiuntė kolegei, kuri buvo įvykio vietoje. Transporto priemonės vairuotojui buvo surašytas ANK protokolas bei uždaryta transporto priemonė. Po ko pasakė, kad jie laisvi ir įvykio vietoje liko tyrėjai. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (1 t., b. l. 138-139).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 13 d. apklausta liudytoja D. J. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, tačiau dažniausiai būna Vokietijoje. Maždaug prieš 4 mėnesius, tiksliai dienos neprisimena, prisimena, kad buvo vakaras, jai būnant namuose nurodytu adresu, išgirdo moters šauksmus ir labai garsų spiegimą, moteris šaukė "Padėkit, ją užmuš". Jai išėjus pažiūrėti, kas vyksta, pamatė du vyrus bėgančius, kurie bėgo į kitą koridoriaus galą, ir matė tik jų nugaras. Minėti vyrai rankose laikė beisbolo lazdas, kiekvienas turėjo po vieną. Tuo metu ji moters nematė, tik girdėjo balsą ir bėgimą. Ji asmenų neįsidėmėjo, jų aprangos taip pat negalėtų nurodyti ir jų atpažinti negali. Jos butas nuo kaimynės yra pakankamai toli kitame gale. Tuo metu buvo tokia prieblanda ir matomumas tikrai buvo prastas. Koks kaimynės butas, ji nežino ir visiškai nepažįsta jos, žino, kad moteris yra galimai (duomenys neskelbtini) tautybės ir juodų plaukų, iš kokio buto ar koks jos vardas, nežino. Ji su kaimynais nelabai bendrauja, nes retai būna. Taigi, kuomet buvo išėjusi, prie jos atėjo vyras (nežino, kas jis toks, ir jo duomenų neturi, iš kokio buto jis, taip pat nurodyti negali), kuris jos paprašė iškviesti policiją. Užėjus pas ją į butą ir bandant iškviesti pagalbą, viskas labai greitai nurimo ir staiga koridoriuje pasidarė tyla. Jai išėjus pasižiūrėti, koridoriuje nieko nebuvo, vyras išėjo, o ji grįžo namo ir pagalbos neiškvietė. Po įvykio ją sutiko kaimynė, kuri įvykio dieną šaukėsi pagalbos, ji jai pasakė, kad jai reikės liudyti, ji jai paaiškino, kad nieko nematė ir nieko papasakoti negali. Įvykio dieną ji nematė, kad kaimynę kas būtų mušęs ar grasinęs, taip pat matė tik du vyrus, kitų asmenų ji nematė. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (1 t., b. l. 142-143).
2024 m. balandžio 23 d. Tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15193-24, pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, 2024 m. balandžio 22 d. 21 val. 59 min. gautas pranešimas ROIK 0124000236137, kuriame moteris - Z. A., gim. (duomenys neskelbtini) praneša, kad keturi jai nepažįstami vyriškiai ją užpuolė bei be jokios pateisinamos priežasties tyčia naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Į gauta pranešimą reagavo policijos pareigūnų ekipažas V1710. V1710 atvykus į įvykio vietą, jie nusprendė išsiskirti, t. y. pareigūnė liko laukti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų bei liko dirbti įvykio vietoje, o pareigūnas nuvyko dirbti pagal požymius. Greitu metu, t. y. 2024 m. balandžio 22 d. 22 val. 14 min., policijos pareigūnų ekipažas V1872 per raciją pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį "Opel", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo viduje sėdėjo keturi vyriškiai, viduje aptikta beisbolo lazda bei dujų purkštuvas. Į įvykio vietą pastiprinimui atvyko policijos pareigūnų ekipažas V1911 bei V1710. V1710 telefonu susisiekė su porininke, kuri tuo metu dirbo įvykio vietoje ir atliko procesinius veiksmus su pranešėja - Z. A.. Z. A. ją užpuolusius asmenys apibūdino, nurodė kaip jie buvo apsirengę bei kokio maždaug amžiaus jie buvo, Z. A. nurodyti požymiai atitiko automobilyje sėdėjusius vyriškius. Dėl nurodytos priežasties buvo priimtas sprendimas nedelsiant atlikti automobilio kratą, kuriuos metu jokių draudžiamų turėti daiktų aptikta nebuvo, tačiau jos metu išimti daiktai - galimi nusikaltimo įrankiai. Kadangi automobilį vairavo asmuo (blaivas), kuriam yra atimta teisė vairuoti, ir tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimas daromas ne pirmą kartą metu bėgyje, automobilis buvo priverstinai nugabentas į automobilių stovėjimo aikštelę (1 t., b. l. 167).
Iš 2024 m. balandžio 22 d. Kratos protokolo matyti, kad kratos objektas yra automobilis „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulas su nežymiais apgadinimais ant kėbulo. Automobilio šviesos šaltiniai (žibintai) priekyje nėra sugadinti. Automobilio šviesos šaltiniai (žibintai) gale, šonuose yra be matomų sugadinimų, veikiantys. Automobilio viduje, priekinis informacinis skydelis yra veikiantis. Automobilio padangos yra su protektoriumi, protektoriaus raštas yra paprastas, padangų būklė atitinka kelių eismo taisyklių reikalavimus. Automobilio viduje yra įrengti saugos diržai, saugos diržai be pažeidimų, neužstrigę, automobilio akumuliatorius neatjungtas. Automobilio stiklai yra nesudaužyti, matomų įskilimų neturi. Automobilio priekinėse, vairuotojo pusėje esančiose durelėse matomas tuščias cigarečių pakelis, atsuktuvas bei kitos šiukšlės. Automobilio priekyje, tarp keleivio sėdynės ir slenksčio yra beisbolo lazda, kuri paimama ir pakuojama į paketą Nr. 1, ant kilimėlio, esančio automobilio priekyje, keleivio vietoje yra ašarinės dujos, kuris paimamos ir pakuojamos į paketą Nr. 2. Automobilio gale, dešinėje pusėje, ant kilimėlio yra celofaninis žaliai-mėlynos spalvos maišas, ant kuriuo yra medinė lazda su rankena, kuri paimama ir pakuojama į paketą Nr. 3. Automobilio gale, dešinėje pusėje, ant sėdynės, yra orinis-spyruoklinis ginklas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimamas, ir pakuojamas į paketą Nr. 4. Taip pat automobilio gale, ant sėdynės matomi tokie daiktai, kaip: oranžinės spalvos striukė, plaukų džiovintuvas, maisto likučiai, tušti alaus buteliai, degtinės puspilnis butelis ir kiti. Kitų daiktų kratos metu paimta nebuvo (1 t., b. l. 85-87).
2024 m. liepos 22 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji Z. A. bendro naudojimo koridoriuje nurodo, kur asmenys stovėjo, kuomet ji atidarė duris. Taigi moteris parodo bendro koridoriaus duris, kurias ji atidarė, nes norėjo pažiūrėti, kas beldžiasi į duris. Atidarius laiptinės duris, moteris pastebėjo vyrą, sėdintį ant laiptų, kuris su savimi turėjo beisbolo lazdą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje asmenį atpažino iš to, kad ant veido turėjo apgamą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. K.. Moteris nurodo kitą asmenį, kuris stovėjo šalia durų, kuris rankose laikė beisbolo lazdą. Asmenį atpažino iš jo plaukų bei jo trumpai kirptų kirpčiukų, bei iš žandikaulio, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. Š.. Toliau moteris rodo kitą stovėjusį jaunuolį, kurio negali atpažinti, tačiau jo amžius buvo maždaug iki (duomenys neskelbtini) metų, kiek prisimena, taip pat turėjo lazdą (kokia lazda buvo, nurodyti negali). Taip pat moteris nurodė ketvirtą asmenį, stovėjusį už laiptinės durų, tačiau visiškai negali nurodyti, kaip asmuo atrodė bei kokio amžiaus buvo. Taigi, nukentėjusioji, pamačius agresyviai atrodančius asmenis, norėjo uždaryti duris ir minėtų asmenų neįleisti, tačiau E. Š., stovėjęs prie durų, užkišo ranka (asmuo buvo su pirštinėmis), kad Z. negalėtų uždaryti jų. T. Z. parodo kaip bėga link savo namų ir iš paskos jai bėgo visi 4 asmenys. Netoli jos buto E. pasivijo Z. ir dešine ranka griebė jai už kaklo bei traukė į save, o kita kaire ranka uždengė burną, kad negalėtų išsikviesti pagalbos. Tuomet moteris pargriuvo ant grindų ir gulėjo ant dešinio šono. Už Z. nugaros stovėjo E., kuris iš abiejų kojų spyrė ne mažiau 8 kartų į nugaros sritį. Asmuo, kuris buvo su apgamu, t. y. D. K., stovėjo priešais moterį arčiau jos kojų. Kaip moteris parodo, jis norėjo spardyti jai į galvą, tačiau moteris užsidengė veidą abejomis rankomis. Tuomet, kai nukentėjusioji buvo užsidengusi veidą, juto, kaip jai ne mažiau 3 kartų spyrė į kairę ranką, nemažiau kaip du kartus spyrė į pilvo sritį. Kiti 2 asmenys, kurių ji neatpažįsta, jai nesudavė smūgių, galimai norėjo, tačiau nespėjo. Namuose buvo Z. draugas, kuris gyvena kartu ir tuo metu buvo bute, jis išgirdo triukšmą ir atidarė buto duris, bei pro duris išbėgo jos šuo, kuris pradėjo loti ant minėtų vyrų. Kuomet jos draugas A. artėjo prie asmenų arčiau, vyrai atsitraukė nuo Z. ir ji pradėjo bėgti link savo durų. Jai iš paskos bėgo E. Z. užsirakino duris ir girdėjo, kaip E. dar judino durų rankena, tačiau į vidų nepateko. Z. nematė, kas vyko toliau. Daugiau reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui neturi (1 t., b. l. 117-118).
2024 m. liepos 22 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis A. R. parodo, jog bendro naudojimo koridoriuje išgirdo Z. riksmą. Išėjęs pažiūrėti pamatė, jog Z. guli ant grindų bei du vyras ją spardė (kiek kartu spyrė, nurodyti negali), o kitas vyras stovėjo šalia. Po ko dar atbėgo ketvirtas vyras, ką tiksliai jis darė, nurodyti negali, tačiau jam matant, Z. smūgių nesudavė. Vyrų jis negali atpažinti ir nurodyti kaip asmenys buvo apsirengę, negali. Kiek prisimena, vienas iš asmenų, kuris buvo aukštas, turėjo beisbolo lazdą, ir kitas asmuo turėjo lazdą, tačiau kuris, tiksliai nurodyti negali. Tuomet šuo pribėgo prie jų ir pradėjo loti ant jų. Jis minėtiems vyrams pasakė, kad kvies policiją ir nuėjo pas kaimynę, kad ji iškviestų policijos pareigūnus. Užėjęs pas kaimynę (jos duomenų nežino), paprašė, kad ji iškviestų pagalbą ir išėjo. Jam išėjus minėti asmenys pradėjo šalintis link išėjimo durų. Jo kaimynės duris yra priešais išėjimo duris. Jam stovint prie durų, vienas iš vyrų, kuris buvo aukštas (tačiau jo požymių neįsidėmėjo), vieną kartą jam trenkė į kairę ranką, kuomet jis užsidengė galvą, ir minėtas asmuo pasišalino su kitais buvusiais asmenimis. Daugiau reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui neturi (1 t., b. l. 127-128).
Iš 2024 m. liepos 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai. Apžiūrimas 1-asis vaizdo įrašas pavadinimu “PSS-20240422-223607UTC +0300”, kurio trukmė yra 11.03 min. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai stovi šalia kelio. Taip pat šalia matyti stovintį tamsios spalvos automobilį, bei šalia jo 4 jaunuoliai, kurie stovi rankas padėję ant automobilio kapoto. Girdisi policijos pareigūnų pokalbis, kuris vyksta telefonu, policijos pareigūnas klausia ar į „whatsapa“ gavai, pareigūnė per telefoną, pasako, kad „sako jie“. Taip pat pareigūnė paklausė, ar pas kurį vieną yra sužalota ranka. Policijos pareigūnai patikrinta visų rankas ir pas vieną pamato sužalojimą (koks tai sužalojimas, nematyti ir nepasako), bei pirštu parodo, kuris. Iš bendrų požymių (yra aukščiausiais iš visų), galimai tai E. Š.. Minėtiems asmenims yra uždedamos spec. priemonės – antrankiai. Daugiau reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nėra.
Apžiūrimas 2-asis vaizdo įrašas pavadinimu “PSS-20240422-220607UTC+0300”, kurio trukmė yra 30 min. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai užeina į daugiabučio laiptinę. Bendro naudojimo patalpoje pasitinka nukentėjusioji, kuri policijos pareigūnams papasakoja apie įvykį bei kaip ją užpuolė kažkokie banditai. Taip pat nurodo, kad beldėsi į bendro naudojimo koridoriaus duris, o ji norėjo išleisti šunį į lauką. Nurodo, kad asmenų buvo 4. Taip pat nurodo, kad visi buvo juodi, su bytomis. Vienas iš jų buvo su kauke, kitas sėdėjo ir buvo be kaukės. Moteris nurodo, kad nespėjo pabėgti ir bendro naudojimo koridoriuje asmenys ją pradėjo mušti. Policijos pareigūnui paklausus, ar kas nors dar matė įvykį, moteris nurodo į senyvo amžiaus vyrą. Vyras parodo ranką (vaizdo įraše nesimato) ir nurodo, kad jam dar davė per ranką. Policijos pareigūnui paklausus, kiek jų buvo, nurodo, kad keturiese. Taip pat nurodo, kad asmenys buvo apie (duomenys neskelbtini)metų amžiaus. Pats įvykis buvo prieš 10-15 min. Policijos pareigūnui paklausus, ar visi keturi asmenys ją mušė, jis atsako, jog trise, bei vienas buvo čia. Vyras nurodo, kad jam vienas iš asmenų trenkė su lazda, tačiau jis prisidengė ranka. Nukentėjusioji nurodo, kad asmenys jai negrasino. Taip pat moteris vėl pasakoja apie įvykio aplinkybės, nurodo, kad jai atidarius bendro naudojimo koridoriaus duris bei mačius minėtus asmenys, ji norėjo uždaryti duris ir jų neįleisti, tačiau asmenys jai durų uždaryti nebeleido. Vienas iš jų jai uždengė burną, kad ji nerėktų. Tuomet ji nukrito ir pradėjo ją spardyti iš kojų ir tai darė visi keturi asmenys. Vienas iš policijos pareigūnų liko įvykio vietoje su moterimi, kitas nuvažiavo pasivažinėti po apylinkes, kai kažkuriuo metu jam paskambino bei informavo, jog kitų policijos pareigūnų buvo sustabdytas įtartinas automobilis su įtartinais asmenys. Policijos pareigūnas atvažiavo į vieta, kur buvo sustabdytas minėtas automobilis. Policijos pareigūnas nurodo, kad asmenys, važiavę automobiliu yra keturiese, pas vieną priekinėje keleivio vietoje buvo lazda, padėta tarp durų. Kita lazda pas vieną po kojomis pakišta, bet tokia savadarbė, ir ginklas, bet jis orinis. Kitas policijos pareigūnas atėjo pasakyti, jog asmenys yra jau persirengę ir pasikeitę batus. Policijos pareigūnas užfiksuoja asmenis mobilaus ryšio priemone, prie sustabdyto automobilio stovi trys jaunuoliai, kurių rankos ant automobilio kapoto, bei vienas iš jų tarnybinio automobilio viduje, sulaikymo patalpoje. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.
Apžiūrimas 3-asis vaizdo įrašas pavadinimu “PSS-20240422-220541UTC+0300”, kurio trukmė yra 30 min. Vaizdo įraše matyti, toks pats vaizdas, kaip ir antrajame vaizdo įraše. Matyti, kaip moterį apžiūri greitosios medicinos pagalbos medikai. Medikė nurodo, kad lūžių nėra, tačiau yra skausmingi sumušimai. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.
Apžiūrimas 4-asis vaizdo įrašas pavadinimu “PSS-20240422-233543UTC+0300”, kurio trukmė yra 30 min. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnė bendrauja su nukentėjusiąja. Policijos pareigūnė rodo į telefone esančią nuotrauką su sulaikytais įtartinais asmenimis ir klausia, ar moteris pamena. Moteris atsako, kad pamena. Policijos pareigūnė užfiksuoja moters parodymus kompiuteryje, liudytojo apklausos protokole. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.
Apžiūrimas 5-asis vaizdo įrašas pavadinimu “PSS-20240422-230542UTC+0300”, kurio trukmė yra 30 min. Vaizdo įraše matyti toks pats vaizdas, kaip ir trečiajame vaizdo įraše. Moteris nurodo visas įvykio aplinkybes, kurios užfiksuojamos apklausos protokole. Taip pat nurodo, kad asmenis matė pirmą kartą ir jų visiškai nepažįsta. Moteris nurodo, kad tas, kuris su byta sėdėjo, nežino kokio ūgio yra, vienas prie durų stovėjo ir kiti du šalia stovėjo. Moteris nurodo, kad į visus juos žiūrėjo, tačiau patyrė labai didelį šoką ir negali prisiminti, tačiau pagal tai, kaip jie apsirengę bei buvo su gaubtuvais, ji nurodo, kad tai tie patys. Moteris nurodo, kad visi asmenys rankose kažką laikė. Moteris nurodo, kad aukštas jaunuolis buvo su pirštinėmis ir laikė duris. Taip pat moteris prisipažįsta, jog neskiria spalvų ir yra daltonikė. Policijos pareigūnė parodo nuotrauką moteriai ir paprašo pasakyti, kokie asmenų veiksmai buvo įvykio metu. Moteris rodo į asmenį, nuotraukoje esantį dešiniausiai, kad šis asmuo sėdėjo ant laiptų, bei ant skruosto turi apgamą. Policijos pareigūnė parodo vyresnio amžiaus vyrą, moteris nurodo, kad jis irgi bėgo, spardė. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.
Apžiūrimas 6-asis vaizdo įrašas pavadinimu “PSS-20240422-223541UTC+0300”, kurio trukmė yra 30 min. Vaizdo įraše matyti tas pats vaizdas, kaip ir ketvirtajame vaizdo įraše. Policijos pareigūnė parodo asmenų ir automobilyje rastų daiktų nuotraukas. Moteris atpažįsta, kad tai tie patys asmenys, bei atpažįsta medinę bytą. Moteris iš karto susijaudina, matosi, kaip ji jaudinasi, ar jie pas ją neateis. Moteris labai apsidžiaugia, kad policijos pareigūnai sulaikė asmenis, bei apkabina policijos pareigūnę. Policijos pareigūnė nueina parodyti asmenų nuotraukas liudytojui vyrui. Policijos pareigūnė rodo trijų asmenų nuotraukas ir vyras atsako: va toksai vienas. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.
Apžiūrimas 7-asis vaizdo įrašas pavadinimu “PSS-20240422-224715UTC+0300”, kurio trukmė yra 6.15 min. Vaizdo įraše matyti policijos pareigūnus prie kelio, netoli stovinčio sustabdyto įtartino automobilio. Reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nėra.
Apžiūrimas 8-asis vaizdo įrašas pavadinimu “PSS-20240422-223501UTC+0300”, kurio trukmė yra 12.13 min. Vaizdo įraše matyti toks pats vaizdas, kaip ir ankstesniajame vaizdo įraše. Reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nėra (1 t., b. l. 153-154).
2024 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros (borto Nr. 1911) vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240422-222007UTC+0300”, kurio trukmė 00:07:13 min. Vaizdo įraše matyti policijos pareigūnų sustabdytą juodos spalvos automobilį, automobilyje matomi keturi asmenys. Policijos pareigūnai asmenis išlaipina iš automobilio, kairėje pusėje ant galinės sėdynės sėdėjęs išlaipintas vaikinas vilki juodos spalvos, vidutinio ilgio žieminę striukę, taip pat dėvi raudonos spalvos sportinio tipo “Adidas” kelnes, kelnių šonuose per visą ilgį yra trys baltos juostos, po striuke yra matomas žalios spalvos megztinis su kapišonu be užtrauktukų. Apieškant šį asmenį, tarp policijos pareigūno ir šio asmens girdimas pokalbis: pareigūnas klausia „Iš kur esate?”, vaikinas atsako „Iš Kauno”, pareigūnui paklausus „ką Vilniuje darote“, vaikinas atsako „Nieko, su broliu atvažiavo, kompaniją palaiko”, asmuo pareigūnui paprašius patikslina, kad brolis yra pilietis, sėdėjęs priekyje. Pareigūnui paklausus asmens, kur piliečiai važiavo, šis atsako, kad važiavo pas draugą, tačiau pas kokį, nežino. Į pareigūno klausimą, kiek metų, vaikinas atsako, kad aštuoniolika, tačiau pareigūnui suabejojus, vaikinas prisipažįsta neturintis aštuoniolikos metų. Gretimais dešinėje pusėje ant galinės sėdynės sėdėjęs išlaipintas vaikinas dėvi juodos spalvos megztinį su kapišonu be užtrauktuko, ant viso megztinio baltomis raidėmis matos pasikartojantis žodis “ALRIGHT”. Šio asmens pareigūnas taip pat klausia, kur važiavo, šis atsako „nu jis nežino, į parduotuvę važiavom”, pareigūnui paprašius, pilietis patikslina vykęs į „IKI“ parduotuvę, esančia netoliese. Automobilio dešinėje pusėje prie galinės sėdimosios dalies, kur sėdėjo šis vaikinas, rasta tašė. Toliau tarp pareigūno ir šio asmens vyksta pokalbis: pareigūnui paklausus „ kieno tašė?” vaikinas atsako „nežino, ne mano”. Toliau vaizdo įraše matyti randamas ginklas bei beisbolo lazda. Priekyje sėdėjęs asmuo matomas dėvintis juodos spalvos trumpą striukę, megztinį be kapišono su užtrauktuku bei mėlynos spalvos džinsus. Šis asmuo, sėdėjęs priekyje, dėl rastų daiktų sako, kad rasti daiktai nėra jo ir jis nežinantis kieno. Vaikinas elgiasi kiek agresyviai, todėl nuvedamas į policijos pareigūnų automobilį. Dar kartą pareigūnui garsiai paklausus, kur asmenys važiavo, vaikinas, dėvinti juodos spalvos megztinį su kapišonu be užtrauktuko, ant viso megztinio baltomis raidėmis matos pasikartojantis žodis “ALRIGHT” atsako: „į parduotuvę tikrai”, tačiau pareigūnui paprašius patikslinti, kokia tai parduotuvė, vaikinai nutyla (1 t., b. l. 155-156).?
Iš 2024 m. rugpjūčio 7 d. Garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „2024_04_22_21-56-24_37060645352.mp3”. Trukmė 01:41 min. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, prisistatanti V. A.. Moteris prašo policijos pagalbos, nes buvo sumušta keturių asmenų, kurie pokalbio metu bendro naudojimo laiptinėje muša kitą žmogų. Pokalbis vyksta lietuvių kalba.
Operatorė 122: 112
Moteris: Greičiau G. V. dvidešimt penki užpuolė, užpuolė, sumušė jį kažkokie banditai.
Moteris: Ne, nežino, nepažįsta, greičiau, ir dabar žmogų, kur pas jį koridoriuje, muša su byta, prašau jūsų.
Operatorė 122: Supratau, sakykit, čia (duomenys neskelbtini), čia laiptinėj jus užpuolė?
Moteris: Taip, taip, taip, koridoriuje.
Moteris: Taip, taip, taip, yra, greičiau prašau.
Operatorė 122: O ten, kiek ten asmenų?
Moteris: Kokie keturi.
Operatorė 122: Keturi.
Moteris: Keturi, taip, su bytais.
Operatorė 122: Supratau, o jie ten, ten greitoji reikalinga bus?
Moteris: Jį sumušė.
Operatorė 122: Greitoji reikalinga jums?
Moteris: Tegul atvažiuoja.
Moteris: keturiasdešimt vienas.
Operatorė 122: Kraujuojat iš kažkur ?
Moteris: Ne, kol kas nieko nesuprantu.
Moteris: Antras aukštas, penkiasdešimt antras butas.
Operatorė 122: (duomenys neskelbtini), supratau, durų kodas yra į laiptinę?
Moteris: Taip.
Moteris: (duomenys neskelbtini).
Operatorė 122: Supratau, sakykit jūsų vardas pavardė?
Moteris: V. A..
Operatorė 122: Kaip?
Moteris: V. A..
Operatorė 122: Supratau, jie dabar ten muša kažką?
Moteris: Ne, greičiau ateik, greičiau, greičiau.
Operatorė 122: Supratau, tai vyksta tarnybos.
Moteris: Policija atvažiuoja.
Operatorė 122: Ar matot juos?
Moteris: Ne.
Operatorė 122: Supratau, informuotos tarnybos, vyksta.
Moteris: Greičiau prašau.
Operatorė 122: Informuotos, vyksta.
Moteris: Ačiū.
Operatorė 122: Viso gero (1 t., b. l. 157-158).
2024 m. balandžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1224/2024(01) nurodyta, kad remiantis Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą:
1. Z. A. padarytos poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, kairiame klube, kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2024 m. balandžio 22 d.).
2. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.
3. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
4. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek griuvinėjant, tiek susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus.
5. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu.
6. Sužalojimai galėjo būti padaryti, tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu, tiek pačiai griuvinėjant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 109).
2024 m. liepos 30 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2063885-24(1) nurodyta, kad tirti pateikta lazda (žr. nuotrauką Nr. 1) yra savadarbis sportinis įrankis - beisbolo lazda, kuri šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriama. Tirti pateikta lazda (žr. nuotrauką Nr. 2) yra savadarbė medinio buitinio prietaiso dalis, kuri šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriama (1 t., b. l. 147-148).
2024 m. rugpjūčio 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2238558-24(1) nurodoma, kad: 1-2. Tirti yra pateiktas pramonės gamybos 6 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletas Nr. SG1802284, skirtas šaudyti 6 mm skersmens rutulio formos (BB tipo) sviediniais. Šis pistoletas yra skirtas pramogai, o būtent – karinius veiksmus imituojančiam žaidimui ir prie šaunamųjų ginklų nepriskiriamas (iš jo iššauto sviedinio kinetinė energija nesiekia 2,5J). 3. Tirti pateiktoje būklėje pistoletas yra netinkamas šaudyti, nes dėtuvėje nėra stumiančios spyruoklės ir šratai nepaduodami į vamzdį (1 t., b. l. 151-152).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.
D. K. ir E. Š. kaltinami padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-3-489/2018 ir kt.).
Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tyčia, o motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai: šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, Nr. 2K-120/2011, Nr. 2K-445/2013, Nr. 2K-141/2015, Nr. 2K-146-511/2016, Nr. 2K-234-895/2020, Nr. 2K-101-489/2021).
Sprendžiant, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, turi būti nustatyti ir veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. D. K. ir E. Š. kaltinami BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padarę įžūliu elgesiu.
Pagal teismų praktiką įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012).
Vertindamas, ar D. K. ir E. Š. veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymius, teismas pažymi, kad nors viso baudžiamojo proceso metu D. K. ir E. Š. iš esmės neigė spardę ir mušę nukentėjusiąją Z. A. ir sudavę A. R., bei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nurodė, kad į Vilnių atvažiavo pas laisvo elgesio merginas, tačiau pas jas nepateko, durų jiems niekas neatidarė, todėl važiavo atgal į Kauną, nieko nemušė, nukentėjusiųjų nematė, tačiau tokią kaltinamųjų nurodytą įvykių versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Z. A. patvirtino, jog kaltinamieji elgėsi agresyviai, užpuolė ją be jokios priežasties; jai atidarius rakinamas bendrojo koridoriaus duris, kaltinamieji neleido jai jų atgal uždaryti; E. Š. neleido jai pasišalinti griebdamas už kaklo ir užspausdamas burną; jai pargriuvus ant žemės abu kaltinamieji ją spardė, taip sukeldami fizinį skausmą ir nežymiai sužalodami jos sveikatą; jai šaukiantis pagalbos ir išbėgus jos draugui A. R. bei šuniui, jai pavyko išsivaduoti ir užsirakinti bute, kur iš paskos bandė brautis E. Š.. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina kito nukentėjusiojo A. R. parodymai, kad išgirdo koridoriuje šaukiant Z. A. išbėgo ir pamatė, kaip nepažįstami asmenys spardo nukentėjusiąją, jų šuniui užpuolus tuos vaikinus bei jiems išgirdus, kad bus kviečiama policija, jie pasišalino, bet išeidami norėjo suduoti jam su turima beisbolo lazda per galvą, tačiau jam užsidengus ranka, sužalojo ranką. Šiuos parodymus taip pat patvirtina liudytojų D. J., A. A. ir A. J. parodymai, kad D. J. išgirdus pagalbos prašymus iš koridoriaus ir išėjus, pamatė pasišalinančius asmenis, kaimynas prašė kviesti policiją; atvykus pareigūnams, Z. A. buvo šoko būsenoje, persigandusi, laikėsi už nugaros, skundėsi skausmais; gana detaliai nurodė įvykio aplinkybes, A. R. ranka taip pat buvo sužalota. Kaltinamųjų versija, kad jie jokių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, yra paneigta aukščiau nurodytais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusiajai apibūdinus užpuolikų bruožus bei policijos pareigūnams gavus pranešimą apie netoliese sustabdytą įtartiną automobilį su 4 asmenimis, turinčiais beisbolo lazdas, bei policijos pareigūnui A. J. nuvykus į įvykio vietą bei nufotografavus sulaikytus asmenis, nukentėjusioji Z. A. juos gana užtikrintai atpažino; kaltinamieji ir kartu su jais buvę asmenys negalėjo nurodyti, kokiu tikslu yra atvykę iš Kauno į Vilnių, kur važiavo iki sustabdymo; taip pat painiojosi atsakydami į klausimus apie rastas lazdas, kam jos priklauso; E. Š. ranka buvo sužalota, tuo tarpu Z. A. teigė prispaudusi jam ranką su durimis. Pažymėtina, jog nukentėjusioji Z. A. kaltinamuosius taip pat atpažino atliekant parodymo atpažinti pagal asmens nuotrauką procesinį veiksmą, nurodydama, jog atpažįsta D. K. pagal apgamą ir kitus veido bruožus, kadangi labai gerai juos įsidėmėjo (priešingai negu teigia kaltinamojo advokatas, jog vienintelis bruožas, pagal kurį buvo atpažintas jo ginamasis tebuvo apgamas), o E. Š. pagal veido bruožus ir šukuoseną.
Teismas , įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, jog D. K. ir E. Š., veikdami kartu ir būdami viešoje – bendro naudojimo koridoriuje, kur bet kuriuo metu galėjo ateiti ar išeiti iš butų kiti asmenys, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamųjų įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jie be jokios priežasties užpuolė nukentėjusiuosius ir smurtavo prieš juos, E. Š. sugriebus Z. A. už kaklo ir uždengus burną bei tokiu būdu ją pargriovus ir kojomis suspardžius į nugarą, o D. K. kelis kartus iš kojų spyrus Z. A. į įvairias kūno vietas bei beisbolo lazda sudavus A. R., tokiu būdu sukeldami nukentėjusiesiems fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydami Z. A. sveikatą. Šiuos D. K. ir E. Š. veiksmus teismas vertina kaip atitinkančius BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamųjų parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, prieštaravo vieni kitiems, iš karto po sustabdymo jie policijos pareigūnams apie atvykimo į Vilnių tikslą nieko paaiškinti negalėjo; pirmą kartą buvo apklausiami po kelių dienų, taigi turėjo galimybę suderinti parodymus, todėl teismo vertinimu, ir atsirado kaltinamųjų versija apie vykimą pas moteris; tačiau E. Š., apklausiamas pirmą kartą teigė, jog jie pas moteris vis tik buvo ir paslaugas gavo, nors ir nieko nemokėjo, tuo tarpu D. K. teigė, kad jie tų moterų net nematė; D. K. teigė su tomis moterimis susirašinėjęs „telegram“ platformoje, o kontaktus radęs skelbime, tačiau jokio susirašinėjimo nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nepateikė, nors net jei žinutės būtų išsitrynusios, turėjo likti kontaktai, taip pat nenurodė savo minimo skelbimo internetinėje svetainėje; ikiteisminio tyrimo metu E. Š. nurodė susitaręs važiuoti į Vilnių su D. K., kuris esą yra jo draugas, D. beveik nepažinojo, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad važiavo su D., D. beveik nepažįsta, jie nėra draugai; ikiteisminio tyrimo metu D. K. taip pat nurodė, kad E. Š. yra jo brolio draugas, tuo tarpu apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje D. K. tai paneigė ir pan. Dėl nurodytų priežasčių teismas kaltinamųjų teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės, be to, jie yra paneigti byloje esančiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, atitinka ir papildo vieni kitus bei yra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais.
Kaltinamųjų veiksmai neabejotinai sukėlė tam tikrą sumaištį, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi bendro naudojimo koridoriuje bet kuriuo metu galėjo atsidurti kiti asmenys, girdėti įvykį savo butuose (ką patvirtina liudytojos D. J. parodymai), aplinkiniai galėjo pasijausti nejaukiai ir nesaugiai dėl tokio nemotyvuotos agresijos ir smurto protrūkio. Nukentėjusieji neatliko visiškai jokių veiksmų prieš kaltinamuosius, tik gynėsi, tuo tarpu kaltinamųjų D. K. ir E. Š. veiksmai buvo itin agresyvūs, nepriimtini moralės požiūriu.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu duoti Z. A., A. R., A. A., A. J. ir D. J. parodymai, garso ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamieji viešoje vietoje visiškai be jokios paaiškinamos priežasties pasirinko moralės požiūriu nepriimtiną elgesio modelį ir panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams. D. K. ir E. Š. nurodytus veiksmus atliko be jokios teisėtos ir objektyvios priežasties, savo elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį. D. K. ir E. Š. elgesys vertintinas kaip įžūlus BK 284 straipsnio prasme, nes jų veiksmai buvo itin agresyvūs ir pavojingi, nukreipti į kitų asmenų gąsdinimą ir sveikatos sutrikdymą, taigi jų elgesys moralės požiūriu buvo aiškiai nepriimtinas, demonstratyvus, neadekvatus ir aplinkinius šokiruojantis, t. y. D. K. ir E. Š. pažeidė nustatytas elgesio viešoje vietoje normas ir kartu demonstravo nepagarbą ne tik Z. A. ir A. R., bet ir aplinkiniams.
Tai, kad nagrinėjamu atveju kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis, taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip kaimynės įsikišimas į konfliktą, aplinkinių dėmesio pritraukimas, reikalinga greitojo reagavimo ir policijos pareigūnų pagalba, sutrikdyta nukentėjusiosios Z. A. sveikata, jai sukeltas išgąstis ir šokas, fizinio skausmo nukentėjusiajam A. R. sukėlimas neabejotinai rodo, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta.
Aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad D. K. ir E. Š., veikdami kartu, 2024 m. balandžio 22 d. apie 21.57 val., viešoje vietoje - bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, be pateisinamos priežasties, pasibeldus į 2-ojo aukšto bendro naudojimo koridoriaus rakinamas duris, bei nukentėjusiajai Z. A. jas atidarius, D. K. rankoje laikė beisbolo lazdą, po ko nukentėjusiajai išsigandus ir pradėjus bėgti, E. Š. ją pasivijo ir dešine ranka griebė už kaklo taip traukdamas į save, o kaire ranka uždengė jos burną, dėl ko pastaroji pargriuvo ant grindų, po ko jai gulint ant grindų iš abiejų kojų ne mažiau 8 smūgius sudavė į nugaros sritį, o D. K., stovėdamas priešais nukentėjusiąją Z. A., nemažiau tris smūgius koja spyrė į kairę ranką, bei nemažiau, kaip du smūgius spyrė į pilvo sritį, tęsdami nusikalstamą veiką, bei nukentėjusiajam A. R. atėjus ginti Z. A., D. K. iš beisbolo lazdos vieną kartą sudavė į galvos sritį, tačiau pastarajam spėjus užsidengti ranka pataikė į kairę ranką, bei tokiu būdu sužalojo kairę ranką, sukeldamas jam fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, padarė Z. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairėje rankoje, kairiame klube, kairėje kojoje ir sukėlė Z. A. ir A. R. fizinį skausmą.
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmai nebuvo nukreipti tik į nukentėjusiuosius, tai nebuvo tik jų tarpusavio konfliktas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie iki įvykio net nebuvo pažįstami, vieni kitus matė pirmą kartą, kaltinamieji privalėjo suvokti ir suvokė, jog dėl jų agresyvių, smurtinių ir įžūlių veiksmų, atliekamų viešoje vietoje, visuomenės rimtis bus sutrikdyta, kils neigiami padariniai, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog kaltinamieji savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą bei padarė Z. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir, sukeldami nesaugumo jausmą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. E. Š. ir D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl skirtinos bausmės.
Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Teismas , skirdamas bausmes E. Š. ir D. K., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
D. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. K. yra nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 104-115). Byloje nėra duomenų apie D. K. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. K. anksčiau ne sykį buvo teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui ir neatlikęs bausmės (nesumokėjęs baudos), todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, D. K. pripažintinas recidyvistu. Teismas pažymi, kad, nors teismas tik šiuo nuosprendžiu D. K. pripažįsta recidyvistu, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas teismui, esant įstatyme numatytiems pagrindams, asmenį pripažinti recidyvistu ir apie tai nurodyti teismo nuosprendyje, įsigaliojo tik 2025 m. vasario 1 d., įsigaliojus BK pakeitimams (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), o D. K. de facto recidyvistu buvo pripažintas ir ankstesniais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais – kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžiu, kuriuo D. K. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, skirdamas bausmę D. K., jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ir šiuo nuosprendžiu skiriant bausmę D. K., jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas , įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam D. K. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas už sankcijose nustatytus tokios bausmės rūšies vidurkiui – laisvės atėmimą 1 metams.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas pareigas.
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą).
Teismas , įvertinęs ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. K. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 ir 10 punktais, kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė su įpareigojimais, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kaip minėta, D. K. taip pat yra nuteistas 2024 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 80 MGL, tai yra 4 000 Eur bauda. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nurodytas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo nuosprendžiu D. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 2 dalimi, bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio, ir 80 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaitytini pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis ir įskaityti laikotarpiai.
E. Š. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. E. Š. yra nevedęs, dirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 98-103). Byloje nėra duomenų apie E. Š. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl civilinių ieškinių.
(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. A. pareiškė 10 000 Eur dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų, tyčinių, aktyvių, fizinio pobūdžio veiksmų ji patyrė neįkainuojamą fizinio ir psichinio pobūdžio žalą – stresą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, viešąjį pažeminimą ir grubų asmens orumo pažeidimą, kas tolimesniame jos gyvenime sukėlė stiprų nepasitikėjimą savimi, šeima ir valstybe dėl asmens saugumo. Nukentėjusysis A. R. pareiškė 1 000 Eur dydžio ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniu nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Anksčiau aptartais baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamieji D. K. ir E. Š. mušdami sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems Z. A. ir A. R. bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. A. sveikatą. Teismas daro išvadą, jog abu nukentėjusieji, o ypač Z. A., neabejotinai patyrė stresą dėl užpuolimo viešoje vietoje, jautė fizinį skausmą dėl padaryto sužalojimo, taip pat buvo priversti vykti į apklausas ikiteisminio tyrimo metu, jų teigimu, buvo sutrikdyta jų darbinė veikla. Visa tai vertintina kaip neturtinė žala. Tačiau byloje nėra duomenų, kad po padarytų sužalojimų nukentėjusiesiems objektyviai būtų likę kokie nors liekamieji ir neišnykę neigiami reiškiniai, kaip nors pablogėjusi gyvenimo kokybė ir pan. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, jų galimybes atlyginti žalą (abu jie yra jauno amžiaus, dirbantys). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajam A. R. atlygintinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 300 Eur, nukentėjusiajai Z. A. – iki 1 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokios sumos neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kiti klausimai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025 m. balandžio 28 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-05141, kurioje nurodyta, kad iš E. Š. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 289,58 Eur, kuriuos sudaro E. Š. gynėjos advokatės R. J., gynusios kaltinamąjį teisminio proceso metu, darbo užmokestis.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų pripažinti gynėjo dalyvavimą būtinu, gynėja E. Š. buvo paskirta BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamasis nesutiko, kad byla būtų nagrinėjama gynėjui nedalyvaujant, tačiau pats gynėju nepasirūpino, dėl ko kelis kartus buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Teismas įvertina tai, kokiu pagrindu ir aplinkybėmis buvo paskirtas gynėjas, taip pat tai, kad E. Š. dirba, jo materialinė padėtis negali būti vertinama, kaip ypatingai sunki, todėl iš E. Š. valstybės naudai priteistina 289,58 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. ir E. Š. laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. ir E. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- medinė lazda su rankena Nr. 3 ir beisbolo lazda Nr. 1, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimu perduotos saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos;
- orinis-spyruoklinis ginklas Nr. SG1802284 ir ašarinės dujos, 2024 m. liepos 19 d. aktu perduoti saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
- 2 kompaktiniai diskai, laikomi voke, prisegtame prie bylos I tomo galino viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti D. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant D. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 2 dalimi, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti D. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 80 (aštuoniasdešimties) MGL, tai yra 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 5, 7 ir 10 punktai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį ir įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Pripažinti E. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Z. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš D. K. ir E. Š. jos naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš D. K. ir E. Š. jo naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš E. Š. valstybės naudai priteisti 289,58 eurų (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 58 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:
- medinę lazdą su rankena Nr. 3 ir beisbolo lazdą Nr. 1, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimu perduotas saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
- orinį-spyruoklinį ginklą Nr. SG1802284 ir ašarines dujas, 2024 m. liepos 19 d. aktu perduotus saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
- 2 kompaktinius diskus, laikomus voke, prisegtame prie bylos I tomo galino viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.