- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2-678-464/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00829-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Soscor Energy PTE Ltd.“
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo ,,Soscor Energy PTE Ltd.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ,,Soscor Energy PTE Ltd.“ ieškinį mirusio atsakovo V. P. (V. P.) įpėdiniams dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ,,Soscor Energy PTE Ltd.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo V. P. įpėdinių 380 000 Eur skolą ir 40 186,30 palūkanas.
2. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 9 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį, kuria suteikė atsakovui 360 000 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2024 m. gegužės 9 d. ir mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas. 2023 m. balandžio 12 d. šalys sudarė dar vieną paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovui 20 000 Eur paskolą, o atsakovas paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2024 m. balandžio 12 d. ir mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas. Šalys 2024 m. sausio 31 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas patvirtino, kad yra skolingas ieškovui 380 000 Eur ir 25 809,54 Eur palūkanų. Atsakovas paskolų iki nustatyto termino negrąžino, ieškinio pateikimo metu skola yra 380 000 Eur, o palūkanos – 40 186,30 Eur.
3. Ieškovo teigimu, jam tapo žinoma, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) mirė. Vilniaus miesto 35-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla, todėl prašo bylos nagrinėjimą sustabdyti iki kol paaiškės atsakovo įpėdiniai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovo ,,Soscor Energy PTE Ltd.“ ieškinį atsisakė priimti.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui (jo įpėdiniams) pagal bendrąsias nacionalines teritorinio teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnis). Tačiau ieškinio reikalavimai kildinami iš paskolos sutarčių, kurių 18 punkte sutarties šalys (ieškovas ir atsakovas) susitarė, kad visi ginčai, kylantys iš šių sutarčių, bus sprendžiami teisme pagal paskolos davėjo buveinę, taikant Lietuvos Respublikos teisę. Paskolos davėjas yra ieškovas, o jo buveinė yra Singapūre.
6. Teismas konstatavo, kad pagal šalių susitarimą ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui, todėl jį priimti atsisakė ir pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą vadovaujantis sutartinio teismingumo taisyklėmis.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas ,,Soscor Energy PTE Ltd.“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priimti naujus rašytinius įrodymus. Nurodo tokius argumentus:
7.1. Ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui pagal išimtinio teismingumo taisykles. CPK 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Šiuo atveju ieškovo (palikėjo kreditoriaus) ieškinys buvo pareikštas prieš įpėdiniams priimant palikimą bei atsižvelgiant į palikimo buvimo vietą Vilniaus mieste.
7.2. Atsakovo palikimo vietą Vilniuje, be kita ko, patvirtina ir tokia aplinkybė, kad atsakovo paveldėjimo byla šiuo metu yra užvesta Vilniaus miesto 35-ojo notarų biure. Atsakovas turėjo nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje, Lietuvoje esančią banko sąskaitą.
7.3. Nei ieškovas, nei atsakovas neturėjo tikslo perkelti teismingumą į Singapūrą. Paskolos sutartyje akivaizdžiai per klaidą buvo numatyta, kad teismingumas nustatomas pagal paskolos davėjo, o ne pagal paskolos gavėjo buveinę. Aplinkybė, kad nei ieškovas, nei atsakovas neturėjo tikslo perkelti teismingumą į Singapūrą, patvirtina susiklosčiusių aplinkybių visuma. Ieškovo vienintelis akcininkas ir direktorius yra A. Č., kuris yra Lietuvos pilietis. Atsakovas taip pat yra Lietuvos pilietis ir nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris Lietuvoje turi nekilnojamojo turto ir banko sąskaitą. Be to, paskolos sutartyse numatyta, kad paskolos sutarčiai yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, sutartys sudarytos Vilniuje, Lietuvoje.
7.4. Paskolos sutartys buvo rengiamos ieškovo, tačiau teismingumo perkėlimas į Singapūrą nebūtų naudingas nei ieškovui, nei atsakovui, kuris yra fizinis asmuo ir jam paprasčiau būtų ginti savo teises Lietuvos Respublikos teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
8. Apeliantas ,,Soscor Energy PTE Ltd.“ su atskiruoju skundu pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą bei išrašą iš atsakovo vardu ,,Swedbank“, akcinėje bendrovėje, atidarytos banko sąskaitos. Apeliantas prašo šiuos įrodymus priimti, nes jais siekia grįsti savo teiginius, kad atsakovas Lietuvoje turėjo turto, todėl ginčui taikytina CPK 31 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtinio teismingumo taisyklė, lemianti šio ginčo nagrinėjimą Lietuvos Respublikos teismuose. Apelianto teigimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado pirmosios instancijos teismui nepagrįstai pripažinus, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
9. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas ieškinio, pareikšto mirusio atsakovo įpėdiniams (turto paveldėtojams), kurie ieškinio pateikimo metu dar nebuvo žinomi, teismingumo klausimas. Siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti tokį ginčą, svarbūs ir reikšmingi visi įrodymai, susiję su mirusio atsakovo turtu.
11. Procesinis klausimas dėl teismo, kuris turėtų nagrinėti konkretų ginčą, kyla jau šio ieškinio priėmimo stadijoje, o apelianto pateikti nauji įrodymai, kuriais jis siekia pagrįsti ginčo teismingumą būtent Lietuvos teismams, gali turėti įtakos teisingam tokio klausimo išsprendimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja po skundžiamos nutarties priėmimo kilusią naujų įrodymų pateikimo būtinybę ir su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus priima.
Dėl bylos teismingumo nustatymo
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK ir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
13. Kadangi teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, pagal nacionalinę teisę teismas paprastai jurisdikciją patikrina jau bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, teismas jį priima. Ir priešingai, nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad paskolos sutartimis, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, ir kuriomis apeliantas, Singapūre registruotas juridinis asmuo, su atsakovu susitarė ginčus, nesutarimus ar pretenzijas spręsti teisme pagal paskolos davėjo buveinės vietą, jeigu šalims nepavyktų ginčo išspręsti taikiai per 30 dienų, konstatavo, kad šių paskolos sutarčių neįvykdymu grindžiamas ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
15. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto pozicija, kad ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl šio konkretaus ginčo neteismingumo Vilniaus apygardos teismui, atsižvelgiant į jo pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį bei CPK įtvirtintą reglamentavimą dėl tokio pobūdžio ieškinių nagrinėjimo vietos, pernelyg ankstyva.
16. Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia ieškinį savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas ieškinys), turinčios priešingą interesą, taip pat egzistuoja jų tarpusavio nesutarimas, ginčas. Procesas prasideda ir vyksta šalių iniciatyva. Dviejų šalių buvimas procese sudaro tinkamas sąlygas procesui vykti, įgyvendinti jame rungimosi principą. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. gali išspręsti kilusį šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 46 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-403/2022, 43 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kad paskolos sutarties, kurios pagrindu reiškiamas ieškinys, šalis, t. y. paskolos gavėjas V. P., yra miręs. Taigi, viena vertus, faktiškai neegzistuoja viena iš civilinio proceso ginčo teisenos tvarka sąlygų – dvišališkumas, kadangi atsakovas, kuriam tektų pareiga vykdyti prievolinius įsipareigojimus apeliantui, yra miręs. Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti nagrinėjama. Kai, prasidėjus civilinės bylos procesui, miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 163 straipsnio 1 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kita vertus, reikalavimai teisme gali būti pareikšti ne tik pačiam tiesiogiai už prievolės vykdymą atsakingam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, kuriems pagal įstatymą kyla pareiga įvykdyti kito asmens prievoles, pavyzdžiui, mirusio skolininko turto paveldėtojams. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ir specialią procesinę tvarką tokio pobūdžio reikalavimams teisme pareikšti. Pagal CPK 31 straipsnio 2 dalies nuostatas palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Tai yra išimtinio teismingumo taisyklė, todėl šalys neturi pasirinkimo, į kurį teismą kreiptis, negalima šios taisyklės pakeisti ir šalių tarpusavio susitarimu (CPK 32 straipsnio 2 dalis).
19. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo įsitikinti, ar yra teisinės prielaidos kreiptis į teismą su būtent tokio pobūdžio ieškiniu (skolininkas yra miręs ir įpėdiniai dar nėra priėmę palikimo), o tokių duomenų su ieškiniu nepateikus, nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Ieškovui negalint pateikti įrodymų dėl to, ar pagal paskolos sutartis įsipareigojęs asmuo, kuris yra miręs, turėjo turto, ar buvo pradėtos jo turto paveldėjimo procedūros, ar šios procedūros dar nėra užbaigtos, ar, priešingai, jau yra aiškus įsipareigojusio pagal sutartis asmens turto paveldėtojas (paveldėtojai) ir šio asmens (turto paveldėtojo) atsakomybės už palikėjo skolas ribos, teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, išduoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (CPK199 straipsnio 4 dalis).
20. Tik surinkus visą būtiną informaciją galėtų būti vertinama, ar gali būti taikomos CPK 31 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Vilniaus apygardos teisme pareikšti reikalavimai dar nežinomiems turto paveldėtojams priimti nagrinėti. Jeigu atsakovo pagrindinio turto vieta yra Vilniuje, ieškinys teismui buvo pareikštas iki įpėdiniams priėmus palikimą ir paveldėjimo procedūros dar nėra baigtos, teismas turės sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio atsakovo teisių perėmėjai ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (nėra galimas) (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Jeigu paveldėjimo procedūros yra baigtos iki šio ieškinio pareiškimo, aplinkybės, susijusios su ieškinio forma bei turiniu, sutartinės jurisdikcijos sąlygų taikymu turėtų būti įvertintos iš naujo.
22. Ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo klausimai yra pirmosios instancijos teismo diskrecija (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.