Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiųjų V. J. S. ir L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 1–ojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. liepos 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-2035-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena R. Z. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1–ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2021 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-2035-2021 R. Z. buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnį 16 Eur dydžio bauda už tai, kad jis būdamas daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB, Bendrija) „Raitininkų 8“ pirmininku, savavališkai, vykdydamas tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, ir nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, nesuteikia V. J. S., kurio telefono numeriui suteiktas pakeliamo kelio užtvaro Vilniuje, Raitininkų gatvėje, esančioje bendroje automobilių statymo aikštelėje, Raitininkų g. 2A, kur savininkams suteiktos automobilių statymo vietos nuo Nr. 14-26 valdymas, sutuoktinei L. S. papildomos prieigos prie pakeliamo kelio užtvaro valdymo, per kurį patenkama į automobilių parkavimo vietas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio „Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas“ reikalavimus, nes asmenys, įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenimis arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (t. 1, b. l. 3).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nukentėjusiųjų V. J. S. ir L. S. apeliacinis skundas atmetamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1–ojo policijos komisariato 2021 m. liepos 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena R. Z. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas.

6. ANK 518 straipsnyje nustatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

6.1. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).

6.2. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

6.3. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-500-383/2018).

7. Institucijos nutarimu R. Z. pagal ANK 518 straipsnį buvo nubaustas už tai, kad jis kaip Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Raitininkų 8” pirmininkas nesuteikė V. J. S., kurio telefono numeriui suteiktas pakeliamo kelio užtvaro Vilniuje, Raitininkų gatvėje, esančioje bendroje automobilių statymo aikštelėje, Raitininkų g. 2A, kur savininkams suteiktos automobilių statymo vietos Nr. 14-26 valdymas, sutuoktinei L. S. papildomos prieigos prie pakeliamo kelio užtvaro valdymo, per kurį patenkama į automobilių parkavimo vietas.

8. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog R. Z. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad R. Z. veiksmuose nagrinėjamu atveju nenustatyta subjektyvioji nusižengimo pusė – R. Z. kaltė. Duomenų, apie tai, jog R. Z. turėjo ketinimą specialiai kenkti nukentėjusiesiems kaip daugiabučio namo bendrijos gyventojams, besinaudojantiems antžemine parkavimosi aikštele, sąmoningai riboti jų patekimą į aptariamą teritoriją, byloje nenustatyta, todėl darė išvadą, kad R. Z. veiksmuose nėra savavaldžiavimo nusižengimui konstatuoti būtinos subjektyviosios pusės požymio – kaltės (tyčios).

10. Byloje kilo ginčas iš esmės dėl R. Z. tyčios atlikti objektyviuosius savavaldžiavimo veiksmus, tai yra, ar jis suvokė pavojingą šios veikos pobūdį ir norėjo taip veikti – savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos vykdyti savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, nesuteikti V. J. S. sutuoktinei L. S. papildomos prieigos prie pakeliamo kelio užtvaro valdymo, per kurį patenkama į automobilių parkavimo vietas (pagal R. Z. ir V. J. S. parodymus sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. Z. suteikė prieigą L. S. mobiliojo ryšio telefono numeriui, tačiau panaikino prieigą V. J. S. numeriui, taigi ne suteikė jiems abiem prieigą, o pagal rašytinį V. J. S. prašymą pakeitė atitvaro naudotoją. Po to pagal V. J. S. kreipimąsi panaikino prieigą L. S. ir suteikė prieigą V. J. S.), numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių (neesminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams), ir jų norėjo.

11. Žemesnysis teismas, spręsdamas, kad R. Z. veiksmuose nėra jo tyčinės kaltės savavaldžiauti, rėmėsi tuo, kad jis manė, jog jis kaip Bendrijos pirmininkas privalo vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ir Bendrijos organų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objekto (atitvaro) valdymo, naudojimo (leidimų naudotis atitvaru suteikimo). Apygardos teismas su tokia apylinkės teismo pozicija sutinka.

12. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde vienas iš pagrindinių argumentų yra tai, kad nei bendrijos nariai, nei patalpų savininkai nebuvo priėmę sprendimo dėl Naudojimosi antžemine automobilių stovėjimo aikštele tvarkos Raitininkų 2A projekto priėmimo, kurios pagrindu vėliau buvo sudaryta konkreti apeliantams 2017 m. gegužės 2 d. Naudojimosi antžemine automobilių stovėjimo aikštele tvarka Raitininkų 2A. Toks teiginys neatitinka tikrovės. Kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, sprendimas statyti reguliuojamą kiemo užtvarą buvo priimtas su namo gyventojų pritarimu. Apygardos teismas pažymi, kad liudytojo R. Z. apklausos protokole yra nurodyta, kad R. Z. parodė, be kita ko, jog prieš įrengiant užtvarą prieš įvažiavimą į bendro naudojimo sklypą, esantį Vilniuje, Raitininkų g. 2A ir Raitininkų g. 2B namų, buvo gauta ne mažiau pusės Raitininkų g. 2A savininkų raštiškų sutikimų. Byloje yra 2016 m. birželio 1 d. susirinkimo dalyvių parašai (b. l. 71). R. Z. teismo posėdyje parodė, kad taisyklę, jog telefono prieiga būtų suteikta turto savininkams, vienam butui viena prieiga, nustatė didžioji namo dalis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016 m. birželio 1 d. Daugiabučio namo Raitininkų g. 8 butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokole Nr. 1-20160601 nurodytas 9 klausimas „Ar sutinkate, kad stovėjimo aikštelės aptvėrimo įrengimas (originaliuose namo dokumentuose ji pažymėta A raide) kartu su Raitininkų g. 6 namo savininkais parkavimo vietų skaičius ir įrengimo kaštai būtų dalinami santykiu 50 % ir 50 %“ ir atsakymas į jį „Nutarta pritarti aptvėrimo įrengimui ir artimiausiu metu, po derybų su Raitininkų g. 6 namo bendrija bus pateiktas detalesnis projekto pasiūlymas.“ (b. l. 69). Nors toks sprendimas nebūtinai reiškia, kad jo pagrindu vėliau buvo priimti nagrinėjami tvarkos projektas ir tvarka, tačiau tai suponuoja, kad tvarkos projektas ir tvarka galėjo būti susijusi su šiuo sprendimu. Bet kuriuo atveju savavaldžiavimo prasme svarbu yra ne pačios tvarkų priėmimo aplinkybės, o tai, kad R. Z. suvokė, jog veikdamas pagal tvarką jis veikia teisėtai. Byloje nėra duomenų, kad tvarkos projektas ar tvarka buvo apskųsti ir (ar) pripažinti negaliojančiais. Apygardos teismas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą taip pat neturi kompetencijos spręsti dėl tvarkos projekto ar tvarkos teisėtumo, tokie reikalavimai sprendžiami civilinio proceso tvarka, todėl teismas netenkina apeliantų prašymo pripažinti juos negaliojančiais.

13. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai argumentuojama, kad kadangi 2017 m. gegužės 2 d. Naudojimosi antžemine automobilių stovėjimo aikštele tvarkos Raitininkų 2A (priedas Nr. 3) 2 punkte nenurodyta, kiek asmenų gali naudotis nurodytu mobiliojo telefono ryšio numeriu, be to, kad „(1 butui galima nurodyti tik 1 numerį)“, tai reiškia, kad nurodytu mobiliojo telefono ryšio numeriu gali naudotis keli asmenys. Apygardos teismo vertinimu, vietoje bendrai priimtos tvarkos projekto 2 punkte nurodyto teiginio „(1 butui galima nurodyti tik 1 numerį)“ (bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, kad toks teiginys buvo įrašytas, be to, byloje yra kito naudotojo pasirašyta tvarka su šiuo teiginiu (b. l. 85), taip pat patys apeliantai pateikė tokį tvarkos projekto variantą) 2017 m. gegužės 2 d. tvarkoje buvo techniškai įrašytas konkretus naudotojo V. J. S. mobiliojo ryšio telefono numeris. Tai nereiškia, kad vienu numeriu gali naudotis keli asmenys. Sistemiškai aiškinant abi nurodytas tvarkas ir jų turinį, be kita ko, 1, 2, 3, 7, 9, 10 punktus, taip pat atsižvelgiant į R. Z. parodymus, galima daryti išvadą, kad buvo susitarta, jog galimybė naudotis atitvaru yra suteikta naudotojui, tai yra asmeniui, nurodytam 2 punkte, šiuo atveju V. J. S., nepriklausomai nuo to, kiek dar kitų asmenų gyvena tame pačiame bute ir naudotųsi atitvaru. Nors 7, 10 punktuose nurodomos sąvokos „savininkai ar kiti teisėti naudotojai“, tai nereiškia, kad atitvaru gali naudotis butų ir kitų patalpų savininkai ir kiti naudotojai, kadangi toks aiškinimas neatitiktų tvarkos projekto ir tvarkos 1, 2, 3, 9, 10 punktų.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi R. Z. vykdė 2017 m. gegužės 2 d. Naudojimosi antžemine automobilių stovėjimo aikštele tvarką Raitininkų 2A, jo veiksmuose nėra tyčios savavaldžiauti. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais. Pagal šio straipsnio 8 dalį bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus. Šiuo atveju R. Z. vykdė 2017 m. gegužės 2 d. Naudojimosi antžemine automobilių stovėjimo aikštele tvarką Raitininkų 2A, pagal kurią vienam tvarkoje nurodytam naudotojui suteikiama viena prieiga naudotis atitvaru.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, jog R. Z. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje.

16. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais bei skundžiamo nutarimo turiniu, sprendžia, kad skundžiamame teismo nutarime buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai panaikino Institucijos 2021 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną R. Z. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutraukė, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimą, taip pat pripažinti niekine 2017 m. gegužės 2 d. Naudojimosi antžemine automobilių stovėjimo aikštele tvarką Raitininkų 2A ir ją panaikinti, įpareigoti R. Z. sudaryti naują sutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų V. J. S. ir L. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.