Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-199-153/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-21
Bylos Nr.: 2A-199-153/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06193-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
Atsakovas: UAB „Autonas LT“, UAB „Gineso servisas“
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo: V. B.
Advokatai: Gintaras Dabkevičius

Kategorijos

2.5.1.3.6Piniginės prievolės
2.5.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr. 2A-199-153/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06193-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.39.2.6.1; 3.1.7.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Autonas LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-195-886/2016 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms UAB „Autonas LT“, UAB „Gineso servisas“, trečiasis asmuo – V. B. (V. B.), dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo solidariai priteisti 1 656,24 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 50 Eur žyminio mokesčio 82,75 Eur už priedų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų iš atsakovių UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“. Ieškovas nurodė, kad Belgijoje dėl trečiojo asmens V. B., vairavusio transporto priemonę SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės 2013 m. sausio 30 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu padaryta žala. Transporto priemonę vairavęs V. B. buvo samdomas abiejų bendraatsakovių, eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimus dėl 1 656,24 Eur ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, sumokėjęs 1 656,24 Eur Belgijos nacionaliniam draudikų biurui, prašo grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens, nevykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kadangi atsakovės ieškovo reikalavimo neįvykdė – į prašymą atlyginti ieškovo turėtas išlaidas geruoju neatsiliepė.

Atsakovė UAB „Autonas LT“ su ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad UAB „Gineso servisas“ buvo transporto priemonės naudotojas lizingo sutarties pagrindu, kad atsakoves UAB „Gineso servisas“ ir UAB „Autonas LT“ siejo transporto priemonių nuomos 2012 m. gruodžio 28 d. sutartis ir papildomas 2013 m. sausio 2 d. susitarimas. Už transporto priemonės apdraudimą atsakinga lizingo gavėja UAB „Gineso servisas“. Transporto priemonę vairavęs V. B. įvykio dieną įmonėje UAB „Autonas LT“ darbo funkcijų neatliko, nes jam buvo suteiktos 2013 m. sausio 30 d. papildomos poilsio dienos. Atsakovės manymu, ieškovas nepateikė patikimų įrodymų dėl žalos dydžio ir kad žalos dydį atitinkantis išmokos dydis susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.

Atsakovė UAB „Gineso servisas“ ir trečiasis asmuo V. B. nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinio pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimus patenkino, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai priteisė 1 656,24 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 50 Eur žyminio mokesčio, 82,75 Eur dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidas iš atsakovių UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“. Priteisė iš atsakovių UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ po 7,11 Eur iš kiekvienos procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

3. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo V. B., vairavęs transporto priemonę SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltas dėl Belgijoje 2013 m. sausio 30 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu padarytą žalą – 1 656,24 Eur, atlygino Belgijos nacionalinis draudikų biuras ir pateikė reikalavimą dėl žalos atlyginimo Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino 1 656,24 Eur žalą ir 2014 m. lapkričio 24 d. su pretenzijomis kreipėsi į atsakoves UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsakovės žalos neatlygino.

Teismas atmetė atsakovės UAB „Autonas LT“ argumentus dėl jos atleidimo nuo pareigos atlyginti turtinę žalą ieškovui nustatęs, kad 2013 m. sausio 30 d. eismo įvykio metu transporto priemonės SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas buvo UAB „Gineso servisas“, o savininkas buvo UAB „Autonas LT“, kad eismo įvykio dieną trečiasis asmuo V. B. buvo abiejų atsakovių, ir UAB „Autonas LT“, ir UAB „Gineso servisas“, darbuotojas.

