- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-62-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- S. A. B., J. K. U.
- Atsakovas
- M. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono 2 notarų biurui
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. A. B. ir J. K. U. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5-636/2011, pagal ieškovų S. A. B. ir J. K. U. ieškinį atsakovei M. T. ir suinteresuotam asmeniui Mažeikių rajono 2 notarų biurui dėl testamento pagrįstumo, teisėtumo ir pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų sesuo O. G. M., kuri testamentu visą savo turtą paliko dukterėčiai M. T.. Ieškovai nurodė, kad jiems kelia abejonių O. G. M. veiksnumas, ar ji suprato testamento turinį ir iš jo kylančiais pasekmes. Mirusioji buvo pripažinta neįgali, ji buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriaus stacionare, o visi, kas pasirašė testamentą, tarpusavyje yra artimi giminės. Teismo prašė testamentą anuliuoti.
Ieškovė S. A. B. nurodė, kad G. M. buvo jos sesuo, ji mirdama paliko testamentą. Mano, kad jis yra neteisėtas, yra labai daug aspektų, todėl ir kreipėsi į teismą, jog tai išsiaiškinti. Sesuo sakydavo, kad kai ji mirs, jie viską ir pasidalins, apie jokį testamentą niekada ir nebuvo užsiminusi.
Ieškovas K. J. U. nurodė, kad jis yra mirusiosios brolis, gyvena (duomenys neskelbtini), tad pas ją atvažiuodavo rečiau, tik per atostogas. Bet kai atvažiuodavo, nudirbdavo visus ūkiškus darbus. Sesuo vaikų neturėjo, vyras anksčiau buvo miręs. Per laidotuves pats T. pasakė, kad mirusiosios turtą padalins visiems po lygiai, jog nei vieno nenuskriaus, o dabar viską sau pasiėmė ir nieko nebesako. Norėtų, kad nors kokia dalis ir jam atitektų.
Atsiliepimas
Atsakovė M. T. nurodė, kad ji yra mirusiosios dukterėčia. Dalyvavo testamento surašyme, kuris vyko pas notarę I. Z., dalyvavo ir pati testatorė teta G.. Taip jau nutiko, kad su teta buvo labai artimi jų santykiai, ją dažnai aplankydavo, o paskui ir globojo. Teta papasakojo savo norą notarei, sakė, kad nori turtą dovanoti. Notarė išklausė jos ir išaiškino, ką reiškia dovanoti ir paaiškino, kad šiuo atveju geriau tiktų testamentas, kuris įsigalioja po mirties. Tada jos grįžo neatlikusios jokio veiksmo ir tetos ji neskubino. Kurį laiką ji nieko ir neužsiminė, rugpjūčio 31 d., buvo sekmadienis, paskambino V. M., kuri buvo artimiausia tetos kaimynė, ją paglobodavo ir pranešė, jog teta prašė sekančią dieną iš ryto atvažiuoti. Atvažiavus teta pasakė, kad ji nori važiuoti pas notarę surašyti testamentą. Ji buvo apsisprendusi pati ir tai nebuvo atlikta skubotai. Paskambinus notarei susitarė dėl laiko, sužinojo, kad reikia turėti liudytojus ir atvažiavo sutartą dieną, t.y. rugsėjo 3 d.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės S. A. B., 2200 Lt ir iš ieškovo J. K. 2200 Lt atsakovei M. T. bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės S. A. B. 55,15 Lt ir iš ieškovo J. K. U. 55,15 Lt išlaidų, susijusių su bylinėjimusi Valstybei; panaikino paveldėjimo procedūrų dėl mirusiosios O. G. M., sustabdymą dėl jos palikimo priėmimo pagal testamentą; nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei S. A. B. 1000 Lt jos įmokėtų į Mažeikių rajono apylinkės teismo sąskaitą už eksperto paslaugas.
Teismas nustatė, kad 2011-01-03 – 2011-02-15 ekspertizės aktas Nr. 82TPK -1/2011, kurį atliko du ekspertai, turintys ilgametį darbo stažą ir eksperto dr. K. D. apklausa teismo posėdžio metu patvirtina, kad 2008-09-03 testamento pasirašymo metu O. G. M. dėl jai nustatytos organinės haliucinozės galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nėra jokių objektyvių duomenų, kad sudarant šį sandorį, O. G. M. psichikos būsena buvo pablogėjusi. Teismas kritiškai vertintino 2010 m. kovo 16-18 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 86TPK -51, kadangi jį atliko viena ekspertė su žymiai mažesniu darbo stažu. Be to, pažymėjo, kad šiame ekspertizės akte nurodyti du ekspertai, atlikę ekspertizę, tačiau ekspertizę pasirašė tik viena ekspertė ir tai sukėlė abejonių. Įvertinus tiek rašytinius, tiek visų liudytojų parodymus, teismui nekilo abejonių, kad O. G. M. 2008-09-03 testamento pasirašymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Todėl nusprendė, kad jos testamentas pagrįstas, teisėtas ir galiojantis, o ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Ieškovai S. A. B. ir J. K. U. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo – ieškinio patenkinimo, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
1. Apeliantų nuomone, 2010 m. 03 kovo 16-18 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK - 51 išvada, kad O. G. M. testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, nes sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste, mišrios kilmės demencija, yra pagrįsta, nes rėmėsi O. G. M. ligos istorija, byloje esančiais medicininiais duomenimis, velionės veiksmais testamento surašymo metu. Mano, kad ji pagrįsta esančiais byloje rašytiniais įrodymais. Teigia, kad 2011-01-03 – 2011-02-15 ekspertizės akto Nr. 82TPK - 1/2011 išvada, jog 2008-09-03, testamento surašymo metu, O. G. M. dėl jai nustatytos organinės haliucinozės galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, vertintina kritiškai, nes prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, 2010 m. 03 kovo 16-18 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK - 51 pagrįstom išvadom, liudytojos, gydytojos psichiatrės J. A., gydžiusios velionę parodymams.
2. Apeliantų nuomone, notarės, liudytojų (I. Ž., E. B., S. V., D. K., V. M., K. G., G. B., J. P., M. L., A. A. U., B. U., Z. T., A. J., K. T., A. J. G., M. L.) parodymų negalima traktuoti kaip neginčytinų įrodymų, atsakant į klausimą suprato asmuo savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ar ne, kadangi jie nėra gydytojai psichiatrai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. T. prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susipažinus su skundžiamu sprendimu, darytina išvada, kad teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str.). Ieškovų nurodomoje kaip neva visiškai pagrįstoje ir atitinkančioje faktines bylos aplinkybes 2010 m. kovo 16-18 d. ambulatorinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje buvo remtasi gydytojos J. A. pateiktais bylai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad testatorei esą buvo nustatytos dvi diagnozės - organinė haliucinozė ir mišrios kilmės demencija. Dėl to, sprendimą priėmęs teismas, pagrįstai nepatikėjo pirmosios ekspertės kompetencija ir savo procesinį dokumentą grindė vien tik 2011 m. sausio 3 d. - vasario 15 d. antrąja ekspertizės išvada, kuri pagal visus byloje esančius duomenis nustatė, kad testatorė dėl jai nustatytos organinės haliucinozės galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kadangi nebuvo gauta objektyvių duomenų, jog sudarant šį sandorį, testatorės psichikos būsena buvo pablogėjusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Nagrinėjamu atveju ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatorės O. G. M. atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jos pripažinimo neveiksnia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad tokiais atvejais testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr.3K-3-20/2007; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443-2010). Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas negaliojančiais pripažįstami testamentai, sudaryti asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo sandorio sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Nagrinėjamoje byloje ieškovai įrodinėjo, kad sudarant ginčijamą testamentą velionė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichikos ir kitų sveikatos sutrikimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje. Vadovaujantis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis), asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Pirmosios instancijos teismas paskyrė dvi teismo psichiatrines pomirtines ekspertizes, pavedant jas atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos komisijai ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos centrinės būstinės ekspertams. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2010 m. kovo 16-18 d. Nr. 86 TPK – 51 teismo psichiatrijos ekspertizę atliko ekspertai V. M., turinti 10 metų ekspertinio darbo stažą ir G. B., turintis 16 metų ekspertinio darbo stažą (2 t. 2-6 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad didesnį ekspertinio darbo stažą turintis ekspertas G. B. nepasirašė ekspertizės akto.
2011 m. sausio 3 d. – vasario 15 d. Nr. 82 TPK – 1/2011 teismo psichiatrijos ekspertizę atliko ekspertai turintys mokslinius laipsnius dr. K. D., turintis 19 m. ekspertinio darbo stažą ir dr. J. M., turinti 23 m. ekspertinio darbo stažą (2 t. 34-42 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra tikslinga vadovautis didesnį ekspertinio darbo stažą turinčių ekspertų komisijos, t. y. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos centrinės būstinės ekspertų išvadomis, kurias kolegija vertina kaip išsamias ir neprieštaraujančia kitiems byloje surinktiems įrodymams.
2011 m. sausio 3 d. – vasario 15 d. Nr. 82 TPK – 1/2011 ekspertų komisija padarė išvadas, kad O. G. M. psichikos būklė po aktyvaus stacionarinio gydymo buvo pagerėjusi; 2008-09-03 testamento pasirašymo metu ji dėl jai nustatytos organinės haliucinozės galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; nėra jokių objektyvių duomenų, kad, sudarant šį sandorį, O. G. M. psichikos būsena buvo pablogėjusi. Dėl ekspertizės išvadų vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs taisykles, nurodydamas, kad eksperto išvada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymai, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum Group“ v. UAB „Sermeta, bylos Nr. 3K-3-54/2009).
CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas įrodinėjimo standartas, pagal kurį įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas, pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad faktui (negalėjimo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti) konstatuoti neužtenka vien prielaidų, o reikalingas protingas teismo įsitikinimas. Teismo išvada dėl įrodymų nepakankamumo faktui nustatyti yra logiška tiriant ir vertinant iš įrodymų gautą informaciją. Byloje siekiant nuginčyti vienašalį sandorį – testamentą, sandorio stabilumo principas reikalauja, kad sandoriai nebūtų nuginčyti abejotinais pagrindais ir menkais įrodymais, todėl teismo sprendimas atmesti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu motyvuojant tuo, kad toks pagrindas neįrodytas, prisideda prie civilinių santykių stabilumo palaikymo.
Byloje apklaustas ekspertas K. D. nurodė, kad O. G. M. galėjo būti nustatyta tik viena diagnozė – arba demensija, arba organinė haliucinozė, nes pagal tarptautinį klasifikatorių vienu metu dviejų tokių diagnozių negali būti, esant organinei haliucinozei, pasiekus remisiją, tai neatima iš asmens gebėjimo pilnaverčiai gyventi ir mąstyti. Kad O.G. M. nebuvo ūmioje psichozės būsenoje, įrodo bylos medžiaga, akivaizdu, tikra diagnozė - organinė haliucinozė. Testamento pasirašymo dieną ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę, nes buvo išrašyta pagerėjusios būsenos, jai 50 dienų taikomi stiprūs psichotropiniai vaistai, kurių pasėkoje būklė buvo labai pagerėjusi, tai matyti iš ligos istorijos. Apeliacinio skundo argumentas, kad ekspertas pripažino suklydęs nurodydamas, jog testatorė nebuvo gydoma nuo mišrios kilmės demensijos, nesudaro pagrindo pripažinti 2011m. sausio 3 - vasario 15 d. ekspertizės išvadą nepagrįsta. Kolegija įvertina liudytojos gydytojos J. A. parodymus, nes ji pripažino suklydusi nustatinėdama dvi diagnozes, nors turėjo būti viena diagnozė - organinė haliucinozė. Ekspertas K. D. argumentuotai paaiškino ekspertizės išvados esmę ir nurodė, kad testatorė sirgo galvos smegenų ateroskleroze, kuriai gydyti skiriami tie patys medikamentai kaip ir demencijai ir tie vaistai nėra gydantys, tik gerinantys galvos kraujagyslių veiklą (b.l.97,t.2).Vertindama teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teisėjų kolegija įvertina tai, kad ekspertizės išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu apklaustos notarės ir liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė įrodymus, byloje apklausė notarę, didelį skaičių liudytojų – L. Ž., E. B., S. V., D. K., V. M. bei kitus ir visi testatorę apibūdino kaip normalios būsenos pakankamai socialiai orientuotą asmenį. Šiais parodymais dėl testatorės psichinės būklės rėmėsi pirmosios instancijos teismas bei padarė sprendime teisingas išvadas. Todėl apeliantų argumentai, kad O. G. M. testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, nes sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste, mišrios kilmės demencija – atmestini.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, sudaro pakankamą teisinį pagrindą spęsti, kad ginčijamas O. G. M. testamentas neturėjo valios trūkumų, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo. Atsižvelgdama į tai bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, priteisia iš apeliantų atsakovei lygiomis dalimis, t. y. po 750 Lt, apeliacinėje instancijoje atsakovės M. T. patirtas ir teismui pateiktais dokumentais įrodytas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas (2 t. 132 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų S. A. B. ir iš ieškovo J. K. U. po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) atsakovei M. T. bylinėjimosi išlaidų.