- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2-471-1097/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00056-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- A.B.O.G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Topada“, mažajai bendrijai „Haitas“, P. D., I. D.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A.B.O.G. NV atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės A.B.O.G. NV ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Topada“, mažajai bendrijai „Haitas“, P. D., I. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – T. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A.B.O.G. NV (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Topada“, mažajai bendrijai (toliau – MB) „Haitas“, P. D., I. D. (toliau – ir atsakovai) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia statinio (pastato–sandėlio), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis), 2021 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovės UAB „Topada“ ir atsakovų P. D. bei I. D.; 2) pripažinti negaliojančia Sandėlio 2024 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovų P. D. bei I. D. ir atsakovės MB ,,Haitas“; 3) grąžinti Sandėlį atsakovės UAB „Topada“ nuosavybėn; 4) netenkinus pirmojo, antrojo ir trečiojo reikalavimų – tenkinti alternatyvų reikalavimą: priteisti ieškovei 119 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo P. D., subsidiariai su UAB ,,Topada“, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-513/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-14-553/2023 vykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. kovo 26 d. gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovei MB „Haitas“ priklausančio statinio, t. y. ginčo pastato–sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo draudimo.
3. Grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Topada“ nėra atsiskaičiusi pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas 617 525,43 Eur išieškojimas ieškovei iš skolininkės UAB „Topada“: 7 721,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, 82 000 Eur sumokėto avanso, 389 165 Eur žalos atlyginimo ir 135 683,69 Eur palūkanų. Ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais buvo perleistas 119 000 Eur vertės Sandėlis. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Ieškovės teigimu, išimtiniais atvejais ginčuose dėl konkretaus turto grąžinimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką teismas gali taikyti konservacinės paskirties, laikinai sureguliuojančias ginčą laikinąsias apsaugos priemones. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes šiuo atveju ieškinyje vienas iš keliamų reikalavimų yra pripažinti Sandėlio 2021 m. kovo 12 d. ir 2024 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais bei grąžinti jį UAB „Topada“ nuosavybėn. Ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes ginčo Sandėlis buvo perleistas du kartus: 2021 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2024 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Be to, atsakovų veiksmų seka iki bylos iškėlimo, sandorių pobūdis (2021 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens, kuris yra juridinio asmens vadovo artimas giminaitis, t. y. brolis ir brolio žmona, bei akcininkas; 2024 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp fizinio asmens ir juridinio asmens, kurio vadovas yra atsakovas P. D.), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsniu, sudaro pagrindą preziumuoti, kad sandorių šalys yra nesąžiningos, todėl gali imtis veiksmų, siekdamos apsunkinti šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą, jei ieškinys būtų patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo Nekilnojamojo turto registre dėl Sandėlio nuosavybės perleidimo draudimo – taikymo.
5. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartyje pasisakyta, jog, atsižvelgus į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus dėl įrodymų, preliminariai juos vertinant, nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra akivaizdžiai nepagrįsti, tačiau pažymėta, kad nurodyti argumentai bei pateikti duomenys dėl pareikštų ieškinio reikalavimų taip pat nėra pakankami, jog būtų galima daryti pagrįstas išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismas laikė, kad ieškinys preliminariai vertinant pagrįstas, tačiau iš esmės dėl jo pagrįstumo gali būti nuspręsta tik įvertinus visumą faktinių aplinkybių bei įrodymų ir bylą išnagrinėjus iš esmės. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumo įrodymai nėra tiriami ir vertinami.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekis išsaugoti esamą situaciją iki bus išspręstas byloje kilęs ginčas dėl sandorių, vertintini atsižvelgiant ir į esminius principus, pvz., proporcingumo principą, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, jog teismas nė vienai iš šalių nesuteikia nepagrįsto prioriteto. Ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovams patys savaime nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien ieškinio pateikimas negali suteikti ieškovei pranašumo. Prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl ieškinio pateikimo ir jame nurodytų argumentų neatitiktų šalių interesų derinimo taisyklės.
7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nurodytais argumentais ir pateiktais duomenimis, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes Sandėlis buvo perleistas du kartus (2021 m. kovo 12 d. ir 2024 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimis), o sandorių, kuriais buvo perleistas turtas, šalis sieja giminystės ryšiai, neįrodė atsakovų nesąžiningumo. Ieškovė nepateikė duomenų ar įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovų ketinama imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekiant perleisti turtą, taigi, nepaneigė civilinėje teisėje galiojančios asmens sąžiningumo prezumpcijos.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nurodydama argumentus dėl atsakovų nesąžiningumo, tuo pačiu akcentuoja ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo nekilnojamąjį turtą, kol įsiteisės procesinis sprendimas byloje – šiuo atveju iš esmės grindžiamas ne atsakovų nesąžiningumu, tačiau poreikiu išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, jei ginčo objekto statusas bylos nagrinėjimo metu būtų pakeistas. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra tam tikra prasme daikto areštas: draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą nustatymas užkerta kelią pakisti bylos nagrinėjimo metu esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas galėtų apsunkinti ar net padaryti neįmanomą ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą. Tačiau vien ieškinyje bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvardyti ir neteisėtais įvertinti atsakovų veiksmai (sudaryti sandoriai) patys savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu elgsis nesąžiningai, sieks perleisti turtą. Teismo vertinimu, nesąžiningą elgesį galintys patvirtinti veiksmai, susiję su turimo turto slėpimu, perleidimu, įkeitimu ar jo apsunkinimu bet kokia kita forma, siekiant ateityje išvengti galbūt ieškovei nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra įrodyti.
9. Teismas nurodė, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pareiškimas ir ieškovės nurodytų teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus pagrįstų įrodymų, tikėtinų duomenų, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių papildomų duomenų (pvz., kad atsakovė ėmėsi nesąžiningų veiksmų ar pan.) po 2025 m. vasario 28 d. teismo nutarties, prašymą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais.
10. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Teismo vertinimu ieškovės prašymas nėra pagrįstas, pateikti duomenys nėra pakankami, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė A.B.O.G. NV (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkinti – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovei MB „Haitas“ priklausančio statinio, t. y. pastato–sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo draudimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
11.1. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Apeliantė aiškiai įvardijo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Ieškinys atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis apeliantės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jos pasirinktas teisių gynimo būdas yra galimas, todėl yra pagrindas spręsti, kad egzistuoja pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Vienas ieškinyje keliamų reikalavimų yra pripažinti Sandėlio pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais bei grąžinti Sandėlį UAB „Topada“ nuosavybėn. Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.
11.3. Teismas netinkamai vertino grėsmę, kad ginčo objektas gali būti perduotas tretiesiems asmenims, nors apeliantė pateikė įrodymus, kad tokia grėsmė yra reali. Teismas nepagrįstai ir prieštaringai nurodė, kad apeliantė nepateikė duomenų ar įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovų ketinama imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekiant perleisti turtą. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad ginčo turtas buvo perleistas jau du kartus. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
11.4. Įrašo viešajame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo, tačiau netrukdanti atsakovei įgyvendinti jos turimas ginčo statinio naudojimo, valdymo teises. Dėl to tuo atveju, jei atsakovė iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo statinio šiuo metu perleisti, minėta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovės interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jos teisių.
Atsiliepimas
12. Atsakovė MB ,,Haitas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad 2024 m. kovo 13 d. buvo sudaryta MB „Haitas“ nario teisių perleidimo sutartis (toliau – Sutartis). Sutartį sudarė I. D., P. D. ir N. J. Sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad Sutarties bendra vertė sudaro 160 000 Eur. Sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodyta, kad P. D. ir I. D. įsipareigoja perleisti savo nepiniginius įnašus, kurių kiekvieno vertė yra 80 000 Eur (iš viso 160 000 Eur). Sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodyta, kad už pardavėjų P. D. ir I. D. perleidžiamus įnašus pirkėjas N. J. įsipareigojo sumokėti po 80 000 Eur, sumą pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas, terminą skaičiuojant nuo Sutarties pasirašymo dienos. N. J. nėra susijęs su MB „Haitas“ nario teisių pardavėjais P. D. ir I. D. MB „Haitas“ nario teises įsigijęs naujasis jų teisėtas savininkas sumokėjo tuometinę rinkos vertę atitikusią 160 000 Eur sumą už nario teises ir ginčo Sandėlį, todėl negali būti laikomas nesąžiningu, be kita ko, jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie kitų asmenų turtinius interesus į MB „Haitas“ turtą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie atsakovės MB „Haitas“ nesąžiningumą byloje pateikta nebuvo. Taigi, nėra išpildoma nė viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų: 1) ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas; 2) apeliantė nepateikė jokių faktinių aplinkybių ar argumentų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes MB „Haitas“ teisių įgijėjas buvo sąžiningas.
13. Atsakovai P. D. ir I. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsakovų teigimu, apeliantė neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovas P. D. laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2020 m. sudarė paskolos sutartis su UAB „Topada“, t. y. suteikė UAB „Topada“ 493 076,41 Eur paskolas, o UAB „Topada“ įsipareigojo jas grąžinti. Nuo 2013 m. kovo 25 d. iki Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-513/2022 priėmimo vienintelis UAB ,,Topada“ kreditorius buvo atsakovas P. D. Sudarant ginčo 2021 m. kovo 12 d. Sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį apeliantė nebuvo UAB ,,Topada“ kreditore, todėl ši sutartis negalėjo pažeisti ir nepažeidė jos interesų. Pagal 2021 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį nenaudojamas Sandėlis buvo parduotas už rinkos kainą, t. y. nepažeidė nei UAB ,,Topada“, nei kitų asmenų interesų. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną P. D. buvo visiškai sumokėjęs UAB „Topada“ Sandėlio kainą ir UAB „Topada“ buvo iš dalies sumokėjusi skolą P. D. pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, t. y. skolos dalį, sudarančią 150 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas P. D. ginčijamos Sandėlio 2021 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo vienintelis UAB ,,Topada“ kreditorius, ši sutartis buvo sudaryta teisėtai, įstatymuose nustatyta tvarka. Įskaitymas tarp atsakovo P. D. ir UAB ,,Topada“ buvo įvykdytas siekiant sumažinti jos įsipareigojimą atsakovui pardavus Sandėlį. Atsakovai taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovai atliko ar ketina atlikti nesąžiningus veiksmus, taigi, neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, jog tenkinus ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Apeliantė teikia pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dar iki 2025 m. kovo 10 d. atskirojo skundo išnagrinėjimo. Abu ieškovės byloje teikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiami tapačiomis aplinkybėmis ir motyvais. Byloje neišaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis galėtų būti tenkinamas apeliantės 2025 m. kovo 26 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nepadidėjo rizika Sandėlį perleisti sąžiningam įgijėjui. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra iš esmės tapatūs ir jų pagrįstai netenkino.
14. Atsakovė UAB ,,Topada“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad apeliantė antrą kartą byloje pateikė iš esmės tokį patį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje neatsirado naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai tenkinti apeliantės 2025 m. kovo 26 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė UAB „Topada“ 2021 m. kovo 12 d. sudarė Sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovais P. D. ir I. D. Sandėlio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta siekiant UAB „Topada“ atsiskaityti su kreditoriumi P. D. pagal susidariusį UAB „Topada“ įsiskolinimą pagal paskolos sutartis, kuris Sandėlio pardavimo dieną buvo 493 076,41 Eur. Priešingai nei nurodo apeliantė, UAB „Topada“ Sandėlį P. D. pardavė sąžiningai, pagal tuo metu buvusias rinkos kainas. Statinio vertę nustatė UAB „Vestus Group“, kuri 2021 m. vasario mėn. atliko turto vertinimą ir pateiktoje turto vertinimo ataskaitos išvadoje dėl turto vertės nurodė, kad vertintojas, remdamasis duomenų analize bei lyginamojo metodo skaičiavimų rezultatais, mano, jog Sandėlio rinkos vertė vertinimo dieną yra 160 000 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas ir neatitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos privalomos sąlygos tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimą. UAB „Topada“ Sandėlį P. D. ir I. D. pardavė ne už 119 000 Eur, kaip nurodo apeliantė, o už kainą, kuri yra artima turto vertinimo ataskaitoje nurodytai rinkos kainai. Atsižvelgiant į tai, UAB „Topada“ negali būti laikoma nesąžininga šalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (įrašo viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę) taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).
19. Šioje byloje keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
20. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad apeliantė pareiškė ieškinį, CK 6.66 straipsnio pagrindu prašydama pripažinti negaliojančiomis atsakovės UAB „Topada“ ir atsakovų P. D. bei I. D. 2021 m. kovo 12 d. sudarytą Sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat, atsakovų P. D. bei I. D. ir atsakovės MB ,,Haitas“ 2024 m. vasario 12 d. sudarytą Sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios, apeliantės teigimu, pažeidžia jos, kaip atsakovės UAB „Topada“ kreditorės, teises ir interesus, nes dėl atsakovės UAB „Topada“ neteisėtai perleisto nekilnojamojo turto, apeliantės galimybės išieškoti jai priteistą iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškomą 617 525,43 Eur sumą yra apsunkintos. Jei nurodyti reikalavimai nebūtų tenkinami, apeliantė alternatyviu reikalavimu prašo priteisti jai 119 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo P. D., subsidiariai su UAB ,,Topada“, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-513/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-14-553/2023 vykdymui.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio turinį, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliantės ieškinio reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Kaip matyti, ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek apeliantės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, t. y. egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
23. Šios išvados nepaneigia atsakovų atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai ir nurodytos aplinkybės, nes, kaip matyti iš jų turinio, šie atsakovų argumentai daugiausia yra susiję su pareikštų ieškinio reikalavimų, grindžiamų actio Pauliana taikymu, teisiniu įvertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti nagrinėjama. Atsakovų nurodomi argumentai dėl neegzistuojančios apeliantės reikalavimo teisės, kaip sąlygos pareikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu, nebuvimo, dėl atsakovų sąžiningumo sudarant ginčo sandorius, negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šie klausimai, kaip sudarantys bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo proceso metu ir išspręsti galutiniu teismo procesiniu sprendimu, pasisakant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
24. Spręsdamas dėl antros sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo – ir atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (įrašo viešajame registre) taikymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės nurodomi neteisėtais įvardinami atsakovų veiksmai, t. y. neatsiskaitymas su apeliante, Sandėlio perleidimo sandoriai, ginčo sandorių šalis siejantys giminystės ir kitokio pobūdžio ryšiai, MB ,,Haitas“ buveinės registracijos vieta ar (ne)mokumas, savaime neįrodo atsakovų nesąžiningumo ir, teismo vertinimu, nėra pakankami, kad būtų pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovei MB „Haitas“ priklausančio Sandėlio nuosavybės perleidimo draudimo, kuris savo esme, teismo vertinimu, prilygsta turto areštui. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovai ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdami perleisti turtą, todėl nėra pagrindo konstatuoti grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
25. Apeliantė, nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde argumentuoja, kad prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre apie nuosavybės perleidimo ribojimą, apeliantė grindė būtinybe iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos užtikrinti esamos padėties išsaugojimą ir apsaugoti ginčo objektu esantį turtą nuo jo perleidimo sąžiningiems įgijėjams.
26. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Dėl to šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019 ir kt.).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantė galimą atsakovų nesąžiningumą grindė tuo, kad ginčijamais sandoriais turtas buvo perleistas du kartus, ginčijami sandoriai sudaryti giminystės ir kitokio pobūdžio ryšiais susijusių asmenų ir kt. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė galimą atsakovų nesąžiningumą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindžiamas actio Pauliana pagrindu reiškiamas ieškinys, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos teismo nutarties motyvams, kad įvertinus tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, tai, ar ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas – tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, remiantis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis įvertinus byloje esančius įrodymus, bus galima įvertinti ginčo sandorių šalių (ne)sąžiningumą sudarant ginčo sandorius, nes ginčo sandorių šalių (ne)sąžiningumas – viena iš actio Pauliana tenkinimo sąlygų (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).
28. Kita vertus, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Dėl to tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1398-178/2017). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).
29. Apeliantė prašė taikyti įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo Sandėlį. Byloje pareikštu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiomis ginčo turto perleidimo sutartis ir taikyti restituciją, kurios pagrindu iš atsakovės UAB „Topada“ priteistų sumų išieškojimas būtų nukreiptas į pirkimo–pardavimo sutartimis perleistą ginčo turtą (Sandėlį). Apeliantė argumentavo, kad tokia situacija patvirtina byloje egzistuojantį siekį užtikrinti, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, taip sudarant galimybę užtikrinti apeliantės pareikštų reikalavimų įvykdymą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o tokių ribojimų tikslas – išsaugoti ginčo objektą bei jo teisinį statusą nepasikeitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020). Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus konkrečiam turtui, gali lemti poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomu apeliantei palankaus sprendimo įvykdymą. Kartu tokia priemonė laikoma nesukeliančia didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-881/2023).
31. Įvertinęs ginčo pobūdį bei minėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju yra tikslinga viešajame registre atlikti įrašą dėl draudimo atsakovei MB ,,Haitas“ perleisti daiktines teises į ginčo Sandėlį. Teismo vertinimu, aptariama laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga siekiamam užtikrinti interesui ir pernelyg nevaržo atsakovės MB ,,Haitas“ nuosavybės teisių. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovams. Be to, tokio pobūdžio apribojimai pripažįstami kaip būtini ir įstatymų leidėjo – pagal CPK 137 straipsnio 6 dalį teismas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Taigi, nagrinėjamu atveju prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, ne tik užtikrins būsimo, galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu ir išlaikys būtiną šalių interesų pusiausvyrą, atsakovei MB ,,Haitas“ sukeldamas tik minimalius jos, kaip ginčo turto (Sandėlio) savininkės, suvaržymus, apribodamas tik vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – teisę perleisti turimas nuosavybės teises.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas ir taikoma laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre) dėl nuosavybės teisės į atsakovės MB ,,Haitas“ nekilnojamojo turto – pastato–sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo draudimo, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės A.B.O.G. NV prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre) dėl nuosavybės teisės į atsakovės mažosios bendrijos ,,Haitas“ (juridinio asmens kodas 306646130) nekilnojamojo turto – pastato–sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo draudimo, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.
Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.