4. Teismas taikė ginčo santykiams Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ, Įstatymas). Ir nurodė, kad: kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.); kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 str. 1 d.); kad Įstatyme įtvirtina transporto priemonės savininko pareiga sudaryti draudimo sutartį. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (Įstatymo 4 str. 2 d.); taip pat kad Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas naudoti ar leisti naudotis kitiems asmenims transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta biuro teisė reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovių papildomo 2013 m. sausio 2 d. susitarimo 1 punkte tik formaliai perrašytos Civilinio kodekso 6.567 straipsnio nuostatos, kuriose apibrėžta išperkamosios nuomos sutarties samprata, tačiau konkrečios papildomo susitarimo sąlygos visiškai neatitinka išperkamosios nuomos sutarties esmės, o atitinka nuomos sutarties sąlygas. Teismo vertinimu, sutarties 2 punktas taikytinas tik šį susitarimą pasirašiusių šalių tarpusavio ginčų sprendimui. Tačiau toks sutarties atsakovių tarpusavio įsipareigojimas negali apriboti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ar prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Teismo manymu, atsakovių veiksmai po 2013 m. sausio 2 d. susitarimo pasirašymo neatitinka išperkamosios nuomos sutarties esmės ir išperkamosios nuomos sutarčiai būdingų sąlygų vykdymo.

6. Teismas, nustatęs, kad eismo įvykio metu vilkikas priklausė UAB „Translogus“, o ne bendraatsakovei UAB „Autonas LT“ ar UAB „Gineso servisas“, nusprendė, kad byloje nėra informacijos, kokiu būdu tariamai lizingo sutartimi UAB „Gineso servisas“ išnuomotas vilkikas buvo perduotas visiškai kitos įmonės nuosavybėn. Teismas įvertino, kad atsakovės UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ yra glaudžiai susijusios įmonės – jas sieja bendras verslas, bendri interesai, abiejose įmonėse dirbo tie patys darbuotojai, abiejų įmonių buvę ar esami akcininkai ir vadovai susiję artimais giminystės ryšiais (D. R. ir V. R. yra broliai). Iš mokėjimų apyvartos žiniaraščių teismas nustatė, kad realus išperkamosios nuomos įmokų mokėjimas nebuvo vykdomas. Teismas nesivadovavo atsakovės UAB „Autonas LT“ atstovo teismo posėdyje pateiktu paaiškinimu, kad tarp abiejų atsakovių buvo vykdomi priešpriešinių reikalavimų užskaitymai, todėl pagal 2013 m. sausio 2 d. susitarimą realaus pinigų pervedimo nebuvo, o vėliau buvo fiksuojamas UAB „Gineso servisas“ įsiskolinimas. Atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo argumentus dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Teismas akcentavo, kad nepateikta jokių duomenų, kad atsakovės UAB „Autonas LT“ buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojamas nuomininkės UAB „Gineso servisas“ įsiskolinimas, taip pat nėra jokių duomenų, kad UAB „Gineso servisui“ nevykdant pareigos mokėti įmokas pagal 2013 m. sausio 2 d. susitarimą, nuomotoja UAB „Autonas LT“ nutraukė sutartį ir ėmėsi priemonių dėl skolos išieškojimo. Teismas manė, kad turtinė žala dėl įvykusio eismo įvykio padaryta bendrais abiejų atsakovių veiksmais (CK 6.6 str. 3 d.), pažeidus TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą naudoti ar leisti naudotis kitiems asmenims transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl abiem atsakovėms taikė solidarią atsakomybę regreso tvarka dėl nuostolių atlyginimo ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimą skundžia atsakovės UAB „Autonas LT“ atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius.

7.1. Atsakovės UAB „Autonas LT“ atstovas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti atsakovei byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisėtai išėjo už ieškinio ribų. Ieškovas nesuformulavo reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ar jo kvalifikavimo nuomos sutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Teismas neteisingai naudoja ir painioja išperkamosios nuomos sutarties ir nuomos sutarties sąvokas ir jų teisinį reglamentavimą. Teismas be jokio pagrindo papildomą susitarimą kvalifikavo kaip nuomos sutartį.

7.4. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant CK 6.156 str. nuostatas ir ignoruojant kasacinio teismo išaiškinimus dėl sutarčių laisvės principo. Šalių sudarytas papildomas 2013 m. sausio 2 d. susitarimas neprieštarauja bendriems teisės principams, viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymo normoms, todėl kvestionuojant jo patikimumą pažeidžiamas sutarčių laisvės principas.

Motyvuojamoji dalis

7.5. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, šališkai vadovavosi kaip pagrįstais tik ieškovo pateiktais argumentais be jokių argumentus pagrindžiančių įrodymų, ir tai sąlygojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

7.6. Teismo išvada, kad UAB „Autonas Lt“ ir UAB „Gineso servisas“ yra glaudžiai susijusios įmonės, yra visiškai nepagrįsta. Tai, kad vienas vairuotojas dirba keliose transportavimo paslaugas teikiančiose įmonėse, yra visiškai įprasta šioje verslo srityje situacija ir tai jokiu būdu nesąlygoja fakto, kad įmonės yra tarpusavyje susijusios. Be to, transporto priemonę vairavęs V. B. įvykio dieną (2013 m. sausio 30 d.) įmonėje UAB „Autonas LT“ darbo funkcijų neatliko, nes jam buvo suteiktos papildomos poilsio dienos.

7.7. Nėra jokio pagrindo teigti ir susieti, kad D. R. iki 2004 m. gruodžio 3 d. (t. y. tuo metu, kai tariamai buvo sudarytas tas papildomas susitarimas) buvo UAB „Gineso servisas“ direktorius. Teismas skundžiamame sprendime neatkreipė dėmesio į tai, kad išperkamosios nuomos susitarimas buvo pasirašytas 2013 m. sausio 2 d., o ne iki 2004 m. gruodžio 3 d. D. R. UAB „Autonas LT“ akcijas įsigijo 2013 m. lapkričio 12 d., vadinasi, sutarties priedo pasirašymo metu akcininku jis nebuvo. V. R. tuo metu buvo UAB „Gineso servisas“ direktorius, bet byloje surinktuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad direktoriumi jis tapo nuo 2014 m. birželio 26 d., t. y. jau gerokai po to, kai buvo pasirašytas papildomas išperkamosios nuomos susitarimas.

7.8. Teismas neįvertino jų pagrįstumo ir nepastebėjo rašytinių įrodymų ir realybės akivaizdaus neatitikimo, o tai tik dar kartą patvirtina, jog teismas šioje byloje buvo šališkas, tinkamai neįvertino šalių pateiktų įrodymų, padarė nepagrįstas išvadas dėl įmonių tarpusavio sąsajų ir dėl to priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

7.9. Teismas, darydamas nepagrįstą ir klaidingą išvadą apie sandorio pripažinimą ne išperkamosios nuomos sutartimi, nurodė, kad eismo įvykio metu vilkikas priklausė UAB „Translogus“, o ne bendraatsakovei UAB „Autonas LT“ ar UAB „Gineso servisas“ ir kad bendraatsakovės nepateikė informacijos, kokiu būdu tariamai išperkamosios nuomos sutartimi UAB „Gineso servisas“ išnuomotas vilkikas buvo perduotas visiškai kitos įmonės nuosavybėn. Tačiau teismas nesivadovavo ir atsakovės atstovo paaiškinimu, kad pagal išperkamosios nuomos sutartį išperkamosios nuomos gavėjui nuosavybės teisė pereina tik visiškai įvykdžius sutarties sąlygas. UAB „Gineso servisas“ neįvykdė visų savo įsipareigojimų, todėl sutartis buvo nutraukta ir vilkikas grąžintas UAB „Autonas LT“. Susigrąžinusi vilkiką UAB „Autonas LT“ turėjo teisę jį parduoti savo pasirinktam pirkėjui, tą ir padarė 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi su UAB „Translogus“.

7.10. Teismas neteisingai įvertino pateiktas į bylą PVM sąskaitas faktūras. Faktas, kad UAB „Autonas LT“ teismui pateikė tik išperkamosios nuomos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, negali būti vertinamas kaip nepakankamas sandorio realumo įrodymas.

7.11. Teismas neteisingai įvertino atsakovių valią, ginčo atveju UAB „Autonas LT“ norėjo parduoti, o UAB „Gineso servisas“ nutarė įsigyti vilkiką, mokant mėnesines įmokas ir gaunant teisę jį eksploatuoti. Teismo motyvai, kad atsakovės nepateikė jokių duomenų, kad būtų sudariusios susitarimą dėl to, kokias konkrečias sąlygas turi įvykdyti UAB „Gineso servisas“, kad įgytų nuosavybės teisę į minimą vilkiką, kad nėra nustatyta, kokią daikto vertę ir per kokį konkretų terminą turi sumokėti UAB „Gineso servisas“ išperkamosios nuomos davėjai UAB „Autonas LT“ ir kokią finansinę naudą gauna išperkamosios nuomos davėja UAB „Autonas LT“ už suteikiamas finansines lizingo paslaugas ir kt., nėra teisiškai reikšmingi vertinant išperkamosios nuomos sutarties esmę ir vykdymą.

7.12. Teismas ignoravo kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-1906-343/2015, Nr. 2-4023-199/2015) tarp tų pačių šalių įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes, t. y. prejudicinį faktą, kurio apeliantas neprivalo įrodinėti.

8. Atsiliepimą į atsakovės UAB „Autonas LT“ atstovo apeliacinį skundą pateikė ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas. Kartu su atsiliepimu į atsakovės UAB ,,Autonas LT“ apeliacinį skundą ieškovas pateikė nemažai rašytinių įrodymų: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo kopiją, VĮ Registrų centro išrašų kopijas.

8.1. Ieškovas prašė skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.

8.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad biuras nebuvo pateikęs teismui prašymo apelianto ir bendraatsakovės UAB „Gineso servisas“ 2013 m. sausio 2 d. sudarytą sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, prašymas pateiktas procesiniuose dokumentuose.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą sandorį, nepripažino jo niekiniu ar negaliojančiu, tačiau konstatavo, kad jo pagrindu taip sutarties šalių buvo sukurti nuomos, o ne išperkamosios nuomos teisiniai santykiai.

8.4. Apelianto argumentai, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp bendraatsakovių 2013 m. sausio 2 d. sudarytą sandorį ar ignoravo sutarčių laisvės principą, yra visiškai nepagrįsti.

8.5. Byloje surinktų įrodymų visuma yra daugiau negu pakankama konstatuoti bendraatsakovių glaudžias sąsajas, paremtas net ir giminystės ryšiais.

8.6. Apelianto pateikti įrodymai į bylą yra nepatikimi, todėl vertintini kritiškai.

8.7. Apeliantas nepaminėjo kitų apeliantui analogiškuose bylose nepalankių sprendimų, šiuo atveju nagrinėjamoje byloje būtina vadovautis civiline byla Nr. 2A-327-178/2016.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, atlyginęs eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui žalą už žalą atsakingą asmenį, gali TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauti žalos atlyginimo solidariai iš už žalą atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

11. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo solidariai priteisti 1 656,24 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“. Ieškovas nurodė, kad Belgijoje dėl trečiojo asmens V. B., vairavusio transporto priemonę SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės 2013 m. sausio 30 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimus dėl 1 656,24 Eur ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjo 1 656,24 Eur Belgijos nacionaliniam draudikų biurui, tad prašo grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens, nevykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

12. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą, transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį.

13. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi Biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir subrogacijos tvarka reikalauti išmokos, sumokėtos žalai atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, jog tokia įstatymo nuostata nenustatyta dalinė atsakomybė, nes dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas.

14. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vertinant, kokia atsakomybė (dalinė ar solidarioji) taikoma tuo atveju, kai yra reikalavimas, susijęs su žalos atlyginimu, atsakomybės taikymo pagrindą sudaro konkrečių veiksmų įvertinimas, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims atlyginimo. Taip pat kad Įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų (LAT 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).

15. Todėl šiuo atveju atsakovės turi atsakyti solidariai, kaip įstatymo imperatyvią nuostatą pažeidę asmenys.

16. Byloje nustatyta, kad atsakovės buvo darbdavės trečiojo asmens V. B., kuris įvykdė 2013 m. sausio 30 d. eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tad atsakovių atsakomybė taip pat numatyta pagal CK 2.264 straipsnio 2 dalį, kai darbuotojais laikomi asmenys, dirbantys darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Iš pateiktų į bylą užpildytų eismo įvykio dokumentų matyti, kad trečiasis asmuo nurodė, jog vykdė darbdavės UAB „Gineso servisas“ užduotį (1 t., b. l. 12–29). Atsakovė UAB ,,Autonas LT“, teigdama, kad nurodytą datą vairuotojas bendrovėje nedirbo, į bylą pateikė duomenis apie darbo laiko apskaitą, kur pažymėta, kad 2013 m. sausio 30 d. trečiasis asmuo V. B. nevykdė atsakovės darbo užduoties, nes turėjo laisvą dieną (1 t., b. l. 71). Todėl labiau tikėtina, kad 2013 m. sausio 30 d. trečiasis asmuo V. B. vykdė atsakovės UAB „Gineso servisas“, o ne atsakovės UAB „Autonas LT“ darbo užduotį. Tačiau tai neeliminuoja atsakovės UAB „Autonas LT“ turtinės atsakomybės ieškovui, nes byloje nepaneigtas ieškovo argumentas, kad automobilis, kurį nuosavybės teise valdė UAB „Autonas LT“, eismo įvykio metu nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

17. Apeliantės atstovas yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas aiškino aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo objektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei tvirtina atsakovės atstovas, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino surinktus byloje įrodymus, apeliantės į bylą pateiktą transporto priemonių nuomos 2012 m. gruodžio 28 d. sutartį ir nuomos 2013 m. sausio 2 d. sutartį dėl papildomo susitarimo. Teismas pasisakė skundžiamame teismo sprendime dėl rašytinių įrodymų patikimumo ir nurodė motyvus, kodėl nesivadovauja apeliantės argumentais nagrinėjamoje byloje, taigi pirmosios instancijos teismo veiksmai atitinka procesinės teisės normų reikalavimą (CPK 183, 185, 265, 270 str. 4 d. 2–3 p.). Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovių surašytos nuomos 2013 m. sausio 2 d. sutarties papildomo susitarimo vertinimo ir sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad papildomas susitarimas (1 t., b. l. 70) turi sutarties teksto netikslumų ir neatitinka išperkamosios nuomos sutarčiai būdingų vykdymo sąlygų taip, kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, taip pat konstatuoja, kad išperkamosios nuomos sutartis de facto nebuvo vykdoma. Todėl apeliantės argumentai dėl atsakovių teisės surašyti, jų nuožiūra, būtiną bendrovių verslo veiklai sutartį, taip pat ir PVM sąskaitas faktūras, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje perkelti turtinę atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą vienai iš atsakovių, taip, kaip nurodo apeliantė, šiuo atveju – atsakovei UAB „Gineso servisas“. Daugiau byloje esančių įrodymų patvirtina, kad 2013 m. sausio 2 d. sutartis nebuvo vykdoma, o atsakovės sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos. Todėl vien tas faktas, kad atsakovė UAB „Gineso servisas“ naudojo transporto priemonę, priklausančią atsakovei UAB „Autonas LT“, išrašė sąskaitas už transporto naudojimą, nepaneigia teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovės vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal transportų priemonių nuomos 2012 m. gruodžio 28 d. sutartį, o ne, kaip teigia apeliantė, pagal šios sutarties papildomą susitarimą, ir teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria (CPK 185 str.).

18. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas pateiktų į bylą įrodymų patikimumą, nustatė, kad atsakovės yra glaudžiai susijusios bendrovės, kurios tarpusavyje bendradarbiauja per giminystės ryšius, per bendrovių interesų ir verslo bendrumą, kad bendrovės naudoja savo veiklai vykdyti tuos pačius darbuotojus (vairuotojus, vadovus) ir mechanizmus (transporto priemones). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad atsakovės turėjo suinteresuotumą byloje, kad atsakovė UAB ,,Autonas LT“ būtų atleista nuo pareigos atlyginti ieškovui turtinę žalą. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir jos nekartoja. Apeliantės atstovo argumentai dėl tariamai neteisingai pirmosios instancijos teismo nustatytų nagrinėjamoje byloje atsakovių verslo interesų, giminystės ryšių nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovės tiek bendrai, tiek kiekviena atskirai yra susijusios turtiniais interesais, kurie galėjo nulemti 2013 m. sausio 2 d. sutarties surašymą turint tikslą nukreipti trečiųjų asmenų interesų patenkinimą į vienos iš atsakovių turtą, tuo pačiu atleisti kitą atsakovę nuo turtinės atsakomybės, kaip šiuo atveju įrodinėja apeliantė, teigdama, kad papildomo 2013 m. sausio 2 d. susitarimo pagrindu atsakomybė už transporto priemonių valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą buvo deleguota atsakovei UAB „Gineso servisas“, o ne apeliantei.

19. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad duomenys apie nuomos 2013 m. sausio 2 d. sutarties papildomą susitarimą buvo pateikti į nagrinėjimą bylą 2015 m. balandžio 24 d. (1 t., b. l. 70) iki nurodytos datos, papildomas susitarimas nebuvo registruotas ir paviešintas. Vertinant apeliantės pagrindinę ūkinę veiklą pastebėtina, kad apeliantė UAB „Autonas LT“ vykdydama veiklą neteikė finansinių išperkamosios nuomos paslaugų, ir tai patvirtina LR juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (1 t., b. l. 119). Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros nebuvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekiant susigrąžinti PVM mokesčio permokas, o tai, kaip pagrįstai nurodė ieškovo atstovas, prieštarauja elementariai verslo logikai – gauti pajamas. Taip pat tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie bendraatsakovių tarpusavio atsiskaitymus pagal 2013 m. sausio 2 d. susitarimą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atstovo argumentu, kad į bylą pateikti finansiniai dokumentai negali būti vertinami kaip patikimi, nes atsakovės neteikė finansinės atskaitomybės VĮ Registrų centrui (UAB „Autonas LT“ niekada nėra teikusi finansinių ataskaitų, o UAB „Gineso servisas“ paskutinę finansinę ataskaitą pateikė tik už 2013 metus).

20. Todėl apeliantės argumentai, kad UAB „Gineso servisas“ buvo transporto priemonės naudotoja išperkamosios nuomos pagrindu, byloje neįrodyti, nes kaip nustatyta anksčiau, daugiau įrodymų patvirtina, kad atsakovė UAB „Gineso servisas“ naudojo transporto priemonę, priklausančią atsakovei UAB „Autonas LT“, nuomos pagrindu.

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp atsakovių susiklostė transporto priemonės nuomos santykiai transportų priemonių nuomos 2012 m. gruodžio 28 d. sutarties pagrindu (1 t., b. l. 67–69). Minėta Nuomos sutartis galiojo ginčo eismo įvykio metu. Esant tokioms aplinkybėms laikoma, kad žala dėl įvykusio eismo įvykio yra padaryta atsakovių veiksmais, pažeidus TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, draudžiančią naudoti ar leisti naudoti kitiems asmenims transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

22. Šiuo atveju atsakovė UAB „Autonas LT“ leido transporto priemonių nuomos 2012 m. gruodžio 28 d. sutarties pagrindu naudoti transporto priemonę SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Gineso servisas“, o atsakovė UAB „Gineso servisas“, naudodama jai išnuomotą transporto priemonę, patikėjo vairuoti transporto priemonę abiejų bendraatsakovių darbuotojui V. B., kuris vairuodamas transporto priemonę padarė eismo įvykį. Dėl eismo įvykio Belgijoje padarytą turtinę žalą užsienio valstybės nacionaliniam draudiko biurui atlygino ieškovo biuras. Todėl ieškovas Transporto priemonių draudikų biuras pagrįstai prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovių visas turėtas išlaidas dėl ginčo išmokų administravimo ir atlyginimo.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008;teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

24. Atmetus atsakovės atstovo apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 50 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (3 t., b. l. 39), 6,58 Eur dokumentų įteikimo išlaidos (3 t., b. l. 78) valstybei apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Autonas LT“ (į. k. 3022920769, Kaunas, Europos pr. 122) 50 (penkiasdešimt eurų) Eur nesumokėto žyminio mokesčio, 6,58 (šešis eurus penkiasdešimt aštuonis centus) Eur dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 56,58 (penkiasdešimt šešis eurus penkiasdešimt aštuonis centus) Eur valstybei (šias išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičRūta PalubinskaitėArvydas Žibas