- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2-3909-845/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39252-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Atsakovas
- Vilniaus, VĮ Vilniaus mieto būsto
- Ieškovas
- R. I.
- Kategorijos
- 2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovams Vilniaus m. savivaldybei, Vilniaus m. savivaldybės tarybai ir VĮ Vilniaus miesto būstui dėl Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2018-10-17 sprendimo ir VĮ Vilniaus miesto būsto 2018-11-12 rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė R. I. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams Vilniaus m. savivaldybei, Vilniaus m. savivaldybės tarybai ir VĮ Vilniaus mieto būstui (toliau – būstas), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-10-17 sprendimą nepritarti sprendimo projektui „Dėl Savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo R. I. šeimai ir terminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo“; 2) panaikinti VĮ Vilniau miesto būsto 2018-11-12 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarybos sprendimo“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-12-07 ieškovė ir atsakovė VĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovei už užmokestį buvo perduotos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti bei naudotis socialinio būsto gyvenamosios patalpos – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2017-08-22 ieškovė ir būstas sudarė Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria aukščiau minėtas butas buvo perduotas ieškovei naudotis jau ne kaip socialinis būstas, bet kaip Vilniaus miesto savivaldybės būstas; sutartimi butas ieškovei buvo išnuomotas iki 2018-06-28. Pažymėjo, jog siekiant tęsti nuomos santykius, ieškovė kreipėsi į būstą, kurio darbuotojai patikino, kad nuomos sutartis bus pratęsta. 2018-11-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarybos sprendimo“ būstas informavo ieškovę, kad parengė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl Savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ieškovės šeimai ir terminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo“. Projekte buvo numatyta išnuomoti ieškovės šeimai Savivaldybės būstą (duomenys neskelbtini) vieniems metams nuo šio sprendimo priėmimo dienos bei sudaryti su ieškove terminuotą nuomos sutartį, nustatant nuomos mokestį pagal galiojančią tvarką; 2018-10-17 įvykusio Tarybos posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini) metu nuspręsta nepritarti projektui. Atsižvelgiant į tai, ieškovė iki 2019-02-17 turėjo atlaisvinti Savivaldybės būstą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog kartu su raštu ieškovei buvo pateiktas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-10-17 posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas; raštas ir sprendimas atsakovei buvo įteikti 2018-11-14. Ieškovė nesutiko su Tarybos 2018-10-17 sprendimu nepritarti sprendimo projektui „Dėl Savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo R. I. šeimai ir terminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo“, be to, ji nesutiko ir su Vilniaus miesto būsto 2018-10-12 raštu, kuriuos prašo panaikinti. Pabrėžė, jog ieškovė kelia klausimą dėl buto nuomos santykių pratęsimo. Pasak jos, pasibaigus nuomos sutarties terminui (2018-06-28), ieškovė su šeima ir toliau naudojasi išnuomotu butu, laiku moka nuomos mokestį, nėra gavusi iš nuomotojo jokių prieštaravimų dėl naudojimosi butu, o atsakymas dėl nuomos sutarties termino pratęsimo jai buvo pateiktas jau po Sutarties termino pasibaigimo, praėjus keturiems su puse mėnesio. Taigi pagal CK 6.481 str., nuomos sutartis tapo neterminuota. Be to, pagal CK 6.607 str. 1 d., pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas; pagal CK 6.607 str. 2 d., ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sąlygomis arba apie atsisakymą pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti. Jeigu šios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis. Taigi, Sutartis tapo pratęsta iki 2019-06-28, CK 6.607 str. 2 d. pagrindu. Pažymėjo, jog duomenų, kad likus trims mėnesiams iki nuomos sutarties termino pabaigos nuomotojas raštu būtų pranešęs apie atsisakymą pratęsti sutartį, esant CK 6.607 straipsnio 2 dalyje nurodytai sąlygai, nėra. Ieškovės manymu, tarybos 2018-10-17 sprendimas nepritarti sprendimo projektui „Dėl Savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo R. I. Šeimai ir terminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo“, kaip ir jo pagrindu surašytas būsto raštas, kuriuo atsisakyta sudaryti su ieškove nuomos sutartį, bei kuriuo prašoma ieškovės išsikelti iš buto iki 2019-02-17, yra neteisėti. Ieškovės teigimu, iš esmės turėjo būti spendžiamas ne buto išnuomojimo klausimas, bet tik jo nuomos įforminimo klausimas, nes buto nuoma tapo neterminuota. Taigi, būsto reikalavimas atlaisvinti butą iki 2019-02-17 yra neteisėtas. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį, jog tiek ginčijamų sprendimų priėmimo dieną, tiek šiuo metu butas nėra priskirtas socialiniam būstui. Be to, nei sprendime, nei rašte nenurodyti motyvai, kodėl nebuvo pritarta projektui (nuomos santykių tęsimui su ieškove). Taigi, sprendimas bei jo pagrindu surašytas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, o jį priėmę subjektai nesilaikė gero administravimo principo.
Šalies argumentai
Atsakovė Vilniaus m. savivaldybė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priėmusi ginčijamą sprendimą, nėra juridinis asmuo, todėl neturi pareigos atsakyti pagal ieškinį. Tuo tarpu atsakovė VĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra priėmusi administracinių aktų ar sprendimų, kurie ieškovei sukeltų teisines pasekmes; ginčijamas raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukuria ieškovei nei teisių, nei pareigų. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra tik atstovaujamoji institucija ir neturi civilinio procesinio teisnumo. Juridiniai asmenys vietos savivaldos kontekste yra tik Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, galinti atstovauti ir Vilniaus miesto savivaldybę. Šių juridinių asmenų netapatumą bei būtinybę šiuos juridinius asmenis traktuoti kaip savarankiškus (atskirus) subjektus yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo, todėl nėra atsakovas. Taip pat atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog 2012-12-07 VĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė su ieškove Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovei už užmokestį jos dviejų asmenų šeimai (su sūnumi D. I.) buvo perduotos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis socialinio būsto gyvenamosios patalpos – butas. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, teisę į socialinio būsto nuomą turi tik asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, tarpu kurių ir tai, jog asmenų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių. Pažymėjo, jog 2015 ir 2016 metais ieškovės šeimos pajamos ir/ar turtas viršijo minėtame įstatyme nustatytus dydžius. Nurodė, kad Savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti nebe kaip socialinį, o kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, vadovaudamasi minėta Paramos įstatyme suteikta teise, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-06-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė sudaryti su ieškove savivaldybės būsto nuomos sutartį. Kaip matyti iš 2017-08-22 savivaldybės būsto nuomos sutarties 21 punkto, ši Sutartis buvo terminuota, išnuomojant ieškovei butą kaip savivaldybės tik vieneriems metams, o 23 punkte įtvirtinant, kad Sutarčiai pasibaigus ir jos neatnaujinus, nuomininkas privalo savivaldybės būstą atlaisvinti. Pabrėžė, kad socialinio būsto kaip savivaldybės būsto nuomos galimybė yra tik savivaldybės tarybos teisė, o ne pareiga, ir paprastai asmenims ši galimybė suteikiama vieneriems metams kaip papildomas, pereinamasis laikotarpis, per kurį asmenys ar šeimos, dėl padidėjusių pajamų netekę teisės į socialinio būsto nuomą, turėtų galimybę susirasti kitą gyvenamąjį būstą rinkos sąlygomis. Ši savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos galimybė yra labiau išimtis, negu įprasta nuomos santykių forma, kadangi, savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma yra socialinė savivaldybės įgyvendinama funkcija, o ne komercinės veiklos forma. Pažymėjo, kad pasibaigus minėtos Sutarties vienerių metų terminui, vadovaujantis VĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateiktais duomenimis, ieškovės ir jo sūnaus deklaruotos pajamos per 2017 metus pagal metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją sudarė 17 455 Eur, o tai net 5865 Eur viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą dydį kartu su leistinu 25 procentų perviršiu, t. y. 11 590 Eur. Be to, kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktų duomenų, ji turi ir registruoto nekilnojamojo turto, kuris sudaro 21 500 Eur (vieno kambario būstas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendrasis plotas sudaro 25,56 kv. m). Taigi ieškovės finansinė padėtis nėra bloga, kokia yra asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šiam būstui gauti. Pažymėjo, kad 2017 metų asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąraše, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrašyti net 1342 asmenys ir šeimos, laukiantys socialinio būsto (šis sąrašas yra viešai prieinamas adresu https://vilnius.lt/lt/parama-bustui-isigyti-ar-issinuomoti). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad dar vieneriems metams išnuomojus ieškovei butą kaip savivaldybės, šiuo atveju būtų pažeistas Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 punktas. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, Sutarties 21 bei 23 punktais ir Paramos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintu socialinio teisingumo principu, kuris reiškia, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius.
Atsakovas VĮ Vilniaus mieto būstas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Savivaldybės Tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ buvo perduotos visos Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos patikėjimo teise valdyti VĮ „Vilniaus miesto būstas“, tame tarpe ir Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovas savivaldybės perduotas gyvenamąsias patalpas valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise įmonės įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nepažeisdama šio ir kitų įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 str. 2 d., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 10 d.). Pagal VĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2018-01-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruotų VĮ „Registrų centre“ 9.15 p., VĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovauja savivaldybės interesams. Nurodė, kad atsakovui nėra pavesta priimti sprendimus dėl būsto išnuomojimo, sprendimą arba įsakymą priima Vilniaus miesto savivaldybė, o atsakovas sudaro sutartis su gyventojais. Taigi, VĮ Vilniaus mieto būstas turėtų būti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pažymėjo, kad atsakovo 2018-11-12 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarybos sprendimo“ yra informacinio pobūdžio, t.y. šiuo raštu ieškovė buvo informuota apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, o sprendimų dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto išnuomavimo atsakovas nepriima. Taip pat nurodė, kad 2016-10-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas informavo ieškovę, kad jos pateiktoje pajamų ir/ar turto deklaracijoje už ataskaitinius 2015 metus matyti, kad ieškovės pajamos ir/ar turtas viršijo įstatyme nustatytus dydžius. Pabrėžė, kad ieškovės pajamos už 2016 metus taip pat viršijo Įstatyme įtvirtintą dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas daugiau kaip 25 procentus viršija įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensavimo dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Taigi, savivaldybės taryba priimti sprendimą socialinį būstą nuomoti rinkos kainomis, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąraše, buvo įrašyti 1342 asmenys ir šeimos, laukiantys socialinio būsto. Taigi Savivaldybės būsto nuomos santykiams pagal Sutarti pasibaigti buvo teisėtas pagrindas; nuomos sutartis su ieškove nutraukta pasibaigus terminui.
Ieškovė ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuotos tinkamai. Ieškovės atstovė prieš pat teismo posėdį pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl jos ligos, nurodydama, jog dokumentą, patvirtinantį ligos faktą, pateiks vėliau; tuo tarpu iš ieškovės prašymų gauta nebuvo. Pažymėtina, jog atstovė nedarbingumo pažymėjimą pateikė teismui 2019-03-25, t.y. kai teismas jau buvo išėjęs į priėmimo kambarį priimti sprendimo. CPK 246 str. 1 d. nurodyta, jog neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nėra laikoma svarbia priežastimi. Atstovei, kaip kvalifikuotai teisininkei, nurodyta įstatymo nuostata buvo žinoma, todėl ji turėjo įsivertinti galimas neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, juolab, jog ji dirba advokatų kontoroje ir tai sudarė jai pakankamą faktinį pagrindą pasirūpinti tinkamu ieškovės interesų atstovavimu. Be to, svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui – proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47). Nagrinėjamojoje byloje tiek ieškovės atstovė, tiek atsakovai pateikė išsamius paaiškinimus, rašytinius įrodymus, šalys taipogi išdėstė savo poziciją parengiamajame teismo posėdyje; be to, teismas prijungė prie bylos ieškovės atstovės pateiktą baigiamąją kalbą. Taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai pažeisti nebuvo, ieškovei rašytiniuose paaiškinimuose, išdėstytuose tiek ieškinyje, tiek baigiamojoje kalboje, buvo suteikta teisė komentuoti dėl atsakovų išdėstytos pozicijos ir pateiktų įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovams neprieštaraujant, teismas CPK 7 str., 246 str. pagrindais išnagrinėjo civilinę bylą ieškovei ir jos atstovei nedalyvaujant.
Atsakovų atstovai teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-12-07 VĮ „Vilniaus m. būstas“ sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove, kuria išnuomavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo R. I.“ (e.b.l. 8-13). VĮ Registrų centro duomenimis nurodytas butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei (e.b.l. 37-38). Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2017-06-28 sprendimu „Dėl Tarybos 2016-10-26 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“ ir nuomos sutarčių pakeitimo Nr. I-1023, būstas (duomenys neskelbtini), kuris buvo išnuomotas ieškovei, išbrauktas iš Vilniaus m. savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo (e.b.l. 15-21). Pasikeitus būsto statusui, 2017-03-17 ieškovė kreipėsi į atsakovą Vilniaus miesto būstą su prašymu, nurodydama, jog ji sutinka mokėti didesnį būsto nuomos mokestį (e.b.l. 104). 2017-08-22 VĮ „Vilniaus m. būstas“ sudarė su ieškove Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 22-31), kurios 21 p. nurodyta, jog būstas išnuomojamas iki 2018-06-28. Sutarties 22 punkte nustatyta, jog Sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka; pagal Sutarties 25.1 p., sutartis nutraukiama pasibaigus Sutarties nuomos terminui, jeigu ji nebuvo pratęsta. Byloje esantis ieškovės 2018-06-19 prašymas dėl socialinio būsto nuomos terminuotos sutarties pratęsimo liudija, jog ji kreipėsi į Vilniaus m. būstą, prašydama pratęsti terminuotą nuomos sutartį (II t., e.b.l. 57). Taip pat nustatyta, jog ginčo bute ieškovė gyvena su neįgaliu sūnumi (IV t., e.b.l. 7-8).
Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog įvykusiame Tarybos posėdyje (2018-10-17 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo svarstytas klausimas dėl būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ieškovės šeimai ir terminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo, tačiau nuspręsta nepritarti sprendimo projektui „Dėl Savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ieškovės šeimai ir terminuotos nuomos sutarties sudarymo (e.b.l. 35, II t., e.b.l. 67). Iš 2018-07-26 įvykusio komisijos posėdžio dėl nuomos teisinių santykių nagrinėjimo protokolo matyti, jog ieškovės ir jos sūnaus pajamos 2017 m. sudarė 17455 Eur ir viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyto dviejų asmenų leistiną dydį (11590 Eur); be to, byloje nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (IV t., e.b.l. 7-8; 44).
Atsakovas VĮ „Vilniaus m. būstas“ 2018-11-12 raštu „Dėl Tarybos sprendimo“ informavo ieškovę, jog 2018-10-17 įvykusio Tarybos posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo nuspręsta nepritarti projektui išnuomoti ieškovės šeimai Savivaldybės būstą (duomenys neskelbtini) nesant teisinio pagrindo, todėl prašė iki 2019-02-17 atlaisvinti nurodytą butą (e.b.l. 36).
Byloje konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-12-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), būstas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą, sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas priskirtina išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Pažymėtina, jog šalys, sudarydamos 2017-08-22 Savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 22-31), apibrėžė nuomos sutarties terminą (Sutarties 21 p.) bei numatė galimybę, bet ne pareigą atnaujinti Sutartį CK nustatyta tvarka (Sutarties 22 p.). Įvertintina ir tai, jog ieškovė akceptavo Sutarties 25.1 p. sąlygą – nutraukti Sutartį pasibaigus jos terminui, jeigu ji nebus pratęsta. Taigi, ieškovė 2017-08-22 sudarydama Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį (e.b.l. 22-31), galėjo protingai numatyti, jog pasibaigus jos terminui, Sutartis gali būti nutraukta. Juolab, kad tokią galimybę nustatė Sutarties 25.1 p. ir tokia sąlyga neprieštaravo Civilinio kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms nuomos sutarties pabaigą suėjus jos terminui. Nors ieškovė teigė, jog ginčo butas nėra priskirtas socialiniam būstui, tačiau ši aplinkybė automatiškai neįpareigojo savivaldybės pratęsti nuomos santykius su ieškove. Pabrėžtina, jog savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma priskirtina prie jos socialinių funkcijų, tai nėra jos komercinės veiklos forma.
Be to, sprendžiant, ar savivaldybė šioje konkrečioje byloje turėjo pareigą pratęsti būsto nuomos sutartį, svarbu pažymėti, kad EŽTT savo praktikoje yra akcentavęs, jog Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio 2 dalis pripažįsta valstybės teisę kontroliuoti naudojimąsi nuosavybe, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama vykdant įstatymą. Kadangi savivaldybės vykdo ne tik savarankiškas, bet ir valstybines funkcijas (Vietos savivaldos įst. 5 str.), nagrinėjamu atveju atsakovė – Vilniaus m. savivaldybė, įgyvendindama valstybės politiką, šiuo atveju – aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, atliko teisėtus ir nuoseklius veiksmus, o būtent – priėmė administracinį sprendimą nepartęsti nuomos santykių su ieškove. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas, įvertinus ieškovės gaunamas pajamas už 2015 ir 2016 metus bei nustačius, jog jos viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti dydį, sudarantį teisinį pagrindą išnuomoti savivaldybei priklausantį būstą; tai patvirtina ieškovės pateiktos turto ir pajamų deklaracijos (e.b.l. 105-122). Juolab, buvo atsižvelgta ir į aplinkybę jog ieškovė turi nekilnojamojo turto (butą (duomenys neskelbtini), IV t., e.b.l. 7-8; 44). Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog savivaldybė, vykdydama Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto nuostatas, tinkamai įgyvendino jai priskirtiną funkciją – kontroliuoti jai nuosavybės teise priklausančio turto naudojimą.
Pagal Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 10 straipsnį, asmenų teisė išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus, yra viena valstybės savo piliečiams teikiamų paramos formų. Taigi asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A.S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2010; kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012).
Atsakovų paaiškinimais ir jų procesiniais dokumentais nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąraše, buvo įrašyti 1342 asmenys ir šeimos, laukiantys socialinio būsto. Šis sąrašas yra viešas https://vilnius.It/lt/parama-bustui-isigyti-ar-issinuomoti/. Tokio pobūdžio duomenys liudija, jog yra pakankamai didelis socialinio būsto poreikis savivaldybėje. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog nuomos santykiai su kitais asmenimis, praradus teisę į socialinio būsto nuomą, tęsėsi, sudarant naujas nuomos sutartis ar leidžiant išsipirkti savivaldybei priklausiusius butus (II t., e.b.l. 12-55), nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog ginčo buto nuomos terminas nepagrįstai buvo nepratęstas su ieškove. Svarbu pažymėti, jog ieškovės situacija buvo išnagrinėta individualiai ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai (CPK 178 str.); taigi savivaldybės tarybos 2018-10-17 sprendimas nepritarti sprendimo projektui „Dėl Savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo R. I. šeimai ir terminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo“ yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Tuo tarpu, kokiu pagrindu buvo pratęsti nuomos santykiai su kitais asmenimis ar leista jiems išsipirkti butus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Taigi, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja teismo išvadą, jog savivaldybės sprendimas nepratęsti nuomos termino buvo proporcinga priemonė, atsižvelgiant ne tik į jos tikslą - tinkamai kontroliuoti savivaldybei priklausančio turto naudojimą, bet ir į visuomenės interesą. Įvertinus byloje konstatuotus faktus, jog ieškovės pajamos viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą dydį bei, kad ji turi asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, įpareigojimas savivaldybės sudaryti su ieškove busto, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei, nuomos sutartį, užkirstų kelią savivaldos institucijoms vykdyti joms priskirtas funkcijas administruoti savivaldybės turtą taip kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme bei Konstitucijoje.
Nors ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, jog ji ir po 2018-06-28 naudojosi ginčo butu, t.y. pasibaigus nuomos terminui, dėl ko nuomos sutartis CK 6.481 str. ir 6.607 str. 2 d. pagrindais tapo neterminuota, šios aplinkybės savaime nesukūrė ieškovei teisėto lūkesčio į nuomos teisinių santykių partęsimą. Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad ieškovė, sudarydama 2017-08-22 Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį (e.b.l. 22-31), žinojo, jog būstas buvo išnuomotas iki 2018-06-28, o Sutarties 22 punktas nustatė tik Sutarties atnaujinimo galimybę, o ne atsakovų besąlyginį įsipareigojimą tęsti nuomos santykius. Be to, sprendžiant dėl ieškovės teisės pratęsti nuomos teisinius santykius, pažymėtina, kad Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios nuomos termino partęsimą, netaikomos mechaniškai; šios bylos kontekste yra svarbus socialinio teisingumo principo įgyvendinimas. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar ieškovė turėjo teisę nuomotis savivaldybei priklausantį butą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymus. Byloje konstatuota, kad ieškovė neatitiko esminių nurodytų teisės aktų sąlygų dėl jos gaunamų pajamų dydžio. Taigi, pagerėjus ieškovės turtinei padėčiai ir esant pakankamai dideliam socialinio būsto poreikiui ir paramai šeimoms, atsakovės priimtas sprendimas netęsti nuomos santykių su ieškove vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis Konvencijos Pirmojo protokolo 1 str. nuostatas; ieškovės turtinis interesas negali atsverti visuomenės intereso.
Be to, svarbu pažymėti, jog atsakovei sudarius su ieškove terminuotą nuomos sutartį, ieškovė objektyviai turėjo numatyti ir įvertinti tai, ar ji turi galimybę pratęsti nuomos santykius su savivaldybe. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisėti lūkesčiai yra daugiau konkretaus pobūdžio nei paprasta viltis bei pagrįsti teisine nuostata, teisės aktu ar teismo sprendimu (Čakarevič v. Croatia, no. 48921/13, 26 July 2018, § 52). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, jog ieškovė nuomavosi savivaldybei priklausantį socialinį būstą, kurio nuomos sąlygas ir tvarką griežtai reglamentavo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos. Kadangi ieškovė atitiko keliamus įstatymo reikalavimus, nuomos santykiai buvo pagrįstai tęsiami su ja. Tuo tarpu pasikeitus ieškovės turtinei padėčiai (IV t., e.b.l. 36-43), t.y. nustačius, jog jos ir sūnaus deklaruotos pajamos per 2017 metus pagal metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją sudarė 17.455 Eur ir 5865 Eur viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą dydį kartu su leistinu 25 procentų perviršiu, t. y. 11 590 Eur bei nustačius, kad ieškovė turi registruoto nekilnojamojo turto, t.y. butą (duomenys neskelbtini) (IV t., e.b.l. 44), atsakovė pagrįstai atsisakė pratęsti būsto nuomos santykius. Be to, įvertintina ir tai, jog partęsus su ieškove nuomos sutarties terminą vieneriems metams (2017-08-22 savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 22-31)), jai buvo suteiktas papildomas, pereinamasis laikotarpis, per kurį pastaroji turėjo galimybę susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Įvertintina tai, jog šis terminas buvo partęstas su ieškove pasikeitus (pagerėjus) jos turtinei padėčiai, t.y. sutikus pastarajai mokėti didesnį nuomos mokestį (e.b.l. 104). Vien ta aplinkybė, jog ieškovė penkerius metus naudojosi ginčo butu nuomos santykių pagrindu, nėra svarus argumentas įpareigoti atsakovę pratęsti nuomos santykius. Juolab, kad šios bylos kontekste svarbi yra nuomos santykių prigimtis (socialinė).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog naikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-10-17 sprendimą nepritarti sprendimo projektui „Dėl Savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo R. I. šeimai ir terminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo“ bei VĮ Vilniau miesto būsto 2018-11-12 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarybos sprendimo“ nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Atmetus ieškovės ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovės R. I. ieškinį atsakovams Vilniaus m. savivaldybei, Vilniaus m. savivaldybės tarybai ir VĮ Vilniaus miesto būstui dėl Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2018-10-17 sprendimo ir VĮ Vilniaus miesto būsto 2018-11-12 rašto panaikinimo, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.