Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-08-30 · Civilinė byla Nr. 2S-857-265/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
2S-857-265/2018
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00184-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
A. S.
Civilinė byla Nr. 2S-857-265/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00184-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTI S2018 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolės A. T. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. T., I. S. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės 2018 m. sausio 16 d. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-18-153-1881, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-153-1897, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-153-1893 ir turto arešto aktą Nr. S-18-153-1896. Nurodė, kad antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepaisė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nurodytos vykdomojo dokumento pateikimo priverstinai vykdyti taikomos normos ir nepatikrino, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino ir, esant akivaizdžioms kliūtims, pradėjo priverstinai vykdyti I. S. pateiktą vykdomąjį dokumentą, nors vykdomojo rašto išdavimui ir pateikimui vykdyti 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigė senaties terminas. Antstolė A. T. 2018 m. sausio 30 d. patvarkymu Nr. S18-153-3235 skundo netenkino ir nurodė, kad vykdant antstolei 2018 m. sausio 16 d. pateiktą vykdomąjį raštą Nr. N2-584-204/2007, buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0153/18/00087. Teigia, kad priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. N2-584-204/2007 pagal 2007 m. spalio 9 d. to paties teismo sprendimą. Teigia, kad vykdomasis raštas išduotas 2018 m. sausio 11 d. ir antstoliui nėra pagrindo abejoti išduotu dokumentu. Nurodo, kad vykdomasis raštas yra galiojantis, dėl jo išdavimo apskundimo ar kitokių prieštaravimų nėra, todėl šis vykdomasis dokumentas turi būti vykdomas, o antstolės veiksmai priimant vykdyti yra teisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino, panaikino antstolės A. T. 2018 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. S-18-153-1881 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-153-1897, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-153-1893 ir turto arešto aktą Nr. S-18-153-1896 vykdomojoje byloje Nr. 0153/18/00087. Priteisė iš antstolės A. T. pareiškėjai 255,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nutarties motyvai:Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Teigia, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 606 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo ir taikymo nurodė, kad vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti vadovaujamasi CPK 3 straipsnio 8 dalimi ir taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Nurodė, kad I. S. pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį raštą dėl priverstinio 24 617,70 Eur kompensacijos išieškojimo iš A. S.. Kompensacijos sumokėjimo terminas teismo sprendime buvo nustatytas iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau teismo sprendimas iki šio termino nebuvo įvykdytas. Šiuo atveju 5 metų senaties terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti skaičiuojamas nuo tada, kai pasibaigė teismo sprendime numatytas terminas sprendimui įvykdyti, tai yra nuo 2011 m. gruodžio 31 d., todėl šis terminas pasibaigė 2016 m. gruodžio 31 d. Antstolė, gavusi vykdomąjį raštą, nepagrįstai priėmė jį vykdyti, nes vykdomasis dokumentas pateiktas vykdymui praleidus senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad antstolės veiksmai buvo neteisėti ir ji nepagrįstai priėmė neteisėtą patvarkymą Nr. S-18-153-1881 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kadangi šis patvarkymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes neturėjo būti pradėta vykdomoji byla, atitinkamai neteisėtai priimti 2018 m. sausio 16 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-18-153-1897, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-18-153-1893 ir turto arešto aktas Nr. S-18-153-1896. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje buvo patenkintas pareiškėjos skundas, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš antstolės. Byloje pateiktas kvitas patvirtina, kad pareiškėja, pateikdama skundą, turėjo 350,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, iš antstolės pareiškėjai priteisė 255,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė A. T. prašo panaikinti arba pakeisti 2018 m. kovo 14 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: Antstolė teigia, kad nagrinėjamu atveju, jei vykdomasis dokumentas būtų išduotas 2007 m. - 2011 m., būtų galima spręsti klausimą dėl senaties, ir nepriimti tokio dokumento vykdyti be atskiro teismo leidimo, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. N2-584- 204/2007. Kadangi vykdomasis raštas išduotas 2018 m. sausio 11 d., antstoliui nėra pagrindo abejoti teismo išduotu dokumentu. Šiuo metu vykdomasis raštas Nr. N2-584- 204/2007, išduotas 2018 m. sausio 11 d., yra galiojantis, tačiau pagal skundžiamą teismo nutartį negali būti vykdomas. Tokia teismo pozicija prieštarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimo vykdymo privalomumui, todėl šį prieštaravimą būtina pašalinti.Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumas neaptariamas, todėl neaišku, ar dokumentas buvo išduotas per klaidą, ar nepagrįstai. Teigia, kad į šiuos klausimus turi būti atsakyta, o skundžiamoje nutartyje dėl šių aplinkybių nepasisakyta. Paaiškėjus, jog teismas 2018 m. neturėjo išduoti vykdomojo rašto Nr. N2-584-204/2007, arba jį išduodant nebuvo laikomasi CPK 608 straipsnyje nustatytos procedūros, todėl dokumentas naikintinas, šį dokumentą išdavusi institucija turi prisiimti atsakomybę už savo klaidas ir atlyginti šalims nuostolius.Antstolė teigia, kad CPK 510-513 straipsniai nenumato, kad išlaidas advokatui už skundo dėl antstolio veiksmu padavimą atlygintų antstolis. Nenumatyta tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir CPK 88 straipsnyje. Civilinės bylos Nr. 2YT-1063-385/2018 atsiradimo priežastis buvo antstolės teismui pateiktas 2018 m. sausio 30 d. patvarkymas Nr. S-18-153-3235, o po šio patvarkymo pateikimo teismui A. S. ar jos atstovas civilinėje byloje Nr. 2YT-1063-385/2018 nepadarė nieko, išskyrus 2018 m. kovo 13 d. išrašyto pinigų priėmimo kvito pateikimą teismui. Teigia, kad šios aplinkybės nesutampa su CPK 79 straipsnyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų sąvoka. Nurodo, kad jei pareiškėja patyrė išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tai turi įrodyti, kokios tai buvo išlaidos.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. S. prašo suinteresuoto asmens antstolės A. T. atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Nurodė, kad I. S. kreipėsi į antstolį siekdamas iš A. S. priverstinai išieškoti 24 617,70 Eur (85 000 Lt) kompensaciją, kurios sumokėjimo terminas teismo sprendime buvo nustatytas iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir senaties terminas vykdomojo dokumento išdavimui ir pateikimui vykdyti suėjo 2016 m. gruodžio 31 d. Teigia, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo vykdomojo dokumento išdavimo dienos. Todėl nepagrįsti antstolės argumentai apie tai, kad ji besąlygiškai privalėjo vykdyti prieš kelias dienas išduotą teismo vykdomąjį raštą.Nurodo, kad antstolė, pateisindama savo veiksmus, sutapatino vykdomojo dokumento išdavimą su jo pateikimu vykdyti momentu, nors tai yra visiškai skirtingi procesiniai veiksmai. Teigia, kad 2018 metų sausio mėnesį priimdama vykdyti iš I. S. vykdomąjį dokumentą antstolė nepaisė terminų, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, ir esant akivaizdžioms kliūtims pradėjo priverstinai vykdyti I. S. pateiktą vykdomąjį dokumentą.Dėl antstolės ginčijamų bylinėjimosi išlaidų priteisimo teigia, kad šias išlaidas sudaro advokato paslaugos už skundo parengimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo ir senaties taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.

Faktinės bylos aplinkybės

Remiantis byloje surinktais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-584-204/2007 nutraukė A. S. ir I. S. santuoką bei patvirtino teisinių pasekmių sutartį, kurioje be kitų klausimų susitarė, kad A. S. už jai atitenkančią didesnę turto dalį įsipareigoja I. S. išmokėti 24 617,70 Eur (85 000 Lt) kompensaciją iki 2011 m. gruodžio 31 d. Šilutės rajono apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. N2-584-204/2007 dėl 24 617,70 Eur (85 000 Lt) kompensacijos išieškojimo iš A. S. I. S.. I. S. 2018 m. sausio 16 d. pateikė vykdyti Šilutės rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-584-204/2007 antstolei A. T.. Šio vykdomojo rašto pagrindu 2018 m. sausio 16 d. antstolė pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0153/18/00087, 2018 m. sausio 16 d. priimdama patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-153-1881 ir surašydama vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-153-1893, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-153-1894 ir turto arešto aktą Nr. S-18-153-1896, kuriuo areštavo pareiškėjos butą, esantį Gluosnių g. 5A-25, Šilutėje.

Dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino.

CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju Šilutės rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-584-204/2007 nutraukė A. S. ir I. S. santuoką bei patvirtino teisinių pasekmių sutartį, kurioje be kitų klausimų susitarė, kad A. S. už jai atitenkančią didesnę turto dalį įsipareigoja I. S. išmokėti 24 617,70 Eur (85 000 Lt) kompensaciją iki 2011 m. gruodžio 31 d. Remiantis šios nutarties 9 punkte nurodytu įstatyminiu reglamentavimu terminas pareiškėjo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti faktiškai pasibaigė 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir civilinio proceso teisės normas, pagrįstai konstatavo, kad antstolė, 2018 m. sausio 16 d. gavusi vykdomąjį raštą, priėmė jį vykdyti, nors neturėjo to daryti, kadangi vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praleidus pateikimo vykdyti senaties terminą. Antstolė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis užkerta kelią išieškotojui realizuoti teisę į savo teismo sprendimu įvirtintų reikalavimų patenkinimą. Su šiuo argumentu nesutiktina. Pažymėtina, kad CPK 608 straipsnyje išieškotojui numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Šiuo atveju praleistas terminas nebuvo atnaujintas ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šie apeliantės argumentai dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo

Antstolė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumas neaptariamas, todėl neaišku, ar dokumentas buvo išduotas per klaidą, ar nepagrįstai. Teigia, kad į šiuos klausimus turi būti atsakyta, o skundžiamoje nutartyje dėl šių aplinkybių nepasisakyta. Teigia, kad paaiškėjus, jog teismas 2018 m. neturėjo išduoti vykdomojo rašto Nr. N2-584-204/2007, arba kad jį išduodant nebuvo laikomasi CPK 608 straipsnyje nustatytos procedūros, todėl dokumentas naikintinas, šį dokumentą išdavusi institucija turėtų prisiimti atsakomybę už savo klaidas ir atlyginti šalims nuostolius.CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai išnagrinėjo bylą ar priėmė sprendimą.Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir turėjo vadovautis CPK 608 straipsnio nuostatomis, tačiau ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis nustato antstolių veiklos principus – antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Be to, antstolis privalo laikytis ir CPK IV dalyje nustatytų taisyklių, kurios reglamentuoja vykdymo procesą, bei kitų su sprendimų vykdymu susijusių norminių aktų reikalavimų, taip pat vadovautis teismų formuojama praktika.Antstolių įstatymas bei atitinkami teisės aktai antstolį įpareigoja griežtai laikytis įstatymo reikalavimų ir sprendžiant klausimus, susijusius ir su vykdomųjų dokumentų priėmimu vykdyti, įsitikinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnyje nurodyta, ką konkrečiai antstolis privalo patikrinti spręsdamas vykdomųjų dokumentų priėmimo klausimus. CPK 651 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog antstolis vykdomąjį dokumentą priima vykdyti tik tuo atveju, jei nenustato šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių. CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip viena iš kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti įvardintinas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino praleidimas. CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas – penkeri metai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju antstolė, gavusi 2018 m. sausio 11 d. vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, kad iki 2011 m. gruodžio 31 d. A. S. turi išmokėti I. S. kompensaciją, turėjo atsisakyti jį priimti, todėl atskirasis skundas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Antstolė teigia, kad CPK 510-513 straipsniai nenumato, kad išlaidas advokatui už skundo dėl antstolio veiksmų padavimą atlygintų antstolis. Nenumatytas tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir CPK 88 straipsnyje. Civilinės bylos Nr. 2YT-1063-385/2018 atsiradimo priežastis buvo antstolės teismui pateiktas 2018 m. sausio 30 d. patvarkymas Nr. S-18-153-3235, o po šio patvarkymo pateikimo teismui A. S. ar jos atstovas civilinėje byloje Nr. 2YT-1063-385/2018 nepadarė nieko, išskyrus 2018 m. kovo 13 d. išrašyto pinigų priėmimo kvito pateikimą teismui. Teigia, kad šios aplinkybės nesutampa su CPK 79 straipsnyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų sąvoka. Jei pareiškėja patyrė išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tai turi įrodyti, kokios tai buvo išlaidos, už kokį dokumentą ar veiksmą, dalyvavimą teismo posėdyje ar kt. Su šiais antstolės argumentais nesutinkama. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju apeliantės ir pareiškėjos interesai bei suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi, ginčo dėl to nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė, jog suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantė taip pat grindžia tuo, kad A. S. atstovas civilinėje byloje Nr. 2YT-1063-385/2018 nepadarė nieko, išskyrus 2018 m. kovo 13 d. išrašyto pinigų priėmimo kvito pateikimą teismui. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skundą dėl antstolio veiksmų, atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų parengė ir elektroniniu parašu pasirašė A. S. atstovas advokatas T. L.. Pinigų priėmimo kvite Nr. 624562 nurodoma, kad advokatui T. L. sumokėta 350 Eur už „gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas“.CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, išlaidos už teisinę pagalbą priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų tik tuo atveju, jei šalis jas patyrė naudodamasi advokato ar advokato padėjėjo paslaugomis, šie asmenys už savo paslaugas gavo atlyginimą ir teismui buvo laiku pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjai teisinę pagalbą suteikė advokatas ir pareiškėja laiku pateikė teismui bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl to atskirasis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmestinas.Teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant atskirąjį skundą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo priteisti iš antstolės 300 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pateikti įrodymai, patvirtinantys atstovavimo išlaidų dydį ir pagrįstumą.CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi antstolės atskirasis skundas atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjai teikiant atsiliepimą į antstolės paduotą atskirąjį skundą antstolio ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.15 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už tokias teisines paslaugas dydžio, iš antstolės priteistinos 300 Eur pareiškėjos atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolės A. T. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai A. S..

Grąžinti antstolei A. T. vykdomąją bylą Nr. 0153/18/00087.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas