Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

nedalyvaujant atsakovei L. A.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. L. ir L. A. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-6691-831/2021 išduotas leidimas paimti mažamečius M. L. ir A. L. iš jų tėvų L. A. ir A. L.. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9996-503/2022 išduotas leidimas paimti mažametį K. A. iš jo motinos L. A..

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad neterminuotai apriboti tiek atsakovo tiek atsakovės tėvų valdžią prašo todėl, kad padėtis po laikino tėvų valdžios apribojimo tiek pas atsakovę tiek pas atsakovą niekas nepasikeitė. Tai, kad atsakovas išėjo iš pataisos įstaigos nėra joks teigiamas apibūdinimas, kad jis pasikeitė. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atsakovas per metus laiko į globos centrą nesikreipė, vaikų sveikata, ugdymu, elgesiu nesidomėjo. Vaikams išlaikymo neteikė. Jam buvo sudarytos sąlygos skambinti, tačiau atsakovas vaikams skambino tik du kartu ir tai pokalbis trukdavo tik po 5 minutes. Pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos sprendimas laikinai apriboti tėvų valdžią buvo apskųstas Kauno apygardos teismui. Teismas pasisakė, kad aplinkybė, kad apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę nėra objektyvi priežastis, kuria jis gali pateisinti tėvo išlaikymo vaikams nevykdymą, nes jis laisvės neteko dėl savo paties tyčinio neteisėto veikimo, kuris teismo pripažintas nusikaltimu. Taip pat nesidomėjimas vaikais būnant pataisos įstaigoje yra dėl jo pačio kaltės, nes tai galima buvo daryti. Be to, buvo užsiklausta pataisos įstaigos apie atsakovą ir buvo pateikta informacija, kad atliekant laisvės atėmimo bausmė jis lankė užsiėmimus, tačiau individualų socialinės reabilitacijos planą atsakovas vykdė tik iš dalies. Atsakovo elgesys nesikeičia, jis bausmės atlikimo metu baustas 16 kartų. Nuobaudos skirtos 12 kartų. Atsakovui sugrįžus laisvę jam yra inicijuotas atvejo vadybos procesas, sudarytas atvejo vadybos planas, tačiau alkoholio vartojimo problema pas atsakovą nėra išspręsta. 2025 m. sausio 24 d. atvejo posėdžio metu socialinė darbuotoja pateikė informaciją, kad iš Klausučių bendruomenės narių gauta informacija, kad A. L. galimai vartojo alkoholį. Be to, ne kartą atsakovas yra išsakęs, kad jis planuoja vykti į užsienį. Darbo jis neturi. Paslaugas teikiantys specialistai nurodė, kad lankantis A. L. šeimoje jis dažniausia randamas savo motinos namuose arba kitur, todėl nėra aišku kur atsakovas iš tikro gyvena. Todėl nėra aišku kaip jis galėtų patenkinti vaikų poreikius. Taigi pats atsakovą niekas nepasikeitė apart to, kad jis išėjo iš pataisos įstaigos. Su vaikais iki posėdžio atsakovas buvo susitikęs tris kartus. Tai ir nėra daug. Nors gyvena netoli. Be to atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, todėl ieškovas mano kad tėvų valdžia atsakovui turėtų būti apribota neterminuotai. Be to, nei atsakovas nei atsakovė nepasinaudojo teisia pateikti ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, todėl ieškovas daro išvadą, kad atsakovus tokia padėtis tenkina. (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09 min. 58 sek. iki 28 min. 4 sek., nuo 42 min. 39 sek. iki 51 min. 32 sek.).

Teismo posėdžio metu atsakovas A. L. parodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Pirmas dalykas, ieškovė teikia klaidingą informaciją, nes jis jau pirmą dieną išėjęs į laisvę buvo su savo vaikais. Antras dalykas, rytoj jis eina darbintis į (duomenys neskelbtini) . Trečias dalykas, išlaikymo neturi galimybės teikti šiuo metu nes nedirba. Kiekvienas pasimatymas su vaikais jam atsieina po 100 eurų. Jis yra baigęs 12 klasių, yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, yra užsiregistravęs pozityvios tėvystės kursuose, kurie prasidės nuo kovo 13 d. Jis neginčina aplinkybės, kad dažnai būna pas savo mamą, nes ji gyvena šalia. Tačiau jo gyvenamoji vieta yra nuomojame bute. Su socialine darbuotoja jis bendrauja kiekvieną dieną. Šiuo metu jis atidirbinėja bedarbio valandas Klausučių seniūnijoje. Kai buvo įkalinimo įstaigoje pastoviai bendravo su savo seserimi, kurios prašė pasirūpinti jo vaikas, pasidomėti jais, kadangi globos centras griežtai uždraudė globėjai bendrauti su juo telefonu. Jis turėjo skambinti į globos centrą, tada jie skambina globėjai, tada jis vėl turi perskambinti globos centrui, kad jam teiktų informaciją apie vaikus. Jis į savaitę turėdavo 4 skambučius po 20 minučių. Todėl per seserį viską išsiaiškinti būdavo greičiau ir paprasčiau. Sesuo vaikus bent į mėnesį kartą aplankydavo, nuveždavo dovanėlių, drabužėlių. Jis žino kaip vaikai jautėsi, ko jiems reikėdavo. Jis viską apie juos žinodavo. Šiuo metu jo pajamos yra 300 Eur (bedarbio pašalpa), kurių šiuo metu užtenka nuvažiuoti pas vaikus į pasimatymą tris kartus. Nesižvalgant į jo praeitį jis tikrai nusiteikęs įsidarbinti ir teikti vaikams išlaikymą, jais rūpintis. Tikrai labai sunku iškart įsitvirtinti išėjus iš įkalinimo įstaigos. Jei esi teistas ir atlikinėjęs bausmę įkalinimo įstaigoje, jau turi žymę visam gyvenimui. Todėl nemano, kad teismas turėtų atsižvelgi į jo praeitį (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min. 16 sek. iki 34 min. 42 sek., nuo 53 min. 56 sek. iki 54 min. 50 sek.).

Atsakovė L. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Liudytoja R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra A. L. sesuo. Pastaruosius du metus ji dirbdavo sezoninį darbą užsienyje, bet šiuo metu nusprendė gyventi tik Lietuvoje, čia ieškosi darbo. Ji kartu su A. L. bandys įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad A. L. būdamas įkalinimo įstaigoje vaikais domėjosi. Jie susiskambėdavo, paklausinėdavo kaip gyvena jo vaikai, kaip sekasi darželį, kaip jų sveikata. Konkrečiai prašyti, kad ji nuvažiuotų aplankyti jo vaikų jis neprašė, nes žinojo, kad jau kaip tik ji gali tą padaro nė neprašoma. Ji su A. L. vaikais turi artimą ryšį. Kai pasakydavo, kad važiuos pas vaikus, po pasimatymo A. L. paskambindavo ir paklausdavo kaip vaikams sekasi. Ji asmeniškai palaiko ryšį su vaikais, juos aplanko. Visada vaikams nuveždavo lauktuvių, kaip nuo krikšto mamos. A. L. turi du vaikus ( 2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 36 min. 42 sek. iki 41 min. 57 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Byloje pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad L. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažamečių vaikų M. L., gim. (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina, M. L. ir A. L. tėvas – A. L., gim. (duomenys neskelbtini), K. A. tėvystė nenustatyta ( 2019 m. sausio 2 d. Gimimo įrašas Nr. 1, (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. 235, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 258). Atsakovė L. A. turi 5 nepilnamečius vaikus. Kiti du atsakovės vaikai iš kitų santykių iš atsakovė yra paimti, su atsakove negyvena (e. b. l. 15, 16, 17).

Atsakovų L. A. ir A. L. šeimai nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos Vilkaviškio r. sav. Atsakovei L. A. nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. liepos 11d. buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos Ankščių r. sav., nuo 2023 m. liepos 10 d. iki dabar atsakovei taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos Vilkaviškio r. sav.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-6691-831/2021 išduotas leidimas paimti mažamečius M. L. ir A. L. iš jų tėvų L. A. ir A. L..

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9996-503/2022 išduotas leidimas paimti mažametį K. A. iš jo motinos L. A..

M. L. ir A. L. nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2024 m. birželio 14 d., K. A. nuo 2023 m. sausio 3 d. 2024 m. birželio 14 d. nustatyta laikinoji globa, globėju skirtas Vilkaviškio socialinės pagalbos centras.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2298-1021/2023 L. A. laikinai apribota motinos valdžia vaikų M. L., A. L. ir K. A. atžvilgiu, A. L. laikinai apribota tėvo valdžią vaikų M. L. ir A. L. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo vaikų M. L., A. L. ir K. A. gyvenamoji 3 vieta nustatyta pas globos įstaigos Vilkaviškio rajono socialinės globos centro parinktą laikinąjį globėją, iš L. A. priteistas išlaikymas vaikams M. L., A. L. ir K. A., iš A. L. priteistas išlaikymas vaikams M. L. ir A. L., uzufrukto teisė į išlaikymo lėšas suteikta vaikų globėjui.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimas, kuriuo laikinai apribota atsakovams tėvų valdžią, apskųstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A704-894/2024 nutarta Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-601-1021/2024 nepilnamečiams M. L., A. L. ir K. A. nustatyta nuolatinė globa, paskirtas nuolatinis globėjas – Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Globos centras.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.155 straipsnis). Tėvų valdžia baigiasi, vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.160 straipsnis).

Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnis, 23 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindą įstatyme (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (3 dalis). Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Dėl L. A. motinos valdžios apribojimo

Ieškovas ieškinyje prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. A., vaikų M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kadangi padėtis po laikino motinos valdžios apribojimo pas atsakovę nepasikeitė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią, padėtis atsakovės šeimoje iškliko nepasikeitusi – atsakovė yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo mažamečių vaikų M. L., A. L., K. A. atžvilgiu – vaikų neauklėja, vaikais nesirūpina, nesirūpina vaikų sveikata, ugdymu, netekia vaikams išlaikymo, nededa pastangų mažamečius vaikus susigrąžinti į šeimą ir juos auginti. Atsakovei taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos nuo 2020 m. liepos 20 d., t. y. jau 4 metai, tačiau atsakovė nemotyvuota keisti gyvenimo būdo, spręsti priklausomybės problemą, dėti pastangas siekiant mažamečius vaikus susigrąžinti į šeimą. Taikant atvejo vadybą, teikiant socialines paslaugas atsakovės šeimai buvo išnaudotos visos galimos pagalbos priemonės, tačiau jos buvo neefektyvios. Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią, atsakovė nepriėmė specialistų pagalbos, nevykdė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nebendravo ir nebendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais. Nors nuo 2024 m. birželio mėnesio atsakovės šeimoje keletą mėnesių buvo fiksuojami trumpalaikiai teigiami pokyčiai, tačiau nuo 2024 m. spalio mėnesio atsakovė visiškai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nebendrauja ir nebendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, neatsakinėjo į telefoninius skambučius, SMS žinutes, neteikia informacijos apie situaciją šeimoje, paskirtu laiku neatvyksta į konsultacijas, atsakovės buvimo vieta / gyvenamosios vietos adresas nežinomas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės L. A. elgesys ateityje galėtų pasikeisti, atsakovė nekeičia savo elgesio, nebendrauja / nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų / įsipareigojimų, neatlieka jokių veiksmų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė siektų mažamečius vaikus susigrąžinti į šeimą, vykdyti motinos mažamečių vaikų M. L., A. L., K. A. atžvilgiu, todėl atsakovei motinos valdžia mažamečių vaikų žvilgiu apribotina neterminuotai.

Dėl A. L. tėvo valdžios apribojimo

Ieškovas ieškinyje prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), vaikų M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovui A. L. laikinai apribojus tėvo valdžią, padėtis atsakovo šeimoje taip pat iškliko nepasikeitusi – atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo mažamečių vaikų M. L., A. L. atžvilgiu – vaikų neauklėja, vaikais nesirūpina, nesirūpina vaikų sveikata, ugdymu, netekia vaikams išlaikymo, nededa pastangų mažamečius vaikus susigrąžinti į šeimą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai nurodė, tai, kad atsakovas išėjo iš pataisos įstaigos nėra joks teigiamas apibūdinimas, kad jis pasikeitė. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atsakovas per metus laiko į globos centrą nesikreipė, vaikų sveikata, ugdymu, elgesiu nesidomėjo. Vaikams išlaikymo neteikė. Jam buvo sudarytos sąlygos skambinti, tačiau atsakovas vaikams skambino tik du kartu ir tai pokalbis trukdavo tik po 5 minutes. Nesidomėjimas vaikais būnant pataisos įstaigoje yra dėl jo pačio kaltės, nes tai galima buvo daryti. Atsakovo elgesys nesikeičia, jis bausmės atlikimo metu baustas 16 kartų. Nuobaudos skirtos 12 kartų. Atsakovui sugrįžus laisvę jam yra inicijuotas atvejo vadybos procesas, sudarytas atvejo vadybos planas, tačiau alkoholio vartojimo problema pas atsakovą nėra išspręsta. Lankantis A. L. šeimoje jis dažniausia randamas savo motinos namuose arba kitur, todėl nėra aišku kur atsakovas iš tikro gyvena. Todėl nėra aišku kaip jis galėtų patenkinti vaikų poreikius. Taigi pats atsakovą niekas nepasikeitė apart to, kad jis išėjo iš pataisos įstaigos. Su vaikais iki posėdžio atsakovas buvo susitikęs tris kartus. Tai ir nėra daug. Nors gyvena netoli. Be to atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, todėl ieškovas mano kad tėvų valdžia atsakovui turėtų būti apribota neterminuotai. Be to, nei atsakovas nei atsakovė nepasinaudojo teisia pateikti ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, todėl ieškovas daro išvadą, kad atsakovus tokia padėtis tenkina.

Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko, motyvuodamas tuo, kad kalkėjime nebuvo darbo todėl išlaikyti vaikų atsakovas negalėjo. Tačiau būdamas įkalinimo įstaigoje atsakovas baigė mokyklos 12 klasę, baigė priklausomybių prevencijos grupę, dalyvavo užsiėmimuose, skirtuose smurto prevencijos tematikai, dalyvavo anoniminių alkoholikų/narkomanų grupėje, lankėsi pas psichologą, dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose. Kadangi atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę atsakovas neturėjo galimybės pasirūpinti savo vaikais, jo prašymu vaikais rūpinosi atsakovo sesuo R. L.. Išėjęs į laisvę atsakovas susirado gyvenamąją vietą – butą (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo metu atsakovas gali suteikti vaikams gyvenamąją vietą. Atsakovas aktyviai ieškosi darbo, tuomet galės teikti vaikams reikiamą išlaikymą. Kiekvieną savaitę atsakovas aplanko vaikus, domisi jų reikmėmis, ugdymu, sveikata. Todėl atsakovas skaito, kad ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo jo atžvilgiu turėtų būti atmestas.

Teismas, konstatuoja, kad pateikusi prašymą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo Tarnyba turi įrodyti, kad atsakovas daro ypatingą žalą savo vaikams arba visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

Kaip minėta, tiek CK 3.180 straipsnio 2 dalis, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik kai tėvai (tėvas ar motina) visiškai nesirūpina savo vaikais (vaiku) (žr. nutarties 18 punktą). CK nepateikia kriterijų, kas yra visiškas nesirūpinimas vaikais. Ši formuluotė yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje turėtų vertinama individualiai.

Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad paskutiniu metu fiksuotas teigiamas tėvo požiūris į situaciją, t. y. jis nurodė, kad jau pirmą dieną išėjęs į laisvę buvo su savo vaikais. Planuoja įsidarbinti, kad vaikams galėtų teikti išlaikymą. A. L. 2024 m. vasario 22 d. baigė priklausomybių prevencijos grupę (savarankiškų užduočių sesija ir individualios konsultacijos (6 užsiėmimai), 2024 m. vasario 21 d. dalyvavo 6 užsiėmimuose, skirtuose smurto prevencijos tematikai (nagrinėti nesmurtinio elgesio, pykčio valdymo, konfliktų sprendimo resursams, probleminio bendravimo, savikontrolės praradimo pasekmės), 9 kartus (po 1 valandą) dalyvavo Anoniminių alkoholikų / narkomanų grupėje – 2024 m. sausio 6 d., 2024m. sausio 7 d., 2024 m. sausio 13 d., 2024 m. sausio 14, 2024 m. sausio 20 d., 2024 m. sausio 21 d., 2024 m. sausio 28 d., 202 m. kovo 3 d., 2024 m. kovo 10 d., nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. 8 kartus lankėsi pas psichologą, 2024 m. balandžio 5 d. dalyvavo raštingumo projekte „Dideli Maži Ekranai”, 2024 m. rugsėjo 18 d. dalyvavo motyvaciniame pokalbyje. 2024 m. rugsėjo 19 d. A. L. dalyvavo prevenciniame – motyvaciniame pokalbyje, kurio metu išsakė savo ateities planus – ateities planuose jis nusiteikęs vykti į užsienį ir susigrąžinti vaikus. A. L. atlikdamas bausmę lankė bendrojo ugdymo 12 klasę. Šiuo metu gyvena nuomojame bute adresu, (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybės patvirtino ir atsakovo atstovė, bei liudytoja apklausta jos sesuo, kuri patvirtino faktą, kad A. L. būdamas įkalinimo įstaigoje vaikais domėjosi. Jie susiskambėdavo, paklausinėdavo kaip gyvena jo vaikai, kaip sekasi darželį, kaip jų sveikata. Kai pasakydavo, kad važiuos pas vaikus, po pasimatymo A. L. paskambindavo ir paklausdavo kaip vaikams sekasi.

Teismui įvertinus byloje surinktą medžiagą darytina išvada, kad atsakovas A. L. deda pastangas, siekdamas pakeisti susiklosčiusią situaciją, jis domisi vaikų gyvenimu ir nori atkurti ryšį su jais, yra požymių, jog jo elgesys yra nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaikus į šeimą. Byloje taip pat nėra įrodyta, jog atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikams.

Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad yra pagrindas manyti, jog ateityje situacija atsakovo A. L. šeimoje gali pagerėti ir vaikai galėtų grįžti į atsakovo šeimą. Todėl nenustatytas pagrindas taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.180 straipsnio 3 dalis).

Nusprendus netaikyti neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, byloje spręstinas klausimas dėl laikino tėvo valdžios panaikinimo arba pratęsimo. Teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad teismo, nagrinėjančio klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar tėvų valdžios apribojimo, nesaisto nei ieškinio (prašymo) dalykas, nei faktinis pagrindas. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad, taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

Kaip nurodyta aukščiau, atsakovo teigiamo elgesio pokyčiai kol kas tik laikini. Remiantis teismų praktika, vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, išsinuomojo būstą) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas).

Apie tokius atsakovo elgesio pokyčius išvados daryti dar negalima. Tėvo valdžios apribojimas galėtų būti panaikintas tik jei šie pokyčiai būtų stabilūs, nuolatiniai ir duotų realių rezultatų. Todėl yra pagrindas pratęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.183 straipsnio 5 dalis).

Teismas pažymi, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis). Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo

Vaikams nustatyta nuolatinė globa, priteistas išlaikymas, todėl klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nesprendžiamas (CPK 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Todėl už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo žyminis mokestis nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

P. M. apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2298-1021/2023 paskirtą laikiną atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